grynas.lt: nieko keisto, kad prie ežerų stovi tvoros

Vanduo linkęs būti ramus, jei laikomės kasdienės tvarkos ir neignoruojame tikrovės. Jis neteka į kalną, kol kas nors nepatvenkia vagos. Jis nesilieja per kriauklės kraštus, jei ji gerai prižiūrima. Maža to, mums, kaip ir visoms žinomoms gyvybės formoms, jis – būtinas. Norint, kad vanduo mums nekenktų, turime tik prie jo prisiderinti. Tiek, kiek tai įmanoma ir bent jau ten, kur tai nėra sudėtinga.

Aptarkime eilines vandens problemas. Kad ir ne kartą girdėtą „kovos su tvoromis paežerėse bei paupiuose“ klausimą. Dabar jis pas mus – toks tradicinis, kad patenka net į politikų tarpusavio polemikos sritį ir tampa kiek nuvalkiotu.

Publikacijų šia tema Lietuvoje parašoma bent kartą per mėnesį. Panašiu dažnumu pasirodo ir informacija apie įvairių ministerijų bei joms pavaldžių institucijų veiksmus: reidus, komisijų posėdžius, nutarimus… Ginčytis, rodos, jau net nėra apie ką. Daugumos gyventojų ir net valdiškų įstaigų nuomonė vieninga: tvoroms prie vandens ne vieta! Su tuo tikrai reikia sutikti. Čia jos ne tik nieko nepuošia, bet ir trukdo krantui tapti tikruoju gyvybės koridoriumi.

O dabar pagalvokime, ką ir nuo ko jomis bandoma saugoti? Ir kas vis kartas nuo karto jas užtveria? Ar ne tą pačią pakrantę jos savininkai taip nevykusiai ir mėgina gelbėti. O gelbėti tenka dažniausiai nuo mūsų – tos aktyviai diskutuojančios visuomenės dalies.

Daugiau: grynas.lt: “Nuomonė. Nieko keisto, kad prie ežerų stovi tvoros”