Sekite m?s? naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Z.Balčytis: Ar tikrai mes esame pajėgūs pastatyti naują atominę elektrinę?

Publikuota: 2010 spalio 12 Kategorija: Nuo'monės

Šiuo metu kalbant apie šalies energetinę perspektyvą, Lietuvos Vyriausybė koncentruojasi į naujos atominės elektrinės Visagine statybas. Mano nuomone, Lietuvos orientacija į atominę energetiką turi būti pagrįsta ekonomiškai – finansiškai, nes gali atsitikti taip, kad išleidę milžiniškas sumas pasiskolintų pinigų, mes taip ir nepasieksime išsikeltų konkurencingumo ir energetinės nepriklausomybės tikslų.

Šiuo metu Europos Sąjunga taip pat ir Lietuva siekia sukurti bendrą energetikos infrastruktūrą. Mūsų reversinė jungtis su Lenkija leis dujas pirkti Vakarų Europoje, jei matysime, kad ten jos pigesnės. Yra aiški vizija energetikoje pasiekti tokią pasirinkimo galimybę, kokia yra šiandieninėje mobiliųjų telefonų rinkoje: renkuosi operatorių, kurio kaina ir kokybė mane tenkina geriausiai. Ateityje ir energetikos sektoriuje funkcionuos bendra ir laisva rinka, ir nesvarbu, kad toje rinkoje cirkuliuos trečiųjų šalių ištekliai, nes jie bus priversti konkuruoti tarpusavyje.

Įvertinus bendros ES rinkos perspektyvą, kaip atrodo mūsų planai statyti naują atominę elektrinę? Kad atsakyti į šį klausimą, mažiausiai, kas turi padaryta tai ekonominis -finansinis vertinimas. Mes jo neturime, tačiau jau išleidome milijonus projektuodami naująją AE.

Lietuvos ambicija statyti modernią atominę elektrinę, nors yra grįsta gerais norais bei kilniais energetinės nepriklausomybės siekiais, gali būti neadekvati mūsų finansinėms galimybėms. Vien pasistatyti naują atominę jėgainę, mums reikia preliminariais vertinimais mažiausiai 17 mlrd. litų. Norėdami užsitikrinti tokią sumą, turėtume toliau skolintis ir tarptautiniams bankams ar fondams įkeisti didelę dalį valstybės turto.

Netgi pavykus įgyvendinti šį projektą, mes negalime būti tikri, ar jis kada nors turi galimybių atsipirkti. Kaip įvairiais tarpininkais apaugusi Ignalinos AE turėjo eksportuoti perteklinę elektros energiją pigiau nei savikaina, taip pat ir pasistatę naują atominę elektrinę, galime susidurti su ta pačia problema.

Nereikia pamiršti, kad taip pat kaip dujos ir nafta, atominės elektrinės kuras taip pat yra gamtos resursas, kuris neatsinaujina, jo atsargos ribotos ir yra valdomos vos kelių valstybių pasaulyje. Beje, didžiausios urano atsargos priklauso Rusijai. Kas žino, kiek kainuos uranas, kada mes 2020 metais pagaliau baigsime atominio reaktoriaus statybas? Atsakymo į šį klausimą nėra.

Kita problema, kurią Lietuva priversta spręsti jau šiandien yra radioaktyviosios atliekos. Matant, kaip sunkiai sekasi susitvarkyti su ką tik uždarytos elektrinės kuru, kyla klausimas, kaip su radioaktyviomis atliekomis mes tvarkysimės ateityje? Deja, ir modernioje atominėje energetikoje nėra išrastas kitas būdas tvarkyti radioaktyviąsias atliekas, kaip laidoti jas betono sarkofaguose. Iš esmės tai yra problemos atidėjimas ilgam laikui, tikintis, kad ateities kartos ras naujų būdų kaip nukenksminti pavojingas atliekas.

Ateityje išaugs alternatyviosios atsinaujinančių šaltinių energetikos panaudojimo galimybės. Ir nors mums šiandien atrodo, kad energija pagaminta iš atsinaujinančių šaltinių yra brangesnė, neįvertiname, kad naudodami iškastinį kurą, kuriame ekologines problemas (kaip klimato kaita), kurios gali ateityje kainuoti nepalyginamai brangiau. Ar mums nevertėtų, siekiant energetinės nepriklausomybės, rimčiau žiūrėti būtent į šią atsinaujinančių šaltinių energetiką?

Vyriausybė ir Energetikos ministerija teigia, kad naujos AE statybos bus galimybė užsidirbti privačiam verslui. O ar bus apgintas visuomenės interesas, kada ir galimybės šalies verslui yra labai miglotos. Statyti betoninio sarkofago atvažiavo užsieniečiai, statyti atominės elektrinės mes patys taip pat nemokame. Tad liūto dalis iš tų milijardų reikalingų atominio reaktoriaus statyboms iškeliaus užsienio kompanijoms, o skola ant Lietuvos gyventojų pečių ir gali tapti našta kelioms ateities kartoms.

Net jeigu pavyktų pritraukti rimtą privatų investuotoją, natūralu, kad jis norės būsimos jėgainės kontrolės ir pirmiausia žiūrės savo įmonės pelno, o ne visuomenės naudos. Patyrę „Mažeikių naftos“ privatizavimo pamoką žinome, kad tai, jog įmonė yra vakarietiška dar nereiškia, kad ji galvoja apie mūsų visuomenės ir valstybės interesą. Todėl nesinorėtų galvoti, kad ir naujos atominės elektrinės statybos įdėja tėra valdžios priedanga privatizuoti didelę dalį šalies energetikos…

Esant tokioms grėsmėms ir abejonėms, reikia kad Lietuvos Vyriausybė pateiktų vadinamąjį ekonominį -finansinį naujos atominės elektrinės statybos Visagine vertinimą. Jeigu to nepadarysime, bus rizikuojama ilgalaike visos šalies ekonomikos, visuomenės ir valstybės perspektyva.

balcytis.lt

1 skaitytojų komentaras
Ex 2010 spalio 13d., 21:1884.32.215.37

Ar žinote kiek reikia vėjo jėgainių visai Šilutei? Sužinoję skaičių labai nustebtumėte ir taptumėte atominės priešininkais.

Įvertink komentarą: Thumb up 1 Thumb down 2

Atsakyti

Rašyti komentarą