Sekite m?s? naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Mums rašo: teatrologės-lėlininkės Salomėjos Burneikaitės paskaita apie lėlių teatrą ir senąsias lietuvių tradicijas

Publikuota: 2017 gruodžio 14 Kategorija: Gyvenimas, Įvairenybės

F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.F. Bajoraičio bibliotekos nuotr.

Šilutės Fridricho Bajoraičio viešojoje bibliotekoje gruodžio 7 d. paskaitą skaitė teatrologė, projektų iniciatorė Salomėja Burneikaitė (Klaipėda).

Viešnia papasakojo, kad jos kūrybinis kelias prasidėjo Vilniaus teatre „Lėlė“. Pirmasis S. Burneikaitės mokytojas – Nacionalinės premijos laureatas, režisierius, dailininkas Vitalijus Mazūras.

Šiuo metu S. Burneikaitė, Klaipėdos miesto savivaldybei skyrus menininko stipendiją, vykdo projektą „Liaudiškų menų teatro tradicijos Žemaitijoje“, kurio dalimi buvo iliustruota paskaita, vykusi F. Bajoraičio bibliotekoje, krašto bibliotekininkų bei kultūros žmonių bendruomenei, pavadinimu „Lėlių keliais iš Klaipėdos“. Lektorė su šia programa lankosi daugelyje Žemaitijos vietų, kartu kalbina žmones, ieško primirštų lėlių teatro šaltinių ir renka medžiagą būsimoms publikacijos apie liaudiškąjį lėlių teatrą.

Paskaitos metu S. Burneikaitė apžvelgė Žemaitijos regiono Užgavėnių papročius. Reikšminga, kad tokios kaukės sudarė esminį liaudies vaidintojų kostiumo akcentą, o kartu ir savitą liaudies skulptūros dalį. Įdomios lėlių teatro požiūriu yra keistos būtybės, sunkiai priskirtinos konkrečiai grupei. Tai „turliuko“, „malpos“ ar „vokietuko“ kaukės, kurios padaromos veido bruožus išpaišant ant maišo. Šalia kaukių, kai kurie tautodailės meistrai sukonstruodavo ir lėles. Patys jas mokėjo valdyti ir kitus pamokinti. S. Burneikaitė Žemaitijoje yra suradusi ir sutikusi ne vieną meistrą, kurie yra sukūrę net po kelias muzikantų kapelas. Lektorė plačiau papasakojo apie artimą lėlių teatrui Užgavėnių personažą Morę – kaip didžiulę lėlę – pažįstamą Žemaitijoje nuo senųjų baltiškųjų laikų. Pasak lektorės, kaukės ir lėlės padeda pažinti ir perteikti ne tik liaudies tradicijas, bet ir žmogiškąją filosofiją.

Paskaitos klausytojai sužinojo apie „Žalnierius“. Tai – žmogaus ūgio medinės judančios skulptūros, kuriomis anksčiau buvo „atgaivinamos“ per Velykų nakties misteriją. Jais puikavosi ne viena Žemaitijos krašto bažnyčia. Būtina paminėti Kretingos, Mažeikių, Skuodo, Plungės rajonus. Išsiskiria Salantų bažnyčia, nes čia yra žinomas ir „žalnierių“ autorius, tuo metu Salantuose gyvenęs tautodailininkas, medžio drožėjas, kaukių ir „Morių“ meistras Adomas Kvasas, vėliau gyvenęs Telšiuose, daug pasitarnavęs išlaikant ir gaivinant senąsias žemaičių tradicijas.
S. Burneikaitė teigė, kad kaukės ir lėlės padeda išlaisvėti, gali padėti žmogui sveikti, stiprėti ir vaduotis nuo baimių. Ji yra įsitikinusi, kad kaip unikalią tradiciją turime saugoti Žemaitijos Užgavėnes: „Jei kryždirbystė įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą, tai privalome apginti ir Užgavėnes – archajiškas šaknis turinčią nematerialaus paveldo liaudies šventę.“

Vita Gerulienė, Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vaikų aptarnavimo skyriaus vedėja

Rašyti komentarą