www.silute.lt nuotr.

Lietuvos savivaldybių asociacijos rengiami „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai yra laikomi svarbiausiu vietos savivaldos įvertinimu Lietuvoje.

Apdovanojimą Šilutės rajono savivaldybei – kultūros puoselėtojai – merui Vytautui Laurinaičiui įteikė kultūros ministras Lukas Alsys.

Pasak kultūros ministro, šis apdovanojimas – tai ne tik savivaldybės darbo įvertinimas. Tai viso Pamario krašto, mūsų kultūros darbuotojų, meno kolektyvų, kūrėjų ir bendruomenių, Savivaldybės administracijos darbuotojų nuopelnas. Šilutės kraštas visada pasižymėjo unikaliomis tradicijomis, gyvybingu kultūriniu gyvenimu ir gebėjimu saugoti tai, kas brangiausia, kartu drąsiai priimant modernias idėjas.

Šilutės rajono savivaldybė nuoširdžiai dėkoja visiems Pamario krašto kultūros šviesuliams, įstaigų darbuotojams, partneriams ir gyventojams, kurių kasdienis darbas, kūrybiškumas bei meilė savo kraštui padėjo pasiekti šį istorinį pripažinimą.

Asociatyvi LK nuotr.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno prašymą, pratęsė Lietuvos kariuomenės pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), išlaikant sustiprintą valstybės sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą.

„Vertindami galimus iš Kaliningrado srities bėgančių gyventojų srautus ir su jais susijusius neteisėtus sienos kirtimo incidentus, sustiprintą pasienio apsaugą pratęsiame iki lapkričio vidurio prevenciniais tikslais“, – sako krašto apsaugos ministras R. Kaunas.

Pajėgumus pagal poreikį derina Lietuvos kariuomenė ir VSAT.

Karinės žvalgybos duomenimis, reikšmingų karinio aktyvumo pokyčių Kaliningrado srityje nestebima.

Parodos 'Vilko vaikai' nuotr.

Šiandien prisimename vieną skaudžiausių Mažosios Lietuvos istorijos laikotarpių. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pokario metais tūkstančiai žmonių neteko gyvybių, namų ir gimtinės. Šie įvykiai negrįžtamai pakeitė ne tik žmonių likimus, bet ir viso krašto gyvenimą, primena Šilutės H. Šojaus muziejus.

Mažosios Lietuvos gyventojų genocidas
(Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro inf.)

Mažoji Lietuva – tai vakariniai baltai, kurie gyveno Priegliaus upyno ir Nemuno žemupio žemėse. Šiaurinė dalis, esanti dešinėje Nemuno pusėje, buvo vadinama Klaipėdos kraštu, o kairėje Nemuno pusėje esančios žemės – Prūsų Lietuva, arba Karaliaučiaus kraštu. Nepaisant to, kad Karaliaučiaus kraštas niekada nepriklausė Lietuvos valstybei, jis buvo lietuvių raštijos, tautinio atgimimo lopšys. Jo kultūrą šimtmečius formavo lietuvininkai, vokiečiai ir kitos bendruomenės.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą visoje Rytų Prūsijoje gyveno apie 2,5 mln. žmonių – šis skaičius netaikytinas vien Mažajai Lietuvai ar dabartinės Kaliningrado srities teritorijai. 1944 m. rudenį, artėjant frontui ir sovietų kariuomenei įžengus į Klaipėdos kraštą bei Rytų Prūsiją, prasidėjo tragiškas vietos gyventojų istorijos etapas. Didelė jų dalis buvo evakuota arba bėgo į Vakarus. Žmonės žuvo per kovas, bombardavimus ir apšaudymus, kentėjo nuo šalčio bei išsekimo.

Gyventojų pasitraukimą sunkino pavėluoti nacių valdžios sprendimai dėl evakuacijos. Todėl krašto ištuštėjimą lėmė ir masinis pasitraukimas, ir didžiulės žmonių netektys. Besitraukiančius žmones nelaimės lydėjo ir Baltijos jūroje.

1945 m. sovietų povandeniniai laivai nuskandino „Wilhelm Gustloff“, „Steuben“ ir „Goya“, kuriais buvo gabenami civiliai pabėgėliai bei kariškiai. Šiose katastrofose žuvo tūkstančiai žmonių, tarp jų daug moterų ir vaikų. Sovietų kariuomenės užimtose teritorijose dokumentuotos civilių žudynės, masinis seksualinis smurtas ir plėšikavimas. Likusieji patyrė priverstinį darbą, deportacijas, badą, ligas ir itin sunkias gyvenimo sąlygas. Tikslaus tiesiogiai nužudytų Mažosios Lietuvos gyventojų skaičiaus negalima patikimai sutapatinti su visomis Rytų Prūsijos karo ir pokario aukomis. Po karo Karaliaučiaus krašto vietinių bendruomenių irimas tęsėsi.

Daugiausia 1947–1948 m. likusieji vietos gyventojai buvo prievarta iškeldinami į Vokietijos sovietinę okupacinę zoną; iš viso iš Kaliningrado srities iškeldinta apie 100 tūkst. žmonių. Šio iškeldinimo nereikėtų painioti su atskirai vykdytomis deportacijomis priverstiniams darbams į SSRS gilumą. Kaliningrado srityje buvo apgyvendinami naujakuriai iš Sovietų Sąjungos, senieji vietovardžiai keičiami rusiškais. Sovietmečiu daugelis bažnyčių buvo nugriautos, paverstos ūkiniais pastatais arba paliktos nykti. Kartu su vietinių gyventojų pasitraukimu, žūtimis ir prievartiniu iškeldinimu buvo suardyta šimtmečius gyvavusi krašto kultūrinė aplinka.

Spalio 16-oji – diena prisiminti ne tik istorinius įvykius, bet ir žmones, kurių gyvenimus jie pakeitė visiems laikams. Žuvusiuosius, prievartą patyrusias šeimas, gimtuosius namus palikusius gyventojus ir tuos, kuriems niekada nebuvo lemta sugrįžti.

Jų istorijos yra ir mūsų krašto istorijos dalis.

lrv.lt nuotr.

