www.silutesetazinios.lt archyvo.

Siekdama užtikrinti sklandų ir nepertraukiamą geriamojo vandens tiekimą visiems mūsų krašto gyventojams, „Šilutės vandenų“ bendrovė kreipiasi į gyventojus su prašymu atsakingai ir saikingai naudoti vandenį.

Skaityti toliau

Atėjus vasaros karščiams ir nusistovėjus sausiems orams vandens suvartojimas piko valandomis išauga kelis kartus. Dėl šios priežasties kai kuriuose viršutiniuose namų aukštuose ar tolimesnėse gyvenviečių gatvėse krenta vandens slėgis, o kartais vandens tiekimas laikinai sutrinka.

Geriamasis vanduo pirmiausia yra skirtas žmonių gyvybiniams poreikiams – maisto gamybai, higienai ir buičiai užtikrinti.

Vandens tiekėjai labai prašo nenaudoti geriamojo vandens vejų, sodų bei daržų laistymui vakarinio piko metu – nuo 18:00 val. iki 22:00 val.

Būkime solidarūs ir supratingi savo kaimynų atžvilgiu. Atsakingas kiekvieno iš mūsų elgesys užtikrins, kad vandens stygiaus nepajustų nė viena šeima.

Praktiški patarimai, kaip sutaupyti vandenį ir išsaugoti augalus:

Jei laistyti būtina, tai darykite anksti ryte (iki 07:00 val.). Ryte vanduo garuoja lėčiau, todėl augalai jį pasisavina efektyviau, o tinklo apkrova būna minimali.

Įsirenkite talpas lietaus vandeniui nuo stogų rinkti. Tai geriausias, minkštas ir augalams labiausiai tinkantis vanduo, kuris nieko nekainuoja.

Vandens tiekėjai nuoširdžiai dėkoja už sąmoningumą ir bendradarbiavimą.

www.silute.lt nuotr.

Birželio 8-10 d. Meiželių, Paičių Krūmas, Pūzraviečių, Šiaudėnų, Gedikų, Medžioklės, Kančaičių, Bilviečio, Šiauraičių miškuose bei apylinkėse Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas.

Skaityti toliau

Pratybų tikslas – treniruoti Dragūnų bataliono vienetus planuoti ir vykdyti operacijas, kaip atsaką į nekonvencines grėsmes.

Per pratybas miške bus įrengta vadavietė, judės karinė technika, tačiau nebus naudojamos mūšio imitacinės priemonės (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus vykdomi kasimo darbai. Pratybose dalyvaus apie 150 karių.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Kokia bus vasara, dažniausiai galima tik spėlioti, sako sinoptikai. Ir čia pat priduria, kad nevertėtų tikėti visokiais įmantriais pasakymais, jog šalta žiema lemia karštą vasarą ar atvirkščiai.

Jeigu toks ryšys tikrai egzistuotų, tuomet galėtumėme iš anksto sudaryti patikimas sezonines prognozes, teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pranešime. Vis dėlto Lietuvoje orų kaita didelė, todėl per vasarą pasitaiko ne vienas šiltesnių ir vėsesnių orų laikotarpis.

Skaityti toliau

Ilgalaikės prognozės šiuo metu rodo, jog mūsų regione vasara turėtų būti bent jau truputį šiltesnė ir sausesnė nei vidutiniškai būdavo 1991–2020 m. laikotarpiu. Vis dėlto tokie skaičiavimai kone kasmet rodo panašiai, nes iš dalies remiasi daugiametėmis tendencijomis.

Štai iš praėjusių dešimties vasarų (2016–2025 m.) Lietuvoje net 7 buvo šiltesnės, vos 2 – šaltesnės nei vidutiniškai, o 1 – artima normai (vidutinė vasaros oro temperatūra Lietuvoje siekia 17,3 °C). Taigi, net ir statistiškai yra didesnė tikimybė, jog šiemet vasara gali būti bent truputį šiltesnė nei vidutiniškai. Kita vertus, tą patį buvo galima pasakyti ir prieš metus. Vis dėlto 2025 metais ji pasitaikė truputį vėsesnė už 1991–2020 m. vidurkį.

Planuojantiems atostogas Lietuvoje primenama, jog vidutiniškai šilčiausias ir maudynėms tinkamiausias laikotarpis yra liepos antroji ir rugpjūčio pirmoji pusė. Pasirinkus atostogauti šiuo laikotarpiu tikimybė „nudegti“ (t. y. jog bus labai vėsūs orai) yra pati mažiausia.

Be to, kiekvieną vasarą nepavyksta išvengti smarkių bei lokalių liūčių, kai vos per keletą valandų viename didesnio miesto (arba rajono) gale iškrenta pusė ar netgi daugiau mėnesio normos, o kitame – toliau tęsiasi sausringas laikotarpis. Be kita ko, per vasarą pasitaiko kelios audringesnės dienos, kuomet fiksuojamas ne tik smarkus lietus, intensyvesnės perkūnijos, kruša, bet ir škvalas. Skaičiuojama, kad įvairios stichijos Lietuvoje pridaro vis daugiau nuostolių, tad linkima jų nepatirti bei pasidžiaugti tuo atveju, jei žadėtos stichijos ir vėl aplenkė jūsų namus. Visiems linkima smagios vasaros.

Paveikslėlyje pateikta ne sezoninė vasaros prognozė, o internetinis juokelis, kurio esmė labai paprasta – saulėta ir labai šilta vasara kasmet užtikrintai būna tik Pietų Europos regione, o kitur – jau kaip pasiseka.

smsm.lrv.lt nuotr.

Birželio 1 d. prasideda pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Studentų laukia 11 valstybinių ir 4 nevalstybiniai universitetai bei 7 valstybinės ir 6 nevalstybinės kolegijos. Į valstybės finansuojamas vietas planuojama priimti beveik 13 tūkst. pirmakursių – kiek daugiau nei praėjusiais metais.

Skaityti toliau

„Kviečiu stojančiuosius rinktis tas studijas, kurių specialistų mūsų valstybei labiausiai reikia: pedagogikos, slaugos, pareigūnų rengimo studijas – šiemet jose suplanuota daugiau valstybės finansuojamų vietų. O stojantieji iš socialiai jautrių grupių, kaip ir ankstesniais metais, gali pretenduoti į aukštąsias mokyklas per antrąją konkursinę eilę. Svarbu, kad nė vieno jaunuolio svajonių nestabdytų socialinės ar finansinės aplinkybės“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.

Slaugos studijoms universitetuose ir kolegijose šiemet numatyta 85 valstybės finansuojamomis vietomis daugiau, iš viso į šias studijas planuojama priimti 620 studentų.

Į pedagogikos studijų valstybės finansuojamas vietas universitetuose ir kolegijose numatyta priimti 800 pirmakursių. Dar 400 valstybės finansuojamų vietų numatyta pedagoginėms profesinėms studijoms, jas rinktis gali jau turintieji aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Daugiau pedagogikos specializacijų, į kurias įstojus galima gauti tikslinę stipendiją

Šiemet daugiau ne tik valstybės finansuojamų vietų pedagogikos studijų programose, bet ir prioritetinių pedagogikos specializacijų, kurių studentai gali pretenduoti į kelis šimtus eurų siekiančias stipendijas. Stipendijas galės gauti dar trijų specializacijų studentai: anglų ir ispanų kalbų bei socialinės pedagogikos.

Kaip ir anksčiau, galimybę gauti stipendiją turės įstojusieji ir į kitas prioritetines pedagogikos specializacijas: matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų ir vokiečių kalbas, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, IT, specialiąją pedagogiką ir pradinį ugdymą.

Įstojusieji į valstybės finansuojamas prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų bakalauro arba gretutines studijas galės pretenduoti į 481 Eur per mėnesį siekiančias stipendijas.

O prioritetinių specializacijų pedagogikos profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro ar gretutinių studijų studentai kas mėnesį galės gauti 814 Eur stipendijas. Ši parama numatyta tiems, kurie sudarys sutartį su savivaldybe ar mokykla ir įsipareigos baigę studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Dalis stojančiųjų galės pasinaudoti antrąja konkursine eile

Į aukštąsias mokyklas stojantys jaunuoliai iš socialiai jautrios aplinkos gali pasinaudoti antrąja konkursine eile. Jai numatyta apie 1,3 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų.

Antroji konkursinė eilė skirta tiems, kurie atitinka bent vieną iš sąlygų: yra iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, yra ne vyresni kaip 25 m. našlaičiai, kurių abu tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę, yra globotiniai, turi 45 proc. ar mažesnį dalyvumo lygį arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygį.

Pretenduoti gali ir turintieji ne trumpesnės nei 24 mėn. praktinės veiklos patirties, jei stoja į bakalauro ar vientisąsias studijas. Į praktinės veiklos patirtį įskaitomas pastarųjų 3 metų darbas pagal darbo sutartį, savanoriška veikla pagal savanoriškos veiklos sutartį, atlikta arba įskaityta karo tarnyba.

Stojantiesiems per antrąją konkursinę eilę keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai, kaip ir kitiems stojantiesiems.

Priėmimo reikalavimai panašūs kaip pernai

Kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet turi būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus (VBE): lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir vieną stojančiojo laisvai pasirinktą egzaminą.

Išimtis taikoma stojantiesiems į menų studijas ir baigusiesiems trumposios pakopos studijas, jiems pakanka dviejų VBE: stojantiesiems į menus nereikės matematikos, o baigusiesiems trumposios pakopos studijas nebūtinas pasirenkamasis egzaminas.

Trijų (dviejų stojant į menus arba po trumpųjų studijų) VBE įvertinimų aritmetinis vidurkis turės būti ne mažesnis nei pagrindinis mokymosi pasiekimų lygis (50 balų), jei stojama į universitetines studijas, ir ne mažesnis nei patenkinamas (41 balas), jei stojama į kolegines studijas.

Visiems stojantiesiems taip pat reikės pasiekti mažiausią stojamąjį konkursinį balą, nustatytą pačių aukštųjų mokyklų.

Priėmimo prašymai teikiami LABA BPO sistemoje iki liepos 23 d. 12 val. Šio etapo rezultatai bus skelbiami liepos 30 d. iki 15 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti nuo liepos 30 d. 16 val. iki rugpjūčio 1 d. 15 val.

Nuo rugpjūčio 4 d. iki 7 d. 12 val. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape. Sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 11 d. 14 val. iki rugpjūčio 13 d. 12 val. Papildomo priėmimo antrojo etapo metu stojantieji galės teikti prašymus nuo rugpjūčio 14 d. iki 17 d. Sutartis bus galima sudaryti nuo rugpjūčio 20 d. 14 val. iki rugpjūčio 21 d. 16 val.

Vasaros etapo priėmimas į profesinio mokymo įstaigas prasidės birželio 15 d.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kviečia švęsti traukiniautojų dieną, kuri šiemet bus minima birželio 6 d., šeštadienį. Visoms tos dienos vietinėms kelionėms traukiniais bus taikoma 90 proc. nuolaida.

Skaityti toliau

Šiemet ši iniciatyva organizuojama jau trečią kartą. „LTG Link“ duomenimis, traukiniautojų dieną keleivių skaičius išauga rekordiškai – pernai traukiniais keliavo virš 33 000 keleivių, o tai yra dvigubai daugiau nei įprastą dieną. Atsižvelgdama į šią tendenciją, „LTG Link“ pirmąjį šios vasaros šeštadienį kviečia keliauti traukiniais.

„Tai – puiki proga keliauti traukiniu tiek jau jį atradusiems, tiek dar nebandžiusiems. Matome, kad traukiniautojų bendruomenė nuosekliai auga, todėl tikimės, jog vis daugiau gyventojų rinksis traukinį kaip patogią ir tvarią alternatyvą automobiliui kasdienėms ar laisvalaikio kelionėms“, – sako „LTG Link“ vadovė Kristina Meidė.

Keliautojams „LTG Link“ iš viso siūlo 24 maršrutus, per dieną vykdoma net 200 reisų.

Visų birželio 6 dienos vietinių kelionių bilietai kainuos 90 proc. pigiau. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Klaipėdą nuvykti antrąja klase kainuoja 26,8 Eur, o Traukiniautojų dienos proga minėto maršruto bilietas kainuos vos 2,68 Eur. Minėta nuolaida sumuojama su visomis lengvatomis (studento ar senjoro), tačiau nesumuojama su komercinėmis nuolaidomis (grupės nuolaida).

90 proc. pigesnius bilietus keleiviai gali įsigyti internetinėje svetainėje www.ltglink.lt bei mobiliojoje programėlėje.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Pradėta Šilutės rajono savivaldybės maudyklų vandens kokybės stebėsena, praneša Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.

