Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

15min.lt: populiarūs importuoti maisto produktai Lietuvoje – prastesnės kokybės nei Vakaruose

Publikuota: 2017 rugsėjo 19 Kategorija: Aktualijos, Iš'spaudos

vmvt.lt nuotr.vmvt.lt nuotr.

Lietuvoje parduodami sausainiai, šokoladas, kukurūzų dribsniai, saldieji gėrimas, bulvių traškučiai, jogurtai, kava, arbata, žuvies produktai, pagaminti Vakaruose, yra kitokios sudėties nei vartoja vakariečiai, parodė tyrimas Lietuvoje. Vokiečiai, pavyzdžiui, valgo geresnį šokoladą nei lietuviai, nors produktas yra toks pat. Lietuviškuose analoguose yra daugiau tirštiklių, dažiklių, palmių aliejaus, o taip pat atrodančiuose analoguose Vokietijoje to nėra.

Tai, kas iki šiol kalbėta puse lūpų, tapo faktu – tie patys maisto produktai Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi sudėtimi, skoniu, spalva ir konsistencija. Tai įrodantį tyrimą antradienį pristatė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

„Tai, kad Vokietijoje ta pati kava kvapesnė, o šokoladas skanesnis, buvo tik gandai. O dabar tai įrodėme“, – pareiškė žemės ūkio ministras Bronius Markauskas spaudos konferencijoje.

Skiriasi ir šokoladai, ir jogurtai

„Nutella“ šokoladinis sviestas, jogurtas „Activia“, gėrimas „Nestea“, sausainiai „Milka“, bulvių traškučiai „Lay’s“ – tai tik keli produktai, parduodami Lietuvoje, kurių sudėtis skiriasi nuo analogų, parduodamų Vakaruose, parodė VMVT tyrimas. Pavyzdžiui, šokolade „Milka“, skirtame Lietuvai, šokolado yra mažiau nei tame, kuris parduodamas Vokietijoje. Nors pakuotės yra identiškos.

Produktai buvo atrinkti Vilniuje ir Berlyne, ir lyginti laboratorijose Lietuvoje.

Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Ir tai dar kartą įrodo, kad maisto gamintojai Vakarų ir Rytų Europai tiekia produktus su skirtingomis sudėtimis. Pirmieji skundai Rytų Europoje nuskambėjo dar 2011 metais, tačiau skandalingą skambesį įgavo praėjusiais metais.

Lietuvoje parduodami produktai taip pat yra kitokios sudėties nei analogai Vokietijoje.

Pavyzdžiui, jogurte „Activia“ su braškėmis, kuris parduodamas Vokietijoje, braškių yra daugiau, skiriasi ir skonis nei analogas Lietuvoje. Lietuvai skirtame produkte yra tirštiklių, dažiklių, kitų medžiagų, kurių nededama vartotojams Vokietijoje.

Skiriasi net tirpioji kava „Nestle Nescafe Gold“. Lietuvai skirtame produkte kofeino yra gerokai mažiau nei vokiškame analoge, nors pakuotės atrodo identiškai.

Juodojoje arbatoje „Lipton Yellow Label Tea“, parduodamoje Lietuvoje, yra kvapiųjų medžiagų, o Vokietijoje nėra. Šaltoji persikų arbata „Nestea“ Lietuvoje parduodama su fruktoze, steviolio glikozidu, o Vokietijoje ta pati arbata – tik su cukrumi. Panašiai ir su persikų skonio „Lipton“ gėrimu – Lietuvoje jame yra fruktozės, glikozido, Vokietijoje – tik cukraus.

Spraginti auksinių kukurūzų dribsniai „Kellog’s Corn flakes“ lietuviškame variante yra vitaminų, vokiškame nėra.

Sojų gėrimas „ALPRO SOYA ORIGINAL“ su kalciu Lietuvoje yra su dviem maisto priedais, Vokietijoje – su vienu.

Lietuvai skirtuose produktuose – palmių aliejus

Bulvių traškučiuose „Lays Salted“ Lietuvoje yra dar palmių aliejaus, o vokiškame analoge to nėra.

Mažiau saldūs traškūs dribsniai su šokoladu „Vitalis“ taip pat skiriasi. Lietuvai skirtame produkte yra palmių aliejaus, o vokiškame – brangesnis saulėgrąžų aliejus.

Sausainiai „Milka Choco Cookies“ su pieniško šokolado gabaliukais taip pat skiriasi. Vokietijoje šokolado – 3 procentais daugiau nei tame pačiame produkte, skirtame Lietuvai.

Skirtumų rasta net ir tuno pjausnyje „Rio Mare“. Vokiškame analoge nėra kvapiųjų medžiagų, o Lietuvoje parduodame analoge rasta salierų ir svogūnų kvapiųjų medžiagų.

„UNCLE BEN’S SEET SOUR“ padaže, skirtame Lietuvai, rasta mažiau daržovių nei vokiškame produkte.

Pasitvirtino dauguma tirtų produktų

VMVT laboratorijoje ištyrė 33 rūšių maisto prekes ir nustatė, kad net 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Lietuva – ne pirmoji šalis, kurioje tai įrodyta.

Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, mūsų šalies vartotojai dažnai net nežiūri į sudėtį populiarių prekių, nors jos skiriasi nuo tų, kurie parduodami Vokietijoje. „Tai kelia pasitikėjimo klausimą“, – sakė jis.

Nors tai nėra pirmo būtinumo prekės, tačiau B.Markauskas teigė, kad reikia rinktis natūralius produktus. Gali būti, kad ateityje bus tiriama ir buitinė chemija.

„Tyrimas neapėmė buitinės chemijos prekių, bet kitais metais Europos Komisija į tai irgi atkreips dėmesį“, – sakė ministras. Gali būti, kad skalbimo miltelių, parduodamų Vokietijoje ir Lietuvoje, sudėtis taip pat skiriasi.

Kodėl taip yra, 15min paklausė ministro? „Tai gali būti kompanijų politikos reikalas“, – sakė jis, pastebėjęs, kad kainos nelygintos. „Jei ir skiriasi kaina, tai vis tiek vartotojo pasitikėjimo klausimas. Tai piktnaudžiavimas prekiniu ženklu“, – mano jis. Svarbiausia – kad tokia praktika baigtųsi, pabrėžė jis.

Kodėl anksčiau nebuvo atliktas toks tyrimas Lietuvoje? „Turėjome kitų problemų“, – trumpai paaiškino ministras.

Pasižvalgyti internete tyrimui nepakako

Tyrimą atlikusio VMVT atstovės Loretos Mačytės, jau ne pirmą mėnesį stebima situacija su maisto produktų skirtumu Lietuvoje ir Vokietijoje. Pradžioje bandyta lyginti produktų ženklinimą internete, tačiau to nepakako. Todėl tyrimas buvo padarytas jau su realiais produktais, įsigyjant juos Berlyne ir Vilniuje. Lietuviškuose analoguose pasirodė esą daugiau dažiklių, sakė ji.

Lietuviai taip pat nori gauti natūralesnį maistą, sakė ji, todėl gamintojų pasiaiškinimų kol kas neprašyta. Tiesa, kitose Vidurio Europos šalyse gamintojai teisinosi, kad keisdami sudėtį taip prisitaiko prie vietos rinkos poreikių. Kitaip tariant, kai kuriuos produktus paverčia ilgesnio galiojimo, taip pat keičia skonines savybes. Tačiau Lietuvos specialistai abejingai žiūri į tokius pasiteisinimus.

Tiesa, ji pabrėžė, kad produktų skirtumai nereiškia, kad kažkurie jų yra nesaugūs. „Galiu užtikrinti, kad visi tirti produktai yra saugūs, tai tik parodo skirtumą tarp produktų sudėties“, – teigė L.Mačytė.

B.Markauskas teigė, kad bus reikalaujama ne tik tyrimo, bet ir gamintojų atsakomybės. Tiesa, į juos dar nesikreipta. Pats tyrimas kainavo 4500 eurų.

Beje, VMVT atliko vartotojų apklausą Lietuvoje, kurioje paaiškėjo, kad 77 proc. gyventojų Lietuvoje mano, kad to paties prekės ženklo maisto produktų kokybė Lietuvoje ir kitose ES šalyse skiriasi.

Europos Komisija pradės tyrimą

Neseniai panašūs skandalai nuvilnijo Centrinės Europos valstybėse – Slovakijoje, Vengrijoje. Į tai savo metinėje kalboje praėjusią savaitę atkreipė dėmesį ir Europos Komisijos pirmininkas Jeanas Claude’as Junckeris.

„Aš niekada nepritarsiu, kad nepaisant identiško supakavimo ir prekės ženklo, kai kuriose Europos šalyse maisto kokybė yra prastesnė nei kitose“, – sakė J.C.Junckeris. – Slovakai nenusipelno, kad jų žuvies piršteliuose būtų mažiau žuvies, vengrai – kad jų maiste būtų mažiau mėsos, čekai – kad jų šokolade būtų mažiau kakavos“, – teigė jis.

Komisijos vadovas taip paminėjo visus atvejus, kai paaiškėjo, kad tie patys produktai – žuvies piršteliai, mėsa, šokoladas – skirtingose šalyse yra su skirtinga sudėtimi. Tiesa, patys gamintojai teigia, kad čia nėra nieko skandalingo, o produktai skiriasi dėl to, kad skirtingose šalyse yra skirtingi vartotojų skoniai. „Lygiųjų sąjungoje negali būti antros klasės vartotojų“, – pareiškė jis.

Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, dėl to kyla nepasitenkinimas. „Jei vartotojas perka visoje Europos Sąjungoje žinomą produktą, jis natūraliai viliasi, kad ragaus tą patį nuo Vilniaus iki Lisabonos, ir gamintojai turi užtikrinti tai“, – sako Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas.

„Formaliai teisiškai – visi šie produktai atitinka jiems keliamus sudėties ir ženklinimo reikalavimus. Tačiau tai, kad beveik 70 proc. analizuotų produktų buvo nustatyti skirtumai, rodo, kad šis klausimas privalo būti ir toliau nagrinėjamas, o tyrimai plečiami“, – sako Darius Remeika, VMVT direktorius.

Marius Jokūbaitis, 15min.lt

Rašyti komentarą