Vyriausybė šiandien patvirtino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomus 2027 m. bazinių socialinės apsaugos išmokų dydžius, nuo kurių priklauso įvairių išmokų dydžiai 2027 metais. Baziniai dydžiai, palyginus su 2026 m., padidės 5,0–5,4proc.

„Pakeitimai palies apie 1 mln. žmonių – išmokos jiems kitąmet didės. Augs vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, socialinė parama mokiniams bei įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams: pagyvenusiems žmonėms, patiriantiems nepriteklių, žmonėms su negalia, vienišiems tėvams. Didėja ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos bei kita parama gyventojams“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.

Bazinė socialinė išmoka didinama 5,4 proc. iki 78 eurų (dabar – 74 eurai). Su šiuo dydžiu yra susijusios visos išmokos, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Pavyzdžiui, išmoka vaikui (vaiko pinigai) padidės nuo 129,5 iki 136,5 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms mokama išmoka vaikui (vaiko pinigai) kartu su papildoma dalimi – nuo 205,7 iki 216,8 euro. Vienkartinė išmoka vaikui augs nuo 1036 iki 1092 eurų.

Taip pat padidės parama mokinio reikmenims įsigyti nepasiturinčioms šeimoms, vaiko išlaikymo išmoka, dalinė studentų su negalia išlaidų kompensacija, judėjimo techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidų kompensacijos, būsto pritaikymo asmenims su negalia darbų išlaidų kompensacija, lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacija ir kitos socialinės išmokos.

Su bazine socialine išmoka susijusias išmokas ir paramą gauna daugiau nei 600 tūkst. asmenų.

Šalpos pensijų bazė didinama 5,4 proc. iki 275 euro (dabar – 261 euras). Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės nuo 7 eurų (pvz., šalpos našlaičių pensija) iki 31,5 euro (pvz., šalpos negalios pensija asmenims, netekusiems 100 proc. dalyvumo, iki 24 m).

Tai palies apie 80 tūkst. asmenų, gaunančių šalpos pensijas: našlaičius, vaikus su negalia, nuo vaikystės turinčius negalią suaugusius asmenis, kitus žmones su negalia ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusius žmones, kurie nesukaupė minimalaus stažo socialinio draudimo pensijai gauti.

Tikslinių kompensacijų bazė didėja 5 proc. iki 230 eurų (dabar – 219 eurų). Dėl to augs išmokos žmonėms, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis. Ši kompensacija mokama nepriklausomai nuo kitų asmens gaunamų pajamų. Tikslines kompensacijas gauna apie 150 tūkst. asmenų.

Valstybės remiamų pajamų dydis auga 5,2 proc. iki 245 eurų (dabar – 233 eurai). Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams (ir jos dydžiui), teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą.

Su valstybės remiamų pajamų dydžiu susietas išmokas gauna daugiau nei 350 tūkst. asmenų.

Išmokų didinimui 2027 m. valstybės biudžete papildomai numatyta 112,1 mln. eurų.

am.lrv.lt nuotr.

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose.

Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Atkreipiame dėmesį, kad nuo Žirmūnų tilto iki Valakupių tilto Vilniaus mieste šiuo laikotarpiu draudžiama žvejoti naudojant dirbtinius masalus ar žuvelę. Visą upių ruožų, kuriuose nuo spalio 16 d. įsigalioja žvejybos draudimas, sąrašą, galima rasti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 4 priede.

Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų upėtakių apsaugai skirtas draudimas žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 2 priede nurodytose upėse. Margųjų upėtakių galima sugauti ir kitose upėse, kuriose žvejoti nedraudžiama, tačiau juos privaloma paleisti.

Aplinkos ministerija primena, kad siauražnyplius vėžius draudžiama gaudyti nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d. Invazinius (rainuotuosius ir žymėtuosius) vėžius leidžiama gaudyti ištisus metus, tačiau draudimo metu sugauti siauražnypliai vėžiai ir bet kuriuo metu sugauti plačiažnypliai vėžiai privalo būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

www.silute.lt nuotr.

Spalio 23–25 dienomis Šilutės rajone vyks karinės pratybos „Perkūno bastionas 2026 / Juodasis vanagas 2026“, kuriose dalyvaus apie 400 šaulių.

Pratybos vyks civilinėje aplinkoje, todėl gyventojai gali pastebėti ginkluotus, uniformuotus šaulius, bepiločius orlaivius bei suaktyvėjusį karinių pajėgų judėjimą.

Pratybų metu bus vykdomos strateginių objektų apsaugos, patruliavimo, judėjimo kontrolės ir kitos krizių bei karo padėties valdymo užduotys.

Svarbu! Spalio 23 d. vyks gyventojų evakavimo pratybos.

Pratybose aktyviai dalyvaus Šilutės rajono savivaldybės administracija, jai pavaldžios įstaigos ir įmonės bei kitos atsakingos institucijos. Bus tikrinamas jų pasirengimas ir tarpusavio sąveika ekstremaliųjų situacijų metu.

Prašome gyventojų išlikti ramiems ir supratingiems. Prašome laikytis pratybose dalyvaujančių pareigūnų nurodymų.

Tai – planinės pratybos, skirtos mūsų visų saugumui stiprinti.

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Spalio 10 dieną Šiauliuose vyko tarptautinės kiokušin karatė varžybos „Saulės miesto taurė 2026“, kuriose varžėsi net 828 jaunieji sportininkai iš 29 karatė klubų. Karatė mokykla „Shodan“ tapo stipriausiu turnyro klubu ir bendroje komandinėje įskaitoje užėmė pirmąją vietą!

Šilutės „Shodan“ auklėtiniai iškovojo 14 medalių: 3 aukso, 6 sidabro ir 5 bronzos. Daugeliui jaunųjų shodaniečių tai buvo pirmosios varžybos gyvenime, o pirmasis startas ant tatamio iškart atnešė medalį ir neįkainojamos patirties!

7 metų amžiaus grupėje vicečempionais tapo Mykolas Balčauskas ir Elijus Pocius.
9 metų amžiaus grupėje:
- pirmosios vietos aukso medalį iškovojo Emilija Daugėlaitė;
- vicečempionu tapo Danielius Cibulskis;
- bronzą laimėjo Emilis Pocius ir Armandas Aleksonis.
10 metų amžiaus grupėje:
- pirmosios vietos aukso medalį laimėjo Danielius Zdanavičius;
- vicečempionų titulus pelnė Saulė Klymantaitė ir Oliveris Ablikovas;
- bronzą iškovojo Danielė Kuzminskytė ir Timas Ramanauskas.
11 metų amžiaus grupėje:
- pirmosios vietos aukso medalį pelnė Lukas Potra;
- vicečempionu tapo Armandas Dzenkus;
- bronzą laimėjo Danielius Gustas.

Karate mokyklos vadovas Lukas Kubilius bei šios mokyklos treneriai Laurynas Vaičikauskas ir Eventas Gužauskas džiaugiasi kiekvieno auklėtinio startu ir pergalėmis šiose varžybose bei iškovota pirmąja vieta komandinėje įskaitoje. „Tai, kad kiekvienas startavęs shodanietis lipo ant prizininkų pakylos, o daugeliui jų tai buvo pirmosios varžybos, – geriausias nuoseklaus darbo treniruotėse, ryžto ir drąsos įrodymas. AČIŪ visai „Shodan“ bendruomenei už palaikymą!“ – mintimis apie auklėtinių pasiekimus pasidalijo L. Kubilius.

lrv.lt nuotr.

Prasidėjus naujajam šildymo sezonui ir įsivyraujant rudeniškiems orams, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad pasitikrinti, ar žmogui priklauso būsto šildymo kompensacija, galima specialiai tam skirtoje skaičiuoklėje, o dėl jos kreiptis – viso šildymo sezono metu.

Svarbu ir tai, kad kompensacija gali būti skiriama ne tik gyventojams, kurių būstai šildomi centralizuotai, bet ir tiems, kurie šildosi elektra, dujomis, malkomis ar kitu kuru.

Ar galite gauti kompensaciją, preliminariai įvertinti galite pasinaudoję būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle https://www.spis.lt/Skaiciuokles/BustoSildymoIslaiduKompensacijos.

Gyventojams, norintiems gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, nereikia teikti prašymo kiekvieną mėnesį – pakanka pateikti vieną prašymą visam šildymo sezonui, primena SADM.

Per 2025-2026 m. šildymo sezoną vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 165 tūkst. žmonių. Tai yra 2 proc. daugiau, lyginant su 2024-2025 m. šildymo sezonu, kai vidutiniškai per mėnesį kompensaciją už šildymą gavo apie 161,2 tūkst. asmenų.

Išlaidos kompensacijoms teikti 2025-2026 m. šildymo sezoną sudarė apie 69 mln. eurų.

Prognozuojama, kad 2026-2027 m. šildymo sezoną kompensacijų gavėjų skaičius sudarys apie 171 tūkst. gyventojų, o išlaidos – apie 94 mln. eurų (jei šilumos kaina augs apie 20-30 proc.).

Kaip apskaičiuojama kompensacija?

Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia universalus principas – nepriklausomai nuo šilumos kainų augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų pajamų.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y. tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (elektra, dujomis, malkomis ir pan.).

Skiriant kompensacijas, vertinamas asmens ar šeimos nuosavybės teise turimas turtas, gaunamos pajamos bei išlaidų dalis, skiriama apmokėti už būsto šildymą ir vandenį.

Kompensacijas gali gauti ir įsiskolinę už šildymą bei vandenį žmonės, tačiau svarbu, kad su tiekėjais būtų sudaryta sutartis dėl dalies skolos apmokėjimo, jeigu teismas nėra priteisęs apmokėti skolą.

Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui (2026 m. – 466 eurai), o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai (2026 m. – 699 eurai).

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į gaunamas pajamas neįskaičiuojama išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis su darbo santykiais susijusių pajamų(įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą), nedarbo socialinio draudimo išmokos, dalinio darbo išmokos, išeitinės išmokos, ilgalaikio darbo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis – nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos.

Kur kreiptis?

Dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo galima kreiptis elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) www.spis.lt arba tiesiogiai atvykus į gyvenamosios vietos savivaldybę.

Lietuvos šaulių sąjungos nuotr.

Nors paramos kampanija „Dronatonas“ dar nesibaigė, organizacija „Blue/Yellow“ jau įgyvendina jos tikslus – dalis surinktų lėšų virsta Lietuvos oro gynybos priemonėmis. Įsigyti pirmieji keturi Lietuvos bendrovės „NT Service“ pagaminti dronai perėmėjai „Defender“ jau perduoti Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS). Kartu šauliams bus surengti specializuoti mokymai. Ukrainos gynėjams „Blue/Yellow“ jau išsiuntė 12 šių interceptorių.

Lietuviški dronai-perėmėjai „Defender“ yra inovatyvios bepiločių orlaivių perėmimo sistemos „Sky Viper Wall“ dalis. Ši lietuviška sistema oro taikinius gali aptikti net iki 15 kilometrų atstumu. Kaip teigia sistemos kūrėjai, iš pradžių pagal radaro informaciją dronas į taikinį nukreipiamas automatizuotu būdu. Vėliau, kai perėmėjas priartėja 200–300 metrų atstumu iki taikinio, valdymą iš radaro perima dirbtinio intelekto technologijos, kurios automatizuotai veda orlaivį iki pat tikslo.

„Turime veikti čia ir dabar, todėl nelaukiame „Dronatono“ kampanijos pabaigos – reaguojame operatyviai, nes laikas kare yra lemiamas veiksnys. Matome puikią sinergiją: Ukrainos pamokos diktuoja poreikį, Lietuvos verslas sukuria inovatyvų produktą, o mūsų aktyvi pilietinė visuomenė tai paverčia realybe. Ir čia tik dalis visos paramos, kurią greta Ukrainos karių stiprinimo esame numatę ir Lietuvos šaulių sąjungai“, – sako „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas.

„Blue/Yellow“ taip pat organizuos ir finansuos specialius mokymus šauliams – tai leis LŠS nariams treniruotis realiomis sąlygomis ir perimti neįkainojamą Ukrainos dronų operatorių patirtį.

