Vienas Šilutėje leidžiamas laikraštis džiaugsmingai pranešė, kad Šyšos upė šią vasarą dar nebuvo užteršta, o žuvys joje esą gaišo dėl liepos pradžioje krašte vyravusių ypač karštų ir sausų orų…
Nežinau, kas tai sugalvojo – žinutės autorė ar šilutiškė aplinkos apsaugos inspektorė, kurią cituoja tas laikraštis, bet asmeniškai man tai labiau panašu į žmonių kvailinimą.
Pirmiausia todėl, kad žuvys Šyšos upėje gaišo ne liepos pradžioje, kaip rašo “tas” rajoninis laikraštis, bet iš karto po Joninių, kurios, žinia, Lietuvoje (ir ne tik Lietuvoje) švenčiamos birželio 24 d. O pastarosios Rasos, kiek pamenu, nebuvo nei labai karštos, nei sausos.
Beje, ir Šyšos upės vandenyje ištirpusio deguonies koncentracija tomis dienomis ir vėliau, kaip parodė tyrimai, buvo pakankama žuvims gyventi.
Tai, kad Šyšos upės vandenyje nebuvo aptikta teršalų, “Šilutės ETA žinios” rašė dar liepos 16 d. str. “Šyšos Tvin Pyksas – 2″.
Bet jeigu po Joninių į Šyšos upę vis dėlto buvo patekę teršalų, aplinkosaugininkai vargu ar begalėjo jų aptikti. Nes vandens mėginius iš Šyšos jie paėmė ne birželio 25 d. vakare, kai upės žemupyje buvo pastebėtos pirmosios nugaišusios žuvys, ir ne birželio 26 d., kai Šilutės visuomenininkai dėl to pradėjo skalambyti visais pavojaus varpais, net ir ne birželio 27 d., kai ir Šilutės miesto prieplaukoje buvo aptiktas tuntas nudvėsusių žuvų, ir tie patys gamtos bičiuliai apie ekologinę nelaimę ėmė šaukti dar garsiau, bet tik birželio 28 d., – tai yra, trečią dieną po ekologinės nelaimės. Per tiek laiko upės tėkmė, nors ir būdama labai lėta (bet nepamirškime, kad ekologinės nelaimės židinys buvo vos už puskilometrio nuo Šyšos žiočių), tuos teršalus galėjo išnešti į platesnius vandenis – į Atmatą, Kuršių marias…
Kas kaltas dėl tokio pavėluoto ekologinės nelaimės tyrimo, tą įsimintiną sekmadienį, birželio 27 d., man paaiškino (savo elgesiu ir žodžiais) vienas aplinkos apsaugos inspektorius. Tas pats šilutiškiams gerai žinomas pareigūnas, kuris tądien buvo vienas likęs Šilutėje – agentūros viršininkas buvo atostogose, o kita kolegė buvo išvykusi į užsienį, – bet turėjo laisvą dieną, todėl sode kepė šašlykus ir gėrė alų. Ir jam buvo nusispjaut, kad Šyšoje gaišta žuvys. Jