Be ceremonijų, arba Kodėl kartais taip norisi gerai išsivemti

Politpatologinės įžvalgos vasaros (o gal ir ne) ritmu.

Estakados statybos pradžios.
Irgi autobusų parko.
Dar stoties.
Ir prekybos centro.
Brandos atestatų įteikimo.
Geriausių pagerbimo…

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Sąrašas galėtų būt tęsiamas.
Bet baisiai gaila laiko.
Akių jūsų gaila.
Kam varginti jas šitai skaitant.
Dumkit į lauką.
Greičiau! – ten vasara.
Saulės sušildyta.
Lietaus nuplauta.
Gyvenimu mėgautis bėkit.
Skubėkit.
Pažvelkit į dangų.
Medį apkabinkit.
Giliai įkvėpkit.
Laikas nelaukia-
Tik-tak…
Bet jei užsispyrėt,
Skaitykit toliau.
Akeles varginkit.
Bet manęs nekaltinkit.
Taigi, patinka jiems ceremonijos.
Patinka jiems atstovauti.
Sakyti kalbas jiems patinka.
Apie ateitį šviesią.
Apie gražų rytojų.
Dar jiems patinka patikti.
Patinka, kai stengias įtikti.
Šviesos ryškios jų apakinti.
Dėmėtų mundurų nematantys.
Drauge gražiai besifotografuojantys.
„Ačiū jums“ nuolankiai kartojantys.
Už laimę gyvent pagal raidę.
Už džiaugsmą galvoti kaip liepta.
Už darnią bendruomenę „ačiū“.
Už tai, kad dar esam.
Bet apie ką aš čia?
Gal norit žinot mano nuomonę?
Geriau eisiu ir išsivemsiu.
Vienas pats.
Be jokių ceremonijų.

Kaip visada…
Orestas