„Bendradarbiavimas ir greitis – esminiai veiksniai ruošiantis galimoms grėsmėms. Šiandien perduoti keturi dronai-perėmėjai stiprina Lietuvos dangaus apsaugos pajėgumus, o kartu su jais suteikiami specializuoti mokymai – investicija į mūsų žmonių pasirengimą. Dėkojame „Blue/Yellow“ ir visiems prisidėjusiems, kad šios priemonės pasiektų nuolat savo įgūdžius tobulinančius šaulius“,, – teigia Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. Linas Idzelis.

„NT Service“ šio drono prototipą pirmą kartą pristatė liepos pradžioje, o šiandien jau kalbame apie pirmųjų serijinės gamybos „Defender“ interceptorių perdavimą Lietuvos šaulių sąjungai. Toks spartus progresas nebūtų įmanomas be organizacijos „Mėlyna ir geltona“ indėlio, jos ryžtingo veikimo, orientacijos į konkrečius rezultatus ir bendro tikslo – stiprinti Lietuvos saugumą“, – sako „NT Service“direktorius Egidijus Šilanskas.

Pirmieji „Defender“ interceptoriai rugsėjį jau iškeliavo į Ukrainą bandymams realiomis sąlygomis. Tai buvo 120 tūkst. eurų vertės „NT Service“ parama Ukrainai, kuria siekiama prisidėti prie šalies gynybinių pajėgumų stiprinimo ir kartu įvertinti sistemos veikimą praktikoje. Dar šiais metais „NT Service“ kartu su „Vytis Tech“ specialistais planuoja surengti Lietuvos šaulių sąjungos narių mokymus ir suteikti jiems galimybę praktiškai išbandyti integruotą dronų aptikimo ir perėmimo sistemą, pasitelkiant įmonės turimas radarų sistemas.

Iki Ukrainos karius remiančios „Dronatono“ kampanijos galutinio 1 milijono eurų tikslo trūksta tik 29 tūkstančių eurų. Kas penktas suaukotas euras skiriamas Lietuvos šaulių sąjungai – perėmėjų įsigijimui ir šaulių apmokymui neutralizuoti oro grėsmes.

Prisidėti prie kampanijos galima paskambinus trumpaisiais numeriais 1482 (auka 5 Eur) arba 1499 (auka 10 Eur). Norintys atlikti bankinį pavedimą ar nustatyti periodinę paramą, tai gali greitai ir patogiai padaryti oficialioje organizacijos svetainėje www.blue-yellow.lt.

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Spalio 9 d. Šilutės F. Bajoraičio viešojoje bibliotekoje vyko antrasis projekto „Tu – daugiau nei CV“ (vadovė Daiva Kaktienė) renginys jaunimui „Atrask save“. Jame dalyvavo Šilutės Vydūno gimnazijos ir Šilutės pirmosios gimnazijos moksleiviai. Šįkart jaunuoliai pakviesti pažinti savo stiprybes, gebėjimus, pomėgius ir atrasti individualų potencialą.

Užsiėmimą vedė technologijų mokslų daktarė, multimedijos dėstytoja, veidoskaitos studijas baigusi asmeninio potencialo atskleidimo mentorė Florentina Pilnatė. Susitikimo metu ji pristatė skirtingus savęs pažinimo būdus bei įrankius, kurie paskatino dalyvius į save pažvelgti iš kiek kitokios perspektyvos.

Viena iš pristatytų temų – veidoskaita. Lektorė supažindino jaunuolius su skirtingais veido tipais, jų ypatumais ir aiškino, kokios žmogaus savybės su jais siejamos. Klausydamiesi pristatymo dalyviai galėjo analizuoti savo veido bruožus ir pamėginti įsivertinti save pagal pateiktą informaciją. Ne mažiau susidomėjimo sulaukė pažintis su numerologija. Jaunuoliai skaičiavo savo sėkmės skaičių, sužinojo, ką reiškia gimimo datos skaičiai, kokios savybės priskiriamos, ką tai gali atskleisti apie žmogų. Teorinę informaciją papildė praktinė dalis – remdamasi pristatytais savęs pažinimo įrankiais Florentina Pilnatė individualiai apibūdino keturis renginio dalyvius. Jaunuoliai, išklausę lektorės įžvalgas apie jų asmenines savybes ir gebėjimus, pripažino jose atpažinę save ir sutiko, kad nemaža dalis išsakytų pastebėjimų juos atitiko.

Užsiėmimo metu pristatyti įrankiai skatino jaunimą atpažinti savo stiprybes, pomėgius ir gebėjimus, drąsiau vertinti savo galimybes. Jaunuoliai buvo skatinami pamąstyti, kokių gabumų jie turi, kurioje veiklos srityje galėtų geriausiai juos atskleisti. Tai svarbu ne tik geriau pažįstant save, bet ir renkantis tolesnį mokymosi ar profesinį kelią.

Savęs pažinimo tema neatsitiktinai tapo viena pirmųjų projekto „Tu – daugiau nei CV“ veiklų. Toliau bibliotekoje jaunimo laukia trijų profesinių sričių praktiniai seminarai – grafinio dizaino, medijų technologijų ir renginių organizavimo. Jų metu dalyviai galės iš arčiau susipažinti su šiomis sritimis, išbandyti konkrečias veiklas ir įgyti praktinių įgūdžių.

Pirmieji startuos grafinio dizaino užsiėmimai – jie bibliotekoje prasidės jau lapkričio mėnesį. Norintys išbandyti save šioje srityje kviečiami registruotis – vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos apie projektą ir jo veiklas galima rasti Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos interneto svetainėje www.silutevb.lt, projekto „Tu – daugiau nei CV“ skiltyje. Registracija ir papildoma informacija teikiama bibliotekos Informacijos skyriuje tel. (+370 441) 77137 it tel. (+370 441) 78214.

Projektą „Tu – daugiau nei CV“ bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Šilutės rajono savivaldybė. Projekto partneris – Šilutės rajono verslininkų asociacija.

Policijos nuotr.

Ketvirtadienio vakarą Šilalėje įprastas automobilio patikrinimas pareigūnams pateikė netikėtumų.

Apie 19.25 val. Rytinio kelio gatvėje sustabdytas „VW Passat“, kurį vairavo 2003 m. gimęs vyras. Kartu važiavo 1998 m. gimęs vyras.

