R. Peteraitis: 'Visada reikia judėti į priekį, sustoti negalima'. (Oresto Lidžiaus nuotr.)Iš pokalbio su Šilutės rajono savivaldybės konkurso „Metų ūkis 2016“ pirmosios vietos laimėtoju Robertu Peteraičiu.
Į svečius pas Katyčiuose gyvenantį ir pieno ūkį šiuolaikiškai plėtojantį R. Peteraitį išsiruošėme šį antradienį, vis dar vasariškai šiltą ir saulėtą dieną.
Teisybės dėlei reikia paminėti, kad metų ūkio konkurso nugalėtoju savivaldybės komisija pripažino ne vieną R. Peteraitį, bet ir jo sutuoktinę Viliją. Tačiau, kaip pajuokavo R. Peteraitis, oficialiai būtent jis yra šeimos ūkio šeimininkas.
Be to, mūsų apsilankymo dieną V. Peteraitienė ir taip turėjo ką veikti, – buvo atvykusi pirmą kartą rajone surengto konkurso „Perspektyvus ūkininkas, tausojantis gyvūnus“ komisija iš Šilutės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, – todėl ir mūsų pokalbis vyko tik tarp keturių akių.
Parama portalui “Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Bus kam perimti ūkį
R. Peteraitis – iš senos lietuvininkų, dar kitaip vadinamų prūsų lietuviais, giminės. Jo šeimos šaknys Katyčiuose siekia net 1888-uosius metus, kai čia įsikūrė R. Peteraičio proseneliai. Jųjų namas – mažas, gražus namukas – lig šiol stovi rajoninio metų ūkio konkurso laimėtojo kaimynystėje. Šalia yra ir tėvų ūkis. Pašnekovo žodžiais tariant, viskas viename lizde.
„Ir aš jau 52 metai kaip čia. Čia įleidome šaknis, čia ir pasiliksime, – sakė R. Peteraitis. – Ir sūnus yra, jis gyvena ir dirba kartu su mumis, ir anūkas… Išeitų, kad jau 6-ta karta“.
Bus kam perimti ūkį.
Nuo II iki I vietos „ėjo“ 10 metų
Paklaustas, ką jam reiškia laimėjimas metų ūkio konkurse, R. Peteraitis išsisuko nuo tiesaus atsakymo. „Nuo antros vietos iki pirmos ėjome 10 metų. Į tarpą nebuvo jokių apdovanojimų. Gal todėl, kad nebuvo postūmio iš savivaldybės, – pasakojo pašnekovas. – O patys tai niekada ir nesiveržėme“.
Ir šiemet, anot R. Peteraičio, nebuvo nė minties dalyvauti konkurse, tačiau esą paskambino seniūnijos žemės ūkio specialistė ir pranešė, kad atvyksta į svečius. Atvyko su visa komisija. Ir įkalbėjo.
Vėliau R. Peteraitis prisiminė, kad prieš antrąją vietą metų ūkio konkurse jo šeima buvo iškovojusi trečiąją. Žodžiu, viskas dėsninga.
Sunku, bet sustoti negalima
Vis dėlto nelengva žemdirbio duona. Ypač pastaraisiais metais, kai pieno kaina tokia, kad nors imk ir gyvas į žemę lįsk. Kitas gal taip ir pasielgtų. Tačiau tik ne R. Peteraitis.
„Jeigu kas pasakytų „palik viską ir eik į valdišką darbą“, atsakyčiau „ne“, – sakė pašnekovas. – Neina taip, kad šiandien dirbu, o rytoj – ne. Tiek metų dirbta, kurta. Technika yra, gyvulių yra, reikia tik sveikatos, kad galėtum dirbti. Bet norisi ir uždarbio…“
Pastarieji dveji metai, anot R. Peteraičio, buvo sunkiausi. Esą dėl itin mažų pieno kainų teko taip susiveržti diržus, kad ne tik savo poreikius reikėjo apriboti, bet ir gyvulius skurdesniu pašaru teko šerti. Jau nekalbant apie nutrūkusias investicijas į ūkio plėtrą.
Tačiau R. Peteraitis ir dabar nepraranda optimizmo. Jis įsitikinęs, kad žemdirbių padėtis dar pagerės – juk visa tai negali ilgai tęstis.
Pirmųjų ženklų, kad reikalai netrukus gali imti taisytis jau esama – nuo rugsėjo 1 d. perdirbėjai dar šiek tiek padidino pieno kainą.
Pabaigai
Peteraičiai šiuo metu laiko 47 melžiamas karves. Dar turi prieauglio. Iš viso per 70 galvijų. Per dieną jie primelžia apie 1,1 t pieno. Žiemą melžiamosios laikomos prieš dvejus metus pabaigtoje statyti karvidėje, kurią Peteraičiai statė savo jėgomis, be jokios finansinės paramos. Karvidė – šiuolaikiška, su 8 vietų melžimo aikštele, buitinėmis patalpomis ir kt. Už karvidės – europinius standartus atitinkanti mėšlidė. Kieme – visa reikalinga technika ir žemės ūkio padargai. Žodžiu, yra viskas, ko reikia šiuolaikiškam pieno ūkiui.
Metų ūkio konkurso laimėtojai ir kiti prizininkai bus pagerbti rugsėjo 24 d. Žemaičių Naumiestyje vyksiančios Rudens šventės metu.
Patinkantis. Įvertink komentarą:
6 
2