„Ramytės“ viešnagė Ukrainoje (nuotr.)

Ansamblio 'Ramytė' nuotr.

Birželio 22-24 d. Šilutės muziejaus folkloro ansamblis „ Ramytė“, vadovaujamas Giedrės Pocienės, viešėjo Ukrainoje, Verchovinos mieste. Čia vyko tradicinė guculų (Karpatų regiono) šventė „Polovinske lito 2018“, kurios ištakos – gyvulių išvarymo į aukštąsias Karpatų ganyklas paminėjimas.

Dabartinis šventės tikslas – propaguoti kalniečių tradicinę kultūrą: folklorą, amatus, kulinarinį paveldą. Todėl renginio pradinis akcentas buvo kelių kilometrų ilgio amatininkų mugė, kurioje savo darbus siūlė siuvinėjimo, keramikos meistrai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Pribloškė karvių, ožkų, avių pieno produktų įvairovė ir gausa: sūriai, brinza, varškė. Čia pat buvo ruošiamas tiek pusryčiams, tiek vakarienei tinkamas nacionalinis patiekalas, susidedantis iš kukurūzų košės, brinzos, kefyro bei riebaus spirgučiais gardinto padažo.

Pakilus į kalną, pribloškė keletas dalykų: atsiveriantys nuostabūs Karpatų slėnio vaizdai, tūkstantinė žiūrovų minia ir ukrainiečių tautiniais kostiumais pasipuošusių folkloro ansamblių iš įvairių Ukrainos regionų dalyvių gausa. Į ukrainiečių koncertinę programą įsijungėme ir mes, dalis „Ramytės“ ansambliečių. Koncertuoti buvo labai malonu, nes jautėme begalinį dėmesį ir pagarbą. Pajutome, kad lietuviai čia tikrai mylimi. O kai ansamblis uždainavo specialiai šiai viešnagei išmoktą ukrainiečių liaudies dainą, su ašaromis akyse prie jos prisijungė nemaža dalis žiūrovų.

Mus nepaprastai sužavėjo ukrainiečių patriotiškumas: ištikimybė savo kalbai (net su svečiais jie kantriai kartodami po kelis kartus kalbasi tik ukrainietiškai) bei tautiniam kostiumui – ukrainietiškais ornamentais siuvinėtais marškiniais puošiasi tiek valdžios atstovai, tiek pardavėjai, tiek eiliniai žiūrovai. Tačiau jie labai domisi ir kitų tautų etnokultūra: reikėjo daugeliui šventės dalyvių pasakoti apie mūsų tautinį kostiumą.

Džiaugiamės ir dėkojame Klaipėdos ukrainiečių draugijai „Prosvit“ (vadovė Irena Petrulionienė), suteikusiai galimybę nutiesti ukrainiečių (guculų) ir mažlietuvių kultūrinius tiltus.