Automobilio daiktadėžėje rastos dvi veido kaukės. Tačiau tikrasis radinys laukė bagažinėje. Po atsarginiu ratu pareigūnai aptiko plastikinį maišelį su, kaip įtariama, kanapėmis. Paaiškėjo, kad ir pats atsarginis ratas nebuvo toks jau „nekaltas“ – jį išmontavus, viduje rastas dar vienas maišelis su galimai narkotine medžiaga.

Bendras automobilyje aptiktų ir paimtų galimai narkotinių medžiagų kiekis – daugiau nei 2 kilogramai.

Toliau tikslinant aplinkybes, pareigūnų pėdsakai nuvedė į Šilutę. Įtariama, kad vyrai medžiagas galėjo įsigyti iš 1994 m. gimusio vyro.

Dar tą patį vakarą, apie 22.30 val., Šilutėje atlikta krata bute. Čia pareigūnų laukė dar didesnis radinys – daugiau nei 5 kilogramai augalinės kilmės medžiagos, įtariama, kanapių.

1994 m. gimusiam vyrui paskirtas suėmimas 3 mėnesiams. Kitiems dviem vyrams skirtas dokumentų paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl didelio kiekio disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti bei dėl labai didelio kiekio disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti.

nvsc.lrv.lt nuotr.

Užregistruotas dar 1 (jau antras šį sezoną) mirties nuo COVID-19 ligos atvejis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 5–11 d. (41-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 553,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Prieš savaitę jis buvo nežymiai didesnis – 592,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumas registruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje. Epideminio sergamumo nesiekė nė viena savivaldybė (neperžengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Lyginant su ankstesnės savaitės duomenimis, matyti, kad susirgimų gripu skaičius išliko panašus, COVID-19 liga – padidėjo, o ŪVKTI skaičius – sumažėjo.

Praėjusią savaitę (41-ąją metų savaitę) Lietuvoje dėl COVID-19 ligos į ligonines pateko 3 asmenys, dėl gripo – 2. Praėjusią savaitę užregistruotas 1 mirties nuo COVID-19 ligos atvejis (antras šį sezoną), asmuo priklausė vyresnių nei 90 m. amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo pasiskiepijęs. Nuo gripo mirties atvejų neužregistruota.

www.silutesetazinios.lt archyvo.

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, o juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų.

Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje kilo 5 338 gaisrai, kuriuose žuvo 64 žmonės – 11 daugiau nei ankstesnį sezoną. Dar 115 žmonių patyrė traumų, 71 žmogų ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti. Tai reiškia, kad praėjusio šildymo sezono metu gaisrai vidutiniškai kas tris–keturias dienas nusinešdavo žmogaus gyvybę.

Ypač tragiškas buvo šių metų sausis – per vieną mėnesį gaisruose žuvo 18 žmonių, tai yra didžiausias sausio mėnesį gaisruose žuvusių žmonių skaičius per pastarąjį dešimtmetį. Vien per 31 dieną ugnis nusinešė daugiau nei ketvirtadalį viso praėjusio šildymo sezono aukų.

Tačiau bene didžiausią nerimą kelia gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose skaičius. Nors bendras gaisrų skaičius praėjusį šildymo sezoną sumažėjo 2 proc., gyvenamuosiuose pastatuose jų padaugėjo net 18 proc. – nuo 1 561 iki 1 840. Būtent juose žuvo 50 žmonių, arba beveik 8 iš 10 visų per šildymo sezoną gaisruose žuvusių žmonių.

Ši tendencija ypač aktuali prasidėjus naujam šildymo sezonui, kai gyventojai intensyviau kūrena krosnis, židinius, naudoja katilus ir elektrinius šildytuvus. Netinkamai prižiūrimi šildymo įrenginiai, neišvalyti dūmtraukiai ir elektros instaliacijos gedimai didina gaisrų riziką namuose.

„Nors bendras gaisrų skaičius mažėja, gyvenamuosiuose pastatuose jų daugėja. Tai ypač neramina, nes būtent namuose žūsta dauguma žmonių. Praėjusio šildymo sezono statistika skaudi, tačiau už kiekvieno skaičiaus yra žmogaus gyvybė. Ugniagesiai gelbėtojai visada pasirengę skubėti į pagalbą, bet ir atvykus ne visada pavyksta žmogų išgelbėti. Todėl mūsų tikslas – kad tokių nelaimių apskritai būtų kuo mažiau. Prasidėjus šildymo sezonui raginame gyventojus neatidėlioti ir pasirūpinti savo bei artimųjų namų saugumu“, – sako PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.

Beveik kas trečias gaisras – dėl šildymo įrenginių ar elektros įrangos

Praėjusį šildymo sezoną dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei naudojimo pažeidimų, jų gedimų, taip pat elektros įrenginių ir instaliacijos gedimų kilo 1 668 gaisrai – beveik ketvirtadaliu daugiau nei ankstesnį sezoną. Šie gaisrai sudarė 31 proc. visų per šildymo sezoną kilusių gaisrų, juose žuvo 21 žmogus.

Vis dėlto daugiausia gyvybių nusinešė neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi – dėl šių priežasčių praėjusį šildymo sezoną žuvo 31 žmogus.

Gaisrų statistika rodo ir tai, kad ypač pažeidžiami yra vyresnio amžiaus žmonės. PAGD duomenimis, vidutinis gaisruose žuvusių žmonių amžius pastaraisiais metais siekia 65 metus, apie 70 proc. jų gyvena kaimo vietovėse ar mažuose miesteliuose, o 60 proc. žūsta vakaro ir nakties valandomis. Todėl ugniagesiai gelbėtojai ragina gyventojus atkreipti dėmesį ir į vyresnio amžiaus artimųjų bei kaimynų, ypač gyvenančių vienų, saugumą.

Šildymo sezono pavojai aktualūs ne tik individualių namų gyventojams

Ugniagesiai gelbėtojai primena, kad šildymo sezonui turi pasiruošti ne tik individualių namų gyventojai, kūrenantys krosnis ar židinius. Daugiabučiuose papildomą pavojų kelia netinkamai naudojami elektriniai šildytuvai, perkrautas elektros tinklas ir netvarkinga elektros instaliacija.

„Prieš pradedant intensyviai šildyti būstą, svarbu įsitikinti, kad šildymo įrenginiai yra tvarkingi. Individualių namų gyventojams būtina pasirūpinti krosnių, katilų ir dūmtraukių priežiūra, o naudojantiems elektrinius šildytuvus – įvertinti elektros instaliacijos būklę ir neperkrauti tinklo. Taip pat primename, kad kiekviename būste privalo būti veikiantis dūmų detektorius. Jis neapsaugo nuo paties gaisro, tačiau gali laiku perspėti apie pavojų ir suteikti brangių minučių išsigelbėti“, – sako PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Aurimas Gudžiauskas.

Svarbiausios ugniagesių gelbėtojų rekomendacijos gyventojams

Patikrinkite šildymo įrenginius ir išvalykite dūmtraukius. Dūmtraukius būtina valyti prieš šildymo sezoną, o kūrenimo metu – ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Neperkaitinkite krosnių ir saugiai tvarkykite pelenus. Nepalikite kūrenamų įrenginių be priežiūros, o pelenus laikykite nedegiose talpose.

Saugiai naudokite elektrinius šildytuvus. Junkite juos tiesiai į sieninį elektros lizdą, neuždenkite ir nepalikite be priežiūros.

Pasirūpinkite dūmų detektoriais. Patikrinkite, ar jie veikia. Būstuose, kuriuose naudojami kurą deginantys įrenginiai, rekomenduojama įsirengti ir smalkių detektorius.

Nepamirškite vyresnio amžiaus artimųjų ir kaimynų. Padėkite jiems pasirūpinti šildymo įrenginių priežiūra ir patikrinkite, ar jų namuose veikia dūmų detektoriai.

PAGD ragina gyventojus neatidėlioti šių darbų. Laiku pastebėti ir pašalinti pavojai gali padėti išvengti gaisro, o dėmesys vieniems gyvenantiems artimiesiems ar kaimynams – išgelbėti gyvybę.

VSAT nuotr.

Šilalės rajone pasieniečiai sulaikė šilutiškį, automobiliu gabenusį 8 tūkst. pakelių baltarusiškų cigarečių.

Ketvirtadienio vakarą VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai Šilalėje sustabdė patikrinti automobilį „Volkswagen Transporter“. Mikroautobusą su lietuviškais valstybinio numerio ženklais vairavo 35-erių Šilutės rajono gyventojas. Automobilyje pasieniečiai aptiko nelegalų krovinį – 8 000 pakelių cigarečių „NZ Gold“, „Minsk Super Slims“ ir „Queen Menthol“ su baltarusiškomis banderolėmis. Šių kontrabandinių cigarečių vertė, įskaičiavus visus Lietuvoje privalomus sumokėti mokesčius, – per 44 tūkst. eurų.

Neteisėtai rūkalus gabenęs vyras ir cigaretės buvo pristatyti į Vileikių pasienio užkardą.

Dėl akcizais apmokestinamų prekių įgijimo ir gabenimo pažeidžiant nustatytą tvarką VSAT Pagėgių pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriam vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras. Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Po apklausos šilutiškiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Mokyklos „Shodan“ nuotr.

Spalio 7–12 dienomis karatė mokyklos „Shodan“ auklėtiniai vyko į jau tradiciniu tapusį tarptautinį turnyrą Olandijoje, Sneek mieste – Waterpoort Cup 2026! Į varžybas susirinko 259 sportininkai iš 35 karatė klubų. Varžybose startavo ir Šilutės „Shodan“ karatė mokyklos auklėtiniai, kurie pelnė du bronzos medalius!

Bronzos medalį kumite (kovų) rungtyje 8–9 metų berniukų amžiaus grupėje iškovojo Kajus Dlugoborskis. Šioje kategorijoje varžėsi penki berniukai iš Lietuvos, Ukrainos, Belgijos ir Nyderlandų. Pirmoje kovoje Kajus įveikė Ukrainos atstovą Yurii Bilasą (kl. KANKU-Lviv). Antroje kovoje shodanietis susitiko su Belgijos sportininku Christophe’u Da Costa (kl. Ichidai Force Antwerp), kuris vėliau tapo kategorijos čempionu. Po atkaklios sportininkų dvikovos pergalė atiteko varžovui. Trečioje kovoje Kajus kovojo su būsimu kategorijos vicečempionu – ukrainiečiu Vladyslavu Kovalyshynu (kl. KANKU-Lviv). Paskutinėje ketvirtoje kovoje „Shodan“ auklėtinis nepaliko abejingų ir įveikė Nyderlandų atstovą Wesamą Ghrabą (kl. Sportclub F en F The Inner Way). Keturios kovos, iš jų dvi pergalės ir lygiosios su būsimu vicečempionu atnešė Kajui garbingą bronzos medalį!

Bronzos medalį kumite rungtyje 8–9 metų berniukų amžiaus grupėje pelnė ir Kristupas Jonas Bauža. Pirmoje kovoje jis susirungė su klubo draugu Gabrieliumi Adomaičiu ir iškovojo pergalę. Antroje kovoje Kristupas Jonas kovojo su Danijos sportininku Cooperiu Lunddahlu (kl. Gråsten Karate Klub). Trečioje kovoje shodanietis susitiko su lietuviu Artemijumi Valausku (kl. Okinava), kuris vėliau tapo kategorijos čempionu, o ketvirtoje kovoje Kristupas rungėsi su vicečempionu Aronu Jelinskiju (kl. Sakura). Šiose kovose pergalės atiteko varžovams, tačiau Kristupas Jonas drąsiai kovojo su stipriausiais kategorijos sportininkais ir pelnė garbingą bronzos medalį tarptautiniame Waterpoort Cup 2026 turnyre!

Karatė mokyklos „Shodan“ vadovas Lukas Kubilius bei klubo treneriai džiaugiasi Kajaus ir Kristupo Jono pasiekimais, ryžtu ir nuosekliu darbu siekiant pergalių!

