Į Šilutės ligoninę plūsta pacientai iš kitų regionų kompiuterinio tomografo tyrimui

www.silutesligonine.lt nuotr.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet vis didėja. Sveikatos specialistai pabrėžia, jog siekiant efektyvaus gydymo, ypač svarbu vėžį aptikti dar ankstyvoje stadijoje. Tai pasiekti padeda modernūs radiologiniai medicinos diagnostikos metodai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

VšĮ Šilutės ligoninės Radiologijos skyriaus vedėjas Darijus Pundžius patvirtino, jog šiuo metu pacientams vis dažniau diagnozuojami įvairūs onkologiniai susirgimai. Juos gydytojas nustato gydymo įstaigoje atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, kurių kasmet atliekama kone 4 tūkst. Jo teigimu, šiam tyrimui į Šilutės ligoninę atvyksta pacientai ir iš kitų rajonų.

Apie kompiuterinį tomografą

Radiologijos skyriaus vedėjas paaiškino, jog kompiuterinė tomografija (KT) – tai rengenologinis metodas, kurio pagalba sluoksniais galima pamatyti vidines organizmo struktūras, naudojant rentgeno spindulius. Jo teigimu, kai nepakanka duomenų, atlikus paprastą rengenologinį tyrimą bei echoskopiją, norint išsiaiškinti pažeidimų gilesnes struktūras ir priežastis, tokiu atveju tikslinga atlikti KT tyrimą.

„Pirmiausia yra daroma rengeno nuotrauka ar echoskopija, kuri žmogui nedaro žalos. Po to atliekamas rengenologinis tyrimas, o jei neaišku – tik tada KT tyrimas. Yra tokių atvejų, kai rengeno nuotraukos nepakanka diagnozuoti kilmei, proceso gilumui, priežasčiai išsiaiškinti“, – aiškino radiologas D. Pundžius.

Radiologas paaiškino, jog atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, žmogus gauna apšvitą. Tyrimas yra brangiųjų tyrimų sąraše, ir brangi įranga pagal poreikį atliekama tik tam tikrais atvejais.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, pasaulyje ir Lietuvoje per kelerių metų laikotarpį gaunamos apšvitos problema tapo itin aktuali. Kaip ir kitur, Lietuvos gydymo įstaigose kasmet atliekama vis daugiau kompiuterinės tomografijos tyrimų. Žmonės nė nežino, kad spindulių dozės, kurias žmogus gauna atliekant kompiuterinės tomografijos tyrimą, yra vienos didžiausių radiologinėje diagnostikoje. Apskaičiuota, kad vienos pilnos pilvo kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna tokią jonizuojančiosios spinduliuotės dozę, kokią gautų atlikus 250 paprastų rentgeno nuotraukų. „Žmogus šią dozę gali gauti ir vasaros metu vaikščiodamas kieme, esant giedrai dienai, per ketverius metus”, – pridūrė radiologas.

Anot D. Pundžiaus, šis tyrimas leidžia aptikti ligų židinius, smulkiausius pakitimus, nustatyti vėžio pradžią, tačiau žmogui duoda ir didelę apšvitą.

„Saugiausias ir paprasčiausiai atliekamas metodas yra echoskopija. Kuo trumpiau trunka tyrimas, tuo apšvita mažesnė”, – sakė radiologas.

Gydytojas ramina, jog Šilutės ligoninėje yra vienapjūvis spiralinis kompiuterinis tomografas, kuris pagreitina tyrimo laiką ir sumažina apšvitinimo dozę žmogui.

Kada būtinas tyrimas?

Radiologijos skyriaus vedėjas akcentuoja, jog minėtą tyrimą skiriantis gydytojas visada turi įvertinti naudą ir galimą žalą, dėl to privalu informuoti pacientą. Abejonių dėl tyrimo būtinybės neturėtų kilti tik tada, kai tai yra vienintelis būdas gydytojams pamatyti, kas dedasi žmogaus organizme, kai tyrimas padeda laiku nustatyti ligą, ją išgydyti ar net išgelbėti gyvybę. Anot D. Pundžiaus, kompiuterinės tomografijos tyrimas būtinas, kai pacientui reikia greitai nustatyti tikslią ligos diagnozę, kai yra planuojama chirurginė intervencija, kai po ūmaus susirgimo pirmosiomis valandomis tenka gelbėti paciento gyvybę.

„Jei atvežtas žmogus yra nukritęs be sąmonės ir įtariama galvos smegenų kraujagyslių patalogija. Spėjama, kad jam trūko kraujagyslė ir išsiliejo kraujas į smegenis arba užkimštas trombas ir pan. Auksinis standartas, tai reiškia per pirmąsias dvi valandas, reikia diagnozuoti tiksliai, kodėl pacientas be sąmonės”, – aiškino gydytojas radiologas.

Tai gali būti įvairios galvos smegenų-stuburo traumos, navikai, kraujotakos sutrikimai, ūminės pilvo-krūtinės ląstos kraujagyslių ligos, kaulų lūžimai, komplikuoti minkštųjų audinių ar vidaus organų pažeidimai.

Šilutės ligoninė yra ketvirtoje vietoje pagal kompiuterinio tomografo pritaikymo galimybes šalyje

Šilutės ligoninėje atliekami kompiuterinės tomografijos tyrimai: galvos smegenų, galvos smegenų kraujagyslių (taikant intraveninį kontrastavimą), stuburo, kaklo, dubens kaulų, krūtinės ląstos (plaučių), pilvo organų, įskaitant inkstų, skeleto kaulų bei sąnarių. Kompiuteriniu tomografu galima nustatyti ir kaulų tankį dencitometriniu matavimu, tačiau šis tyrimas yra mokamas. Visi tyrimai, socialiai draustiems pacientams, turintiems antro lygio gydytojo specialisto siuntimus, kompiuterinės tomografijos tyrimai atliekami nemokamai.

Radiologo teigimu, visada pacientai prieš procedūrą yra supažindinami su gaunamais spinduliais, su būtinumu atlikti KT tyrimą. Taip pat pacientas privalo pasirašyti ir sutikimo formą.

Ką turite daryti tyrimo metu?

Prieš pradedant tyrimą nuo tiriamosios srities reikia nuimti visus metalinius daiktus: sagučius, telefoną, akinius, pinigus ir pan. Tyrimo metu pacientas paguldomas ant nugaros ar pilvo ant aparato stalo. Prieš tyrimą arba jo metu jums gali būti sugirdoma arba suleidžiama į veną kontrastinė medžiaga. Visą reikiamą informaciją suteiks tyrimą atliekantis personalas.

Kas gali nutikti tyrimo metu?

Paprastai jokių pojūčių tyrimo metu ir po jo pacientas nejaučia, todėl galima grįžti prie įprastinės veiklos. Jei jums atliekamas kontrastinis tyrimas – t.y. tyrimo metu į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga – galite pajusti karščio bangą, metalo ar kartumo skonį burnoje. Šie jutimai laikini ir turi praeiti per kelias sekundes. Taip pat prieš tyrimą jei pacientui buvo pašalinių reakcijų ankstesnių tyrimų metu ar kvėpavimo problemų, ar sutrikusi inkstų funkcija. Radiologijos skyriaus personalas jums patars, ką daryti tokiu atveju.