Skaityti toliau

2026 m. gegužės 21 d. buvo atlikti pirmieji šio sezono maudyklų ir maudymosi vietų vandens mikrobiologiniai tyrimai. Tyrimus atliko „Darnaus vystymosi institutas“.

Tyrimų metu buvo vertinami:
žarniniai enterokokai;
žarninės lazdelės (E. coli);
paplūdimių smėlio kokybė;
aplinkos švara bei galimos taršos požymiai.

Nustatyta, kad visų tirtų maudyklų vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimus.

Atliekų, nuolaužų bei kitų plūduriuojančių medžiagų nepastebėta.

Paplūdimių smėlio kokybė taip pat atitiko higienos normų reikalavimus.

Mėginiai buvo paimti šiose Šilutės rajono savivaldybės maudyklose ir maudymosi vietose:
• Žemaičių Naumiesčio tvenkinyje;
• Kuršių mariose ties Kintais;
• Atmatos upėje;
• Šyšos upėje ties Darbininkų kv;
• Vilkėnų tvenkinyje;
• Ramučių tvenkinyje;
• Šylių tvenkinyje;
• Degučių tvenkinyje;
• Vainuto tvenkinyje;
• Kriauleidiškės tvenkinyje.

Informacija apie vandens kokybės tyrimų rezultatus rajono gyventojams bus teikiama reguliariai viso maudymosi sezono metu.

Šilutės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras primena, kad poilsis prie vandens yra puikus būdas aktyviai ir sveikai leisti laiką, tačiau labai svarbu nepamiršti saugaus elgesio prie vandens.

lrv.lt nuotr.

Antrąjį šių metų pusmetį visuomeniniai elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams didėja 2 ct už kWh. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šiandien posėdyje patvirtino visuomeninius elektros energijos tarifus buitiniams vartotojams. Nauji tarifai įsigalios nuo liepos 1 d.

Skaityti toliau

Visuomeninės elektros energijos kainos yra taikomos pažeidžiamiems vartotojams bei vartotojams, suvartojantiems mažiau nei 1000 kWh per metus.

Visuomeninio tiekimo pažeidžiamiems vartotojams tarifas didėja 2 ct ir bus 20 ct/kWh su PVM. Vidutinė sąskaita per mėnesį, pasikeitus tarifams, pažeidžiamiems vartotojams padidėtų 1,31 Eur.

Pažeidžiamais elektros vartotojais laikomi buitiniai elektros vartotojai, kurie gauna arba turi teisę gauti piniginę socialinę paramą ir kuriems teisės aktai numato papildomas socialinės apsaugos priemones, taip pat gyventojai turintys negalią.

Kitiems, iki 1000 kWh per metus suvartojantiems visuomeninio tiekimo vartotojams vienos laiko zonos „Standartinis“ tarifas, kurį yra pasirinkusi didžiausia dalis jų, tai pat didėja 2 ct/kWh ir bus 24 ct/kWh su PVM.

Vidutinė vartotojų sąskaita per mėnesį, palyginti su 2026 m. I pusm. galiojančiais visuomeniniais „Standartinio“ plano tarifais, didės 1,6 Eur.

VERT primena, kad pažeidžiami ir smulkūs vartotojai, suvartojantys iki 1000 kWh per metus, iki 2030 m. ir toliau galės naudotis visuomeniniu tiekimu, kurį užtikrins visuomeninis elektros tiekėjas UAB „Ignitis“.

Visuomeninio tiekimo elektros kainos vartotojams VERT nustatomos dukart per metus ir įsigalioja nuo einamųjų metų sausio bei liepos mėnesių.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Paskelbtoje „Copernicus“ klimato kaitos tarnybos ir Pasaulio meteorologijos organizacijos „Europos klimato būklės 2025 m. ataskaitoje“ Europa įvardijama kaip sparčiausiai šylantis kontinentas pasaulyje (sparčiau šyla tik Arkties regionas), praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT).

Skaityti toliau

Per pastaruosius 30 metų Europoje metų oro temperatūros vidurkis auga daugiau nei dvigubai greičiau (0,56 °C kas 10 metų) už viso Pasaulio vidurkį (0,27 °C kas 10 metų).

2025 m. beveik visoje Europoje buvo šiltesni nei įprasta, o kai kuriose šalyse, kaip Islandija, Norvegija ar Jungtinė Karalystė, jie tapo šilčiausi metai matavimų istorijoje.

Be to, vandenyno regionas prie Europos žemyno taip pat pasižymėjo neįprastai aukšta metų vidutine jūros paviršiaus temperatūra. 2025 m. buvo užfiksuota rekordiškai aukšta Europos vandenyno regiono metų vidutinė jūros paviršiaus temperatūra.

Vasarą dalį Europos alino intensyvios karščio bangos, o subarktinėje Fenoskandijoje buvo fiksuota ilgiausia ir stipriausia karščio banga nuo 1950 m.

2025 m. didelėje Europos dalyje trūko drėgmės dirvožemyje, sumažėjo upių nuotėkis, tačiau ir potvynių pasitaikė mažiau nei ankstesniais metais.

Europoje dėl sausros ir karščio išdegė rekordinis plotas žemės, ypač Iberijos pusiasalyje, o gaisrų metu į atmosferą buvo išmestas rekordinis kiekis šiltnamio dujų.

Tuo pačiu metu visi Europos ledynai toliau tirpo, sparčiausiai Islandijoje. Tačiau daugiausia ledyno grynos masės buvo prarasta Grenlandijoje.

Europoje kovo mėnesį buvo užfiksuotas trečias mažiausias sniego dangos plotas nuo 1983 m. bei trečia mažiausia sniego masė nuo 1979 m.

Tuo tarpu teigiamos tendencijos matomos Europos atsinaujinančioje energetikoje, kuri 2025 m. pagamino beveik pusę (46,4 %) visos žemyne sunaudotos elektros energijos.

Gerokai išsamesnę apžvalgą (lietuvių k.) galite skaityti meteo.lt svetainėje.

Grafike (žemiau) – vidutinės oro temperatūros anomalijos skirtingose Žemės regionuose. Atskaitos taškas – 1991-2020 m. oro temperatūros vidurkis. Augimo trendas nustatytas 1996-2025 m. laikotarpiui. Žemėlapyje kairėje – 2025 m. 2 m aukščio oro temperatūros anomalijos ir ekstremumai. Žemėlapyje dešinėje – 2025 m. jūros paviršiaus temperatūros anomalijos ir ekstremumai.