Į turnyrą vykusiems „Shodan“ mokyklos auklėtiniams šešių dienų kelionė į Olandijos tarptautines varžybas tikrai neprailgo: jų laukė daugybė nepamirštamų nuotykių! Net dvi dienas sportininkai praleido adrenalino kupinuose Heide Park Resort atrakcionuose Vokietijoje, kur dalyvavo specialioje Helovino programoje. Po varžybų Sneek mieste visa komanda susirinko į tradicinę „Sayonara“ vakarienę, o grįžtant namo laukė visa diena vandens pramogų Suntago Water World parke Lenkijoje. Kiekvienas šioje kelionėje patyrė ne tik daug sporto ir kovų, bet ir džiugių bei įsimintinų akimirkų visam gyvenimui!

R. Lukošiaus nuotr.

Šeštadienį Druskininkuose vykusiame U-9, U-11 ir U-13 dziudo čempionate Šilutės sporto mokyklos atstovai (treneris Rimvydas Lukošius) iškovojo vieną bronzos ir du aukso medalius.

Druskininkų čempionate Šilutės sporto mokyklai atstovavo iš viso aštuoni sportininkai. Trys iš jų tapo šių varžybų prizininkais: U-9 amžiaus grupėje (svorio kat. iki 42 kg) trečiąją vietą iškovojo Herkus Jasas; U-11 amžiaus grupėje (iki 48 kg) Mija Jokšaitė įveikė visas varžoves ir tapo čempione; U-13 amžiaus grupėje (iki 60 kg) čempiono vardą iškovojo Rapolas Vasiliauskas. Jis antrus metus iš eilės apgina šį titulą Druskininkuose.

Šiame čempionate dalyvavo iš viso 461 sportininkas.

Treneris dėkingas visiems už palaikymą

M. Vitėno nuotr.

Savaitgalį visoje Lietuvoje vykusios 41-osios „Maisto banko“ akcijos metu gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 tūkst. vienetų maisto produktų, kurių bendra vertė siekia 464 tūkst. eurų. Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų.

Didžiausia vidutinė aukojamo krepšelio vertė užfiksuota Trakuose – 12,08 euro, Šilutėje ji siekė 9,67 euro, Nemenčinėje – 8,80 euro, Jurbarke – 7,56 euro, Varėnoje – 7,36 euro. Palyginimui, visos Lietuvos vidurkis siekė 5,66 euro.

Organizatoriai džiaugiasi ne tik gyventojų dosnumu, bet ir tuo, kad žmonės išgirdo prieš akciją išsakytą prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus. Iš viso akcijos metu aukota 84 664 kartus, o vidutinė vieno paaukoto maisto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

Gyventojai išgirdo prašymą aukoti sotesnius produktus

Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ kreipėsi į gyventojus prašydamas, esant galimybei, aukoti ne tik įprastus ilgo galiojimo produktus, bet ir daugiau mėsos bei žuvies konservų, aliejaus. Būtent šių produktų organizacijai itin trūksta formuojant paramos krepšelius sunkiau gyvenantiems žmonėms.

Akcijos rezultatai rodo, kad prašymas buvo išgirstas. Mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp penkių dažniausiai aukotų maisto produktų kategorijų. Daugiausia gyventojai paaukojo makaronų – net 72 028 vienetus. Antroje vietoje atsidūrė įvairios kruopos – 35 977 vienetai. Trečiąją vietą užėmė mėsos ir žuvies konservai, kurių surinkta 31 226 vienetai. Toliau rikiuojasi aliejus – 30 328 vienetai ir cukrus – 23 302 vienetai.

„Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Beveik 300 tūkstančių paaukotų maisto produktų yra labai konkreti pagalba žmonėms, kuriems jos šiandien labiausiai reikia. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus. Šie produktai labai reikalingi, nes norime, kad sunkiau gyvenančių žmonių lėkštėse būtų kuo įvairesnių, maistingų patiekalų. Nuoširdžiai dėkoju kiekvienam, kuris šį savaitgalį į savo pirkinių krepšelį įdėjo šiek tiek daugiau ne sau, o kitam. Ir, žinoma, didžiulis ačiū mūsų savanoriams. Tūkstančiai žmonių visoje Lietuvoje skyrė savo laiką, energiją ir širdį tam, kad ši akcija įvyktų. Be jų tokio masto iniciatyva tiesiog nebūtų įmanoma“, – dėkoja „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

Dosniai aukota ne tik didmiesčiuose

41-oji „Maisto banko“ akcija vyko 374 parduotuvėse, 70 Lietuvos miestų ir miestelių. Prie jos prisidėjo tūkstančiai gyventojų, savanorių ir socialinių organizacijų atstovų. Greta penkių didžiųjų Lietuvos miestų aktyviai aukojo ir mažesnių miestų gyventojai. Tarp daugiausia maisto produktų paaukojusių miestų išsiskyrė Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė.

Kai kuriuose miestuose gyventojai išsiskyrė itin gausiais ar didesnės vertės aukojamų produktų krepšeliais. Didžiausia vidutinė aukojamo krepšelio vertė užfiksuota Trakuose – 12,08 euro, Šilutėje ji siekė 9,67 euro, Nemenčinėje – 8,80 euro, Jurbarke – 7,56 euro, Varėnoje – 7,36 euro. Palyginimui, visos Lietuvos vidurkis siekė 5,66 euro.

Greta „Maisto banko“ padalinių ir skyrių daugiausia paramos savo globojamiems žmonėms surinko Savarankiškumo namai „Žiburys“, Maltos ordino pagalbos tarnyba ir VšĮ „Atsigręžk į vaikus“.

Akcijoje surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banką“. Šiemet maistą savo globojamiems žmonėms rinko 199 nevyriausybinės organizacijos ir 40 „Maisto banko“ skyrių bei padalinių.

„Maisto bankas“ primena, kad pagalbos maistu žmonėms reikia kasdien, todėl organizacijos veikla tęsiasi ir pasibaigus akcijai. Surinkti produktai artimiausiu metu pasieks sunkiau gyvenančius žmones: senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius gyventojus. Organizacija kviečia nepamiršti, kad prisidėti prie pagalbos galima ištisus metus, o nuo šiol tai padaryti dar paprasčiau – pradeda veikti trumpieji aukojimo numeriai. Paskambinus numeriu 1343 galima paaukoti 5 eurus, o numeriu 1413 – 10 eurų. Kiekviena auka padeda „Maisto bankui“ išgelbėti daugiau maisto ir užtikrinti, kad jis pasiektų tuos, kuriems jo labiausiai reikia.

O. Valeikė. (mokyklos „Shodan“ nuotr.)

Spalio 3–4 dienomis Rygoje vyko 2026 metų Europos kiokušin karatė čempionatas, kuriame J16, U21 ir suaugusiųjų amžiaus grupėse rungėsi stipriausi žemyno sportininkai.

J16 merginų amžiaus grupėje +65 kg svorio kategorijoje Lietuvai atstovavo Šilutės karate mokyklos „Shodan“ auklėtinė Odrė Valeikė. Šioje kategorijoje varžėsi devynios sportininkės iš Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos, Turkijos ir Lietuvos.

Jau ketvirtfinalyje Odrei teko susirungti su Lena Strójwąs (Lenkija). Šodanietė drąsiai kovojo su itin stipria varžove, o paskutinėmis kovos sekundėmis perėmė iniciatyvą ir buvo pranašesnė. Vis dėlto pergalė atiteko lenkei. Vėliau Strójwąs laimėjo visas kovas ir tapo Europos čempione. Odrei šįkart pritrūko visai nedaug, o kelią jai užkirto pati stipriausia kategorijos sportininkė. Kovą su būsima Europos čempione Odrė galės įsidėti į patirties bagažą, kuris padės ateityje siekti dar aukštesnių tikslų.

Karate mokyklos „Shodan“ treneriai Eventas Gužauskas ir Laurynas Vaičikauskas didžiuojasi Odrės drąsa ir ryžtu: „Džiaugiamės auklėtinės pasiruošimu ir patobulėjimu bei tuo, kad ji pateko į Lietuvos rinktinę kaip stipriausia savo kategorijos kovotoja. Ruošdamasi Europos čempionatui Odrė važinėjo į treniruotes Klaipėdoje, įdėjo daug darbo bei pastangų ir daug sportavo papildomai.“ Treneriai linki Odrei sėkmės siekiant pergalių kitose varžybose!

sumin.lrv.lt nuotr.

Reaguojant į išaugusias kuro kainas ir siekiant sumažinti jų poveikį gyventojų išlaidoms, LTG grupės keleivių vežimo bendrovės „LTG Link“ traukinių bilietai kainuos perpus pigiau. 50 proc. nuolaida galios nuo spalio 9 d. iki gruodžio 31 d. ir bus taikoma visoms vietinio susisiekimo kelionėms.

Ką svarbu žinoti keleiviams?

50 proc. nuolaida galios tris mėnesius – nuo spalio 9 d. iki šių metų pabaigos – vietiniuose maršrutuose vykstančios kelionėms. Nuolaida galios visų tipų bilietams – ir vienkartiniams, ir terminuotiems, taip pat visose traukinių klasėse (pirmoje, antroje ir trečioje).

Keleiviai 50 proc. nuolaida bilietams galės pasinaudoti visuose įprastuose „LTG Link“ bilietų įsigijimo kanaluose – interneto svetainėje www.ltglink.lt, mobiliojoje programėlėje, bilietomatuose, „Perlo“ terminaluose ir traukiniuose. Nuolaida bilieto kainai bus pritaikoma automatiškai, todėl keleiviams papildomų veiksmų atlikti nereikės.

50 proc. nuolaida bus taikoma kartu su Viešojo keleivinio transporto įstatyme nustatytomis lengvatomis, pavyzdžiui, studentams ar senjorams taikoma 50 proc. lengvata. Tačiau 50 proc. nuolaidos ir 50 proc. lengvatos sumavimas nereiškia, kad kelionės traukiniais taps nemokamos.

Pavyzdžiui, studentas, interneto svetainėje pirkdamas bilietą iš Vilniaus į Kauną, matys automatiškai pritaikytą 50 proc. nuolaidą – bilieto kaina sumažės nuo 8,6 iki 4,3 Eur. Studento lengvata bus skaičiuojama nuo jau sumažintos kainos, todėl galutinė bilieto kaina sieks 2,15 Eur.

Kelionėms traukiniais taikoma 50 proc. nuolaida nebus sumuojama su kitomis „LTG Link“ komercinėmis nuolaidomis.

Asociatyvi LK nuotrauka.

Lietuvos kariuomenė stiprina bendradarbiavimą su Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) ir skiria papildomas pajėgas valstybės sienos su Kaliningrado sritimi apsaugai. Šiomis priemonėmis siekiama prisidėti prie kasdienės pasienio apsaugos veiklos, padėti užtikrinti viešąją tvarką pasienio teritorijose ir stiprinti valstybės institucijų tarpusavio bendradarbiavimą.

Į pagalbą VSAT numatoma skirti kuopos dydžio vienetą. Jie kartu su VSAT pareigūnais vykdys patruliavimą pasienio užkardų teritorijose. Pagal poreikį gali būti pasitelkiami mobilūs patruliai, mobilieji stebėjimo postai ir Karo policijos ekipažai. Kariai į pagalbą VSAT pasitelkiami nuo spalio 8 d., preliminariai dviejų savaičių laikotarpiui, kuris prireikus gali būti pratęstas.

Kariuomenės pajėgų pasitelkimas yra prevencinio pobūdžio priemonė ir įprasta valstybės institucijų bendradarbiavimo praktika, leidžianti sustiprinti pasienio apsaugos pajėgumus ir užtikrinti sklandų bendrų užduočių vykdymą. Tokia veikla yra nuoseklaus valstybės sienos saugumo užtikrinimo dalis.

Lietuvos kariuomenė ir toliau vykdys jai pavestas užduotis, palaikys nuolatinį pasirengimą, sąveikaus ir bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis, siekdama užtikrinti valstybės sienos ir gyventojų saugumą.

Toks kariuomenės ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) bendradarbiavimas yra neatsiejama valstybės gynybos sistemos dalis. Karo metu VSAT daliniai, veikdami kaip ginkluotųjų pajėgų dalis, kartu su Lietuvos kariuomene dalyvautų ginkluotoje valstybės gynyboje.