www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) nusprendė nenagrinėti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) sprendimu Seimo nario mandato netekusio Kęsto Komskio pateikto skundo. Politikas prašė teismo panaikinti VRK sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje.
LVAT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
K. Komskis trečiadienį BNS teigė, kad jo advokatai jau turėjo būti parengę raštą LVAT ir jis trečiadienį išsiųstas.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Politikas tvirtino prašysiąs teismo panaikinti VRK sprendimą dėl Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje. Šiuo sprendimu VRK pripažino, kad spalio 9 dieną per Seimo rinkimų pirmąjį turą Šilutės apygardoje perkant rinkėjų balsus už partijos „Tvarka ir teisingumas“ iškeltą kandidatą K.Komskį ir partijos kandidatus daugiamandatėje apygardoje K.Komskį, Remigijų Žemaitaitį, Vytautą Kamblevičių ir Vaidą Bendaravičių buvo padaryti šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai.
Nors K. Komskis Šilutėje rinkimų nelaimėjo, liko trečias, remdamasi pareigūnų duomenimis VRK panaikino jo surinktus balsus ir jo kaip kandidato registraciją. Kadangi politikas buvo išrinktas į naują Seimą pagal partijos sąrašą, iš jo mandatas atimtas. Tuo pačiu Rinkimų komisija konstatavo, kad minėti pažeidimai Šilutėje neturėjo esminės įtakos „Tvarkos ir teisingumo“ rezultatams per Seimo rinkimus, todėl nėra pagrindo panaikinti jų visus iškovotus mandatus.
„Tvarka ir teisingumas“ nutarė šio VRK sprendimo neskųsti. Pasak laikinojo jos pirmininko R.Žemaitaičio, šis VRK nutarimas partijos neliečia.
15min.lt inf.
Teismo informacija
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti skundą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. spalio 30 d. sprendimo „Dėl 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų rezultatų vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32“ ta apimtimi, kuria pareiškėjas nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, ir 2016 m. spalio 30 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų galutinių rezultatų nustatymo ir paskelbimo“ ta apimtimi, kuria pareiškėjas nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, panaikinimo.
Teisėjų kolegija, spręsdama skundo priėmimo klausimą, pažymėjo, jog pateiktas skundas neatitinka visų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytų reikalavimų. Tačiau nors teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, tačiau tokiu atveju, kai skundas akivaizdžiai nenagrinėtinas teismų, teismas privalo atsisakyti priimti skundą. Nagrinėjant bylas, be kita ko, turi būti užtikrinamas ir proceso operatyvumas bei ekonomiškumas, todėl tuo atveju, kai konkretus pareiškėjo aiškiai suformuluotas skundo reikalavimas negali būti priimtas, o tokia aplinkybė nepasikeistų ir tuo atveju, jeigu toks reikalavimas būtų patikslintas, nėra pagrindo vertinti, kad teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, šioje dalyje turi nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija akcentavo, jog Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas (toliau – ir Seimo rinkimų įstatymas) nustato skirtingą Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos (21 str.) ir priimtų pasibaigus balsavimui (86 str.), apskundimo tvarką. Seimo rinkimų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, jog partija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, ar kitą jos veiką gali apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai ar kita jos veika per 5 dienas po sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki balsavimo pabaigos, gali būti apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta, partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai oficialiai paskelbiami rinkimų galutiniai rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nurodytą reguliavimą, sprendė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėja skundus tik dėl tokių Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos Seimo rinkimų metu priimtų sprendimų, kurie yra priimti iki balsavimo pabaigos. Pasibaigus balsavimui rinkimų į Seimą atveju, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundo nebegali priimti.
Nagrinėjamo skundo priėmimo kontekste teisėjų kolegija akcentavo, jog eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai Lietuvos Respublikos Prezidento 2016 m. balandžio 7 d. dekretu Nr. 1K-618 paskelbti 2016 m. spalio 9 d. Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutinka su Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais balsavimo metu bei šių pažeidimų pagrindu po balsavimo priimtu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu panaikinti kandidato į Seimo narius pareiškėjo registraciją vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32 bei daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o už šį kandidatą paduotus balsus pripažinti negaliojančiais, taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu patvirtinti galutinius Seimo rinkimų rezultatus, nepripažįstant pareiškėjo išrinktu Seimo nariu. Nagrinėjamu atveju pirminis balsavimas daugiamandatėje rinkimų apygardoje, taip pat vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje Nr. 32 vyko 2016 m. spalio 9 d. nuo 7 iki 20 val., o antro turo balsavimas minėtoje apygardoje – 2016 m. spalio 23 d. nuo 7 iki 20 val. Taigi ginčijami Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2016 m. spalio 30 d. sprendimai priimti pasibaigus balsavimui, todėl toks ginčas nagrinėtinas Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija taip pat akcentavo, jog, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjų skundas dėl Seimo rinkimų rezultatų ta apimtimi, kuria pareiškėjas nėra pripažintas išrinktu Seimo nariu, negali būti nagrinėjamas administracinių teismų, ginčas dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo taip pat šiuo atveju negali būti keliamas.
www.lvat.lt inf.