LHMT inf.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Duomenys padės planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Skaityti toliau

Aplinkos ministerija primena, kad prieš kelis mėnesius Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pristatė naują pavojingų meteorologinių reiškinių pranešimo platformą „stebiu.meteo.lt“. Ši sistema sudaro galimybes gyventojams realiu laiku perduoti informaciją apie visoje Lietuvoje stebimus pavojingus orų reiškinius ir jų padarinius.

Platformoje gyventojai gali pateikti informaciją apie pastebėtus reiškinius – liūtis, potvynius, škvalus, krušą, snygį, plikledį ar kitus ekstremalius orų atvejus, pridėti nuotraukas arba vaizdo įrašus, nurodyti vietą ir laiką. Taip pat galima įkelti ir anksčiau užfiksuotą medžiagą. Tokią informaciją jau pateikė beveik 100 Lietuvos gyventojų.

„Klimato kaitos sąlygomis ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai tampa vis dažnesni ir intensyvesni. Todėl itin svarbu kuo daugiau informacijos gauti iš skirtingų šalies vietovių. Gyventojų įsitraukimas padės tiksliau vertinti situaciją ir efektyviau planuoti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones“, – sako aplinkos viceministrė Aira Paliukėnaitė.

Ši platforma yra vienas iš įrankių, siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos. Nacionalinis meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų tinklas ne visada gali aprėpti kiekvieną vietovę realiuoju laiku, todėl gyventojų pateikiami duomenys padeda greičiau nustatyti vietinius reiškinius – staigius gatvių užtvindymus, stipraus vėjo padarinius, krušą ar apledėjusias vietoves.

Ilgainiui platformoje sukaupti gyventojų stebėjimų duomenys padės tiksliau vertinti klimato rizikas skirtingose Lietuvos teritorijose – nustatyti vietoves, kuriose dažniausiai kaupiasi vanduo, kurios yra jautriausios karščio bangoms, audroms ar kitiems ekstremaliems reiškiniams, taip pat stebėti, kaip šie reiškiniai kartojasi. Ši informacija bus svarbi įgyvendinant prisitaikymo prie klimato kaitos priemones.

Gyventojų pateikiamos nuotraukos ir vaizdo įrašai specialistams taip pat suteiks papildomos informacijos vertinant, ar prognozuoti reiškiniai pasiekė konkrečias teritorijas, koks buvo jų intensyvumas ir padariniai. Tai leis tobulinti prognozių modelius, gerinti perspėjimo sistemas ir tiksliau vertinti klimato kaitos poveikį Lietuvoje. Todėl platforma svarbi ne tik operatyviam reagavimui į pavojingus reiškinius, bet ir ilgalaikiam valstybės pasirengimui klimato kaitos keliamiems iššūkiams.

Norint pateikti informaciją, reikia atidaryti platformą, jos dešiniajame apatiniame kampe spauskite mygtuką „Pridėti“ arba „+“ (naudojantis mobiliąja versija) ir pasirinkti pastebėtą reiškinį. Tuomet galima pateikti informaciją apie pavojingą reiškinį, laiką ir vietovę bei įkelti nuotrauką arba vaizdo įrašą.

silutesst.lt nuotr.

Kam įdomu – prašom:
karštas vanduo,
šiluma.

Skaityti toliau

vaikoteises.lrv.lt.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui augs iki 1036 eurų.

Skaityti toliau

Nuo birželio pradžios šeimos gaus daugiau kaip 200 eurų didesnę išmoką gimus vaikui. Visi vaikus auginantys asmenys galės gauti išmoką vaiko priežiūrai, net jeigu neturi pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. Taip pat platesnis šeimų, samdančių auklę, ratas galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka.

„Mūsų tikslas – kad valstybė būtų patikimas partneris šeimai kiekviename jos gyvenimo etape – nuo vaiko gimimo iki galimybių derinti vaikų auginimą su mokslu ar darbu. Todėl nuo birželio didiname finansinę paramą susilaukus vaikų, plečiame pagalbą vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams, kurie neturi socialinio draudimo stažo gauti išmokų iš „Sodros“, ir sudarome daugiau galimybių šeimoms gauti pagalbą prižiūrint vaikus. Siekiame, kad kiekviena šeima Lietuvoje jaustų didesnį saugumą, stabilumą ir valstybės rūpestį“ – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Išmoka vaiko priežiūrai. Siekiant užtikrinti finansinę paramą vaikus auginančioms šeimoms ir sudaryti galimybes derinti šeimos kūrimą su išsilavinimo ar profesijos įgijimu, Lietuvoje mokama išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.

Šiuo metu išmoka skiriama tais atvejais, kai vaiką augina besimokantis ar studijuojantis vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų, kuris nėra sukaupęs reikiamo socialinio draudimo stažo gauti vaiko priežiūros išmoką iš „Sodros“. 2026 metais ši išmoka siekia 444 eurus per mėnesį ir mokama iki vaikui sueina dveji metai.

Nuo birželio 1 d. išplečiama išmokos besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai gavėjų aprėptis ir išmoka vaiko priežiūrai skiriama visiems vaikus iki dviejų metų auginantiems tėvams (įtėviams), globėjams, neturintiems pakankamo socialinio draudimo stažo ir teisės gauti vaiko priežiūros išmoką pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą.

Tai leis užtikrinti lygias socialines garantijas visiems vaikus auginantiems tėvams.

Vienkartinė išmoka gimus vaikui. Nuo birželio 1 d. didės vienkartinės išmokos gimus vaikui dydis nuo 11 iki 14 BSI, o tai reiškia, kad suma augs nuo 814 iki 1036 eurų. Pakeitimai priimti siekiant didinti paramą šeimoms, susilaukus vaiko.

Tiek pat ši išmoka didės įvaikinus vaiką ar tapus jo globėju.

Platesnis šeimų ratas galės pasinaudoti vaiko priežiūros kompensacine išmoka. Nuo birželio 1 d. vaiko priežiūros kompensacinė išmoka bus mokama samdantiems auklę ne tik dirbantiems vaiko tėvams ar globėjams, bet ir kai vienas (ar vienintelis) iš vaiko tėvų ar globėjas mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, formaliojo profesinio mokymo programą kartu su bendrojo ugdymo programa ir pagal formaliojo profesinio mokymo programą ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programą, doktorantūroje ar rezidentūroje.

Išmoka skiriama už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką, kuris nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos (darželio) ir už atlyginimą yra prižiūrimas fizinio asmens (auklės), vykdančio vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą ar darbo sutartį.

Vaiko priežiūros kompensacinės išmokos nuo 2026 m. sausio 1 d. dydis – 384,8 euro (2025 m. ji siekė 364 eurus).

Kitos išmokos auginantiems vaikus

Svarbu pažymėti, kad šeimos, auginančios vaikus, gali gauti ir kitas išmokas vaikams, pavyzdžiui, išmoką vaikui (vaiko pinigus), vienkartinę išmoką vaikui ir kt.). Išmokų vaikams dydžiai yra susieti su socialinės paramos išmokų atskaitos baziniais dydžiais, kurie kasmet indeksuojami. Nuo 2026 m. sausio 1 d. universalios išmokos vaikui dydis padidėjo iki 129,5 euro, o papildomai skiriamos išmokos vaikui dydis gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms padidėjo iki 76,2 euro. Gausios, nepasiturinčios ar vaiką su negalia auginančios šeimos iš viso gauna 205,7 euro per mėnesį už vieną vaiką.

pagd.lrv.lt nuotr.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) praneša, kad nuo šiandien Lietuvoje pradeda veikti nauja visą parą veiksianti konsultavimo linija gyventojams.

Paskambinę numeriu 1856 gyventojai galės gauti konsultacijas pasiruošimo reaguoti ekstremaliųjų situacijų atvejais, civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos klausimais.

Skaityti toliau

Sprendimas stiprinti konsultavimo galimybes priimtas augant visuomenės poreikiui greitai gauti aiškią ir patikimą informaciją apie veiksmus ekstremaliųjų situacijų metu.

Naujoji konsultavimo linija skirta gyventojams, mokymo įstaigų, įmonių vadovams, kurie nori daugiau sužinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, saugų elgesį nelaimių metu ar prevencines priemones kasdienėje aplinkoje.

„Gyventojų pasirengimas prasideda nuo aiškios, lengvai pasiekiamos ir patikimos informacijos. Šiandien matėme, kad net ir gavus perspėjimo pranešimus žmonėms kyla natūralių klausimų – ką daryti, kur ieškoti informacijos, kaip reaguoti. Mūsų tikslas – kad gyventojai savo veiksmus žinotų dar iki realios situacijos ar perspėjimo. Kuo daugiau aiškumo ir žinių žmonės turės iš anksto, tuo ramiau ir užtikrinčiau galės veikti“, – sako PAGD direktorius Renatas Požėla.

Konsultavimo linija veiks 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Gyventojai taip pat galės išklausyti informaciją anglų kalba bei palikti balso pranešimą – konsultantai, perklausę įrašą, kaip įmanoma greičiau susisieks su besikreipusiuoju.

Artimiausiu metu Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms platformoje LT72 taip pat bus įdiegtas pokalbių robotas, kuriam gyventojai galės užduoti klausimus civilinės, priešgaisrinės ir radiacinės saugos temomis. Tikimasi, kad tai leis dar greičiau ir patogiau rasti aktualią informaciją.

Konsultantų tikslas – ne tik atsakyti į gyventojų klausimus, bet ir padėti žmonėms patiems lengviau rasti patikimus informacijos šaltinius, geriau suprasti galimas grėsmes bei stiprinti visuomenės pasirengimą.

„Siekiame, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms taptų natūralia kasdienio saugumo dalimi. Žinojimas, ką daryti, mažina chaosą, nerimą ir padeda žmonėms priimti teisingus sprendimus tada, kai to labiausiai reikia“, – pabrėžia departamento direktorius.

Primename, kad gyventojai rūpimus civilinės ir priešgaisrinės saugos klausimus taip pat gali pateikti elektroniniu paštu konsultacijos@vpgt.lt.

Gyventojams rekomenduojama parsisiųsti ir mobiliąją programėlę LT72. Joje pateikiama aktuali informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms – nuo stichinių nelaimių iki branduolinės avarijos ar karinių grėsmių.

Programėlėje galima rasti praktinių rekomendacijų, atlikti žinių testą bei naudotis interaktyviu Lietuvos žemėlapiu, kuriame pažymėtos perspėjimo sirenos, kolektyvinės apsaugos statiniai, priedangos ir gyventojų evakuacijos punktai. Programėlė pritaikyta ir žmonėms su negalia bei veikia ir be interneto ryšio.

D. Gailiūnienės nuotr.

Didžiausia zuikio skulptūra – 6 m aukščio ir 6 m pločio, laikanti 1,8 m ilgio morką, sudaryta iš 42 m metalinių vamzdžių, 18 vnt. betonavimo tinklo (2 m ilgio ir 1,2 m aukščio) ir dviejų lengvojo automobilio priekabų beržo šakų, praneša Lietuvos išskirtinių pasiekimų tarnyba.

Skaityti toliau

Skulptūra pastatyta 2026 m. balandžio 3 d. Švėkšnos Liepų aikštėje kaip Velykinė puošmena džiuginti gyventojus ir svečius iki rudenį numatytos moliūgų-žibintų šventės „Mes už šviesą“.

Šią skulptūrą per savaitę sukūrė 5 žmonių grupė.

Skulptūros sumanytoja – asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ ir pirmininkė Ingrita Riterienė.

Daugiau apie išskirtinius pasiekimus Šilutės rajone – https://lipt.lt/category/silutes-raj/

nzt.lrv.lt nuotr.

Antradienį aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, aplinkos viceministrė Česlava Lisovska ir Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Dovydas Petraška Lietuvos savivaldybių merams pristatė antrąjį valstybinės žemės valdymo reformos etapą, kai nuo 2027 m. sausio 1 d. savivaldybėms bus perduotas valstybinės žemės administravimas kaimo teritorijose.

Skaityti toliau

Tai finalinis valstybinės žemės valdymo reformos etapas. Pirmasis etapas įgyvendintas 2024 m. sausio 1 d., kai savivaldybėms buvo perduotas valstybinės žemės administravimas miestų ir miestelių teritorijose. Tuomet savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės.

„Tai vienas svarbiausių žemės valdymo pertvarkos etapų, kuris leis sprendimus dėl valstybinės žemės priimti arčiau žmonių ir vietos bendruomenių poreikių. Siekiame, kad savivaldybės būtų pasirengusios sklandžiai perimti naujas funkcijas iš Nacionalinės žemės tarnybos, o gyventojai ir verslas pokyčius pajustų kaip greitesnes ir patogesnes paslaugas. Šią reformą įgyvendiname glaudžiai bendradarbiaudami su savivalda ir Nacionaline žemės tarnyba“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Įgyvendinus antrąjį reformos etapą savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimiškosiose teritorijose.

„Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija aktyviai planuoja šį reformos etapą, nes mūsų bendras tikslas yra užtikrinti, kad savivaldybės būtų tinkamai pasirengusios perimti naujas funkcijas, o gyventojai ir verslas po reformos nepatirtų jokių trikdžių. Nors dalis funkcijų perduodama savivaldai, Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau išliks centrine žemėtvarkos institucija, vykdys valstybinės žemės pardavimus bei prižiūrės valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Taip pat mums svarbu, kad pertvarkos procesas būtų aiškus mūsų darbuotojams, todėl apie priimamus sprendimus ir reformos eigą su darbuotojų bendruomene atvirai dalinamės viso proceso metu. Siekiame užtikrinti, kad darbuotojai, kuriuos palies reforma, iš anksto gautų visą reikalingą informaciją ir konkrečius pasiūlymus dėl tolimesnio darbo Nacionalinėje žemės tarnyboje arba savivaldoje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Dovydas Petraška.

Reformai įgyvendinti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri sprendžia funkcijų, darbuotojų, turto ir procesų perdavimo klausimus. Joje dalyvauja Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei NŽT profesinės sąjungos atstovai.

Šiuo metu preliminariai sutarta dėl savivaldybėms perduodamų etatų skaičiaus. Planuojama perduoti 166 etatus, skirtus perduodamoms funkcijoms vykdyti. Šis skaičius apskaičiuotas vertinant faktinį darbo krūvį ir pagal perduodamų funkcijų apimtį, valstybinės žemės plotus ir žemės sklypų skaičių.

Taip pat sprendžiami darbo užmokesčio fondo paskirstymo, materialaus turto perdavimo, IT sistemų suderinamumo bei darbo vietų įrengimo klausimai. Kartu su funkcijomis savivaldybėms planuojama perduoti dalį techninės įrangos, telefonų, baldų ir kitų darbui reikalingų priemonių. Konkrečios perduodamo turto apimtys bus derinamos individualiai su kiekviena savivaldybe.

Didelis dėmesys skiriamas tam, kad pereinamuoju laikotarpiu nesustotų žemėtvarkos procesai. Šiuo metu ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo sutarčių tęstinumą, kol savivaldybės atliks viešųjų pirkimų procedūras ir perims funkcijas. Savivaldybėms taip pat bus perduotos naujos funkcijos, tarp jų žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimas bei valstybinės žemės nuomos aukcionų vykdymas.

Atskiras dėmesys skiriamas žemėtvarkos dokumentų archyvų klausimui. Šiuo metu svarstomos galimybės dalį arba visus šalies žemėtvarkos dokumentus skaitmenizuoti, tačiau planuojama, kad archyvai ir toliau liks Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybėje ir savivaldybėms perduodami nebus.

Iki reformos įsigaliojimo likus daugiau nei pusmečiui, Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybės toliau derins praktinius funkcijų perdavimo klausimus, kad po reformos žemėtvarkos procesai sklandžiai veiktų visoje šalyje.

Stop kadras.

Tikrinamas laivavedžių blaivumas ir dokumentai.

Kam įdomu – prašom: https://www.lrt.lt…

Skaityti toliau

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Principingas Lietuvos ir Baltijos kaimynių sprendimas jau antrus metus iš eilės neleisti Slovakijos vadovo skrydžio per savo oro erdvę į Pergalės dienos minėjimą Maskvoje sulaukė audringos reakcijos Kremliui palankioje žiniasklaidoje.

Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ atlikto tyrimo duomenimis, šiais metais ir vėl kartotas melas apie tariamą sovietinių kareivių kapų niekinimą, rusakalbių persekiojimą, istorijos perrašinėjimą bei nacizmo atsigavimą ne tik Baltijos, bet ir daugelyje Europos valstybių.

Skaityti toliau

Daugelis politikos ekspertų sutaria, kad Gegužės 9-osios reikšmė šiandieninėje Rusijoje gerokai peržengia istorinės atminties ribas. „Putino režimas perėmė dar Brežnevo laikais sukurtą Kremliaus imperinio triumfo mitą ir pavertė jį savotišku sandoriu su visuomene: paklusnumas mainais į didybės bei imperijos atgimimo pažadą. Tačiau kasmet šį naratyvą vis sunkiau suderinti su realybe – karas Ukrainoje įstrigęs, o ekonomikos nuosmukio ženklai tampa vis akivaizdesni. Parado pompastika skirta pridengti tai, ko Kremlius vengia pripažinti“, – teigia „Debunk.org“ vyr. analitikas Algirdas Kazlauskas.

Dėl Kremliui nepalankių politinių pokyčių Europoje Slovakijos premjero Roberto Fico vizitas į Maskvą šiemet Rusijos propagandoje tapo svarbesnis nei pernai. „Prieš metus kartu su Ficu į Maskvą vyko ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius, tačiau šiemet jis persigalvojo – tiksliau draugystę su Kremliumi išmainė į ES finansinę paramą. Be to, šiemet valdžią prarado ir ilgametis Kremliaus draugas Viktoras Orbanas. Todėl Fico vizito simbolinė reikšmė stipriai išaugo. Juolab kad pati žinia apie Baltijos šalių draudimą naudotis jų oro erdve vykstant į Maskvą Pergalės dienai, buvo paskelbta dar balandžio 18 dieną – daugiau nei savaitę prieš analizuotą laikotarpį“, – teigia analitikas.

„Debunk.org“ atliktos analizės duomenimis, 2026 m. balandžio 27 – gegužės 10 d. Kremliui palankioje medijoje buvo paskelbti 332 turinio vienetai, kuriuose aptikta klaidinančios informacijos apie Lietuvą Pergalės dienos (Gegužės 9-osios) kontekste. Tai beveik 30 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (461 publikacija). Tiesa, pernai ažiotažą reikšmingai padidino 80-ųjų Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių kontekstas.

Šiemet dažniausiai kartotas naratyvas – Vakarų vienybės stoka. Pastebimai eskaluotos ir žinutės, oponuojančios Baltijos šalių sprendimui neleisti naudotis jų oro erdve. „Šis naratyvas šiandien įgavo reikšmės. Karo alinamos Rusijos realybė vis labiau prieštarauja „nenugalimos imperijos“ mitui. Todėl siekiama įteigti, kad Vakarai tuoj tuoj skils, žlugs jų parama Ukrainai, o tada pergalės liks laukti nebeilgai – esą tuomet bus galima grįžti prie geresnių laikų“, – teigia Algirdas Kazlauskas.

Antrasis pagal populiarumą naratyvas – sovietinių paminklų ir karių kapų naikinimas – pastaraisiais metais pro-rusiškoje žiniasklaidoje sulaukia didesnio dėmesio. Jis dažnai pateikiamas kartu su platesniais teiginiais apie neva priešišką Baltijos šalių ir Vakarų laikyseną Rusijos atžvilgiu.

Anot „Debunk.org“ analitiko, ši propagandos linija veikia kaip universali mobilizacinė priemonė. Ja delegitimuojamos Baltijos valstybės ir stiprinamas apgulties naratyvas – esą Rusija kariauja su visur esančiu priešišku Vakarų pasauliu. Maskva, apeliuodama į pasipiktinimą tariamu kapų niekinimu, istorijos perrašymu ir rusakalbių persekiojimu, siekia bent kiek palaikyti yrantį vidinį visuomenės vienybės jausmą.

Dar vienas svarbus analizėje aspektas – eskaluojama klasikinė elito ir liaudies priešprieša. Kremliaus žiniasklaidoje Baltijos šalių ir Vakarų valdžia vaizduojama kaip svetima savo žmonėms – draudžianti švęsti, persekiojanti kitaminčius, perrašinėjanti istoriją, o liaudis – autentiška ir „teisingai“ istoriją suprantanti jėga, tik ir laukianti progos nusimesti elito jungą. „Šis naratyvas nėra kuriamas vakuume – jis taikosi į realią politinę terpę, kurioje dėl migracijos iššūkių ir socialinių tinklų informacinių burbulų Europoje stiprėja kraštutinės politinės jėgos. Kremlius šių nuotaikų nesukūrė, tačiau jas tikslingai išnaudoja ir nukreipia sau palankia linkme“, – sako A. Kazlauskas.

Apie „Debunk.org“

Lietuvoje įsikūręs dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ yra nepriklausoma technologijų organizacija ir NVO, tirianti dezinformaciją, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija (FIMI) bei vykdanti edukacines medijų raštingumo programas 22 šalyse. Kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis įstaigomis, rinkimų metu „Debunk.org“ vykdo stebėseną bei analizę visoje Europoje, taip pat Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.

2025 m. „Debunk.org“ pradėjo rengti internetinius mokymus FIMI analitikams ir specialistams, kuriuose naudojamos pažangios priemonės bei metodikos darbui šioje srityje – „Debunk.org Academy“ (https://academy.debunk.org/).

„Debunk.org“ analizės ne kartą cituotos tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „The Economist“, „Deutsche Welle“, „The Times“, „Der Spiegel“, „The Financial Times“ ir kt.

Asociatyvi LK nuotr.

Atsispiriant nuo kovo mėnesį Baltijos šalyse fiksuotų dronų incidentų, Rusijos informacinėje erdvėje visą balandį plėtotas naratyvas, esą Lietuva, Latvija ir Estija leido Ukrainai naudotis savo oro erdve atakoms prieš Rusijos teritoriją. Propagandinėse žinutėse spekuliuota, kad Ukrainos dronai galėjo būti paleidžiami iš Baltijos šalių teritorijos ar net Baltijos jūros.

Skaityti toliau

Balandžio viduryje Rusijos prezidento padėjėjas Nikolajus Patruševas teigė, kad tariamas Baltijos šalių ir Suomijos oro erdvės suteikimas Ukrainai dronų atakoms prieš Rusiją reiškia tiesioginį NATO įsitraukimą. Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu taip pat priminė Suomijai drauge su Baltijos šalimis apie Rusijos teisę į savigyną. Taip buvo siekiama įtvirtinti naratyvą, kad Baltijos šalys neva tampa ne tik Ukrainos rėmėjomis, bet ir tiesioginėmis konflikto dalyvėmis.

Reikšmingas dėmesys skirtas ir Lietuvos karinių pajėgumų stiprinimui. Baltarusijos informacinėje erdvėje teigta, kad Kapčiamiesčio poligono plėtra naikina gamtą, grindžiama ekonominiais interesais ir kelia grėsmę vietos gyventojams. Baltarusijos valstybinėje žiniasklaidoje protestai Lietuvoje pristatyti kaip masinis visuomenės pasipriešinimas NATO karinės infrastruktūros plėtrai prie sienos su Baltarusija. Tuo tarpu Rusijos informacinėje erdvėje Lietuvos poligonų plėtra integruota į platesnį saugumo diskursą. Rusijos Dūmos narys Aleksejus Žuravliovas, reaguodamas į Tauragės poligono plėtrą, teigė, kad tai didina grėsmę Kaliningrado regionui, o esant „realiai grėsmei“ Rusijos atsakas būtų „žaibiškas ir neišvengiamas“. Kituose propagandinėse žinutėse Kapčiamiesčio poligono steigimas ir Tauragės poligono plėtra pristatyti kaip NATO vykdomos regiono militarizacijos dalis.

Balandį taip pat fiksuoti naratyvai apie NATO vienybės silpnėjimą. Reaguojant į Donaldo Trumpo pasisakymus dėl galimo JAV vaidmens Aljanse mažėjimo, teigta, kad JAV pasitraukimas iš NATO būtų tragedija Ukrainai, Europai ir net visam Aljansui, o susidariusi situacija esą rodo artėjantį NATO skilimą.

Antroji mėnesio pusė išsiskyrė istorinių temų gausa, sietina su pasiruošimu artėjančiai Pergalės dienai, kuri Rusijoje minima gegužės 9 dieną. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pasmerkė Šiaulių miesto sprendimą perkelti sovietų karių kapines ir teigė, kad taip rodoma nepagarba kariams, kurie esą „išlaisvino“ Baltijos šalis nuo nacių okupantų. Vėliau Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Vokietijoje, Suomijoje ir Baltijos šalyse atgimsta nacizmo ideologija. Tokiais teiginiais siekta istorinės atminties klausimus išnaudoti Baltijos ir Europos šalių diskreditavimui.

Blue Yellow nuotr.

Per „RADAROM!“ paramos akciją Lietuvos žmonių ir verslo skirta parama toliau virsta konkrečia pagalba Ukrainos kariams. Per šių metų „RADAROM!“ akciją Ukrainai skirta 5 121 730 Eur vertės parama. Iš šios sumos 4 558 730 Eur sudaro žmonių ir verslo paaukotos piniginės lėšos, o dar 563 000 Eur – bendrovės „NT Service“ parama naujausia priešdronine įranga robotų ir karių apsaugai.

Skaityti toliau

Naujausiais duomenimis, už piniginės paramos lėšas jau nupirkta arba perkama įranga už 2 375 469,60 Eur – dalis jos gaminama, tvarkomi dokumentai, o Ukrainos karinius dalinius jau pasiekė 5 įrangos būriai, kurių vertė siekia 1 218 488,80 Eur. Taip pat kariams jau perduota dalis „NT Service“ paramos įranga – 50 bepilotės aviacijos blokavimo sistemų „SkyWiper – QUAD“, kurių vertė siekia 367 500 Eur.

Šių metų „RADAROM!“ tikslas – padėti Ukrainos kariams pavojingiausiose fronto zonose gauti oro ir sausumos robotizuotas sistemas, kurios leidžia užduotis atlikti nuotoliniu būdu, mažina tiesioginę riziką karių gyvybei ir padeda stiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus.

Ukrainos daliniams jau perduotuose 5 būriuose – bepilotės antžeminės transporto priemonės „TerMIT 2.0 Logistics“, evakuaciniai antžeminiai komplektai „VOLIA-E“, antžeminės platformos „ARISE“, „Backfire“ dronų komplektai, „Sting“ komplektai, valdymo stotys, „BRO-MAX“ ir „Guliver“ antžeminiai robotai bei kita frontui reikalinga įranga.

„RADAROM!“ žinutė – kova nesibaigė – šiandien virsta labai konkrečiais darbais. Lietuvos žmonių ir verslo paaukotos lėšos jau pasiekia Ukrainos karius įranga, kuri fronte gali pakeisti žmogų ten, kur rizika gyvybei yra didžiausia. LRT ne tik informuoja, bet ir atliepia tai, kas svarbiausia visuomenei ir valstybei. Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir už mūsų laisvę, todėl mūsų pareiga – likti kartu su ja“, – sako LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Pasak paramos organizacijos „Blue/Yellow“, karių poreikiai fronte keičiasi itin greitai, todėl parama nukreipiama į įrangą, kuri šiuo metu gali turėti didžiausią poveikį.

„Šiandieninis karas yra technologijų lenktynės, kuriose mes privalome padėti Ukrainai būti žingsniu priekyje. Penki robotų būriai, kurie jau pasiekė frontą, yra tiesioginis įrodymas, kad Lietuvos žmonių parama virsta naujos kartos gynybos priemonėmis, kurios itin pageidauja kariai. Šios sistemos atlieka logistikos, evakuacijos ir žvalgybos užduotis ten, kur anksčiau turėjo eiti žmogus – dabar jis gali būti saugesnis”, – sako „Blue/Yellow“ vadovė Laura Paukštė.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Šilutės rajono garbės piliečio vardas suteiktas odontologei, visuomenininkei Danguolei Sutkaitienei – žmogui, kurio gyvenimo kelias neatsiejamas nuo ilgametės tarnystės žmonėms ir Šilutės kraštui, praneša Šilutės rajono savivaldybės administracija.

Skaityti toliau

Anot pranešimo, daug metų Šilutėje dirbusi D. Sutkaitienė savo profesinę veiklą grindė atsakomybe, kruopštumu ir nuolatiniu siekiu padėti pacientams. Per ilgametę praktiką ji ne tik gydė, bet ir prisidėjo prie odontologijos paslaugų stiprinimo rajone, rūpinosi darbo organizavimu bei specialistų bendruomenės telkimu.

„Jos veikla neapsiribojo vien medicinos sritimi. D. Sutkaitienė aktyviai įsitraukė į visuomeninį gyvenimą, dalyvavo įvairiose iniciatyvose, rėmė labdaros projektus, prisidėjo prie pagalbos vaikams, studentams ir socialiai jautrioms bendruomenės grupėms. Ši veikla tapo svarbia jos gyvenimo dalimi, atspindinčia rūpestį žmonėmis ir atsakomybę už aplinką, – teigiama Šilutės rajono savivaldybės administracijos pranešime. – Per daugelį metų D. Sutkaitienės darbas įvertintas ne vienu apdovanojimu ir padėka, liudijančia jos profesionalumą bei indėlį į visuomenės gerovę.

Garbės piliečio vardas jai suteiktas kaip padėka už ilgametį darbą, nuoširdų atsidavimą profesijai ir reikšmingą indėlį į Šilutės krašto bendruomenės gyvenimą.“

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Regionų administracinis teismas atmetė Pareiškėjų skundą Aplinkos apsaugos agentūrai (Agentūra), kuriuo prašė panaikinti Agentūros sprendimą dėl UAB „Pamariukas“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) – durpių gavybos – Šilutės rajono savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalyje.

Skaityti toliau

Agentūra priėmė sprendimą, kad planuojama PŪV neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms Nemuno deltoje, todėl neleistina pasirinktoje vietoje („Įmonei neleista vykdyti durpių gavybos Aukštumalos pelkėje“).

Agentūra sprendime nurodė, kad įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. PŪV planuojama Nemuno deltos regioniniame parke, todėl PŪV teritorijai taikomos Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano nuostatos.

Agentūra sprendime taip pat nurodė, kad PŪV žemės sklypui nustatytos valstybiniuose parkuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pažymėjo, kad žemės sklypo, kuriame buvo planuojama durpių gavyba, pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, todėl žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Procese dalyvavo ir trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT), kuri su Pareiškėjų pateiktu skundu taip pat nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

Teismo vertinimu, Pareiškėjai objektyviais įrodymais nepaneigė Sprendime padarytos išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai. Teismas pabrėžė, kad įrodyti neigiamų padarinių nebuvimą turi būtent PŪV vykdytojas, įgyvendindamas poveikio aplinkai vertinimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką, institucija turi atmesti prašymą išduoti leidimą vykdyti aptariamą planą ar projektą, kai jai kyla abejonių, ar nebus pakenkta minėtos teritorijos vientisumui, nes patvirtinimo kriterijus, numatytas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje, apima atsargumo principą ir leidžia veiksmingai užkirsti kelią numatomų planų ar projektų neigiamam poveikiui saugomos teritorijos vientisumui.

Teismas, vertindama ribojimų proporcingumą, pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Teismo nuomone, Agentūros sprendimu nebuvo ribojamas ginčo žemės sklypo naudojimas pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį.

Teismas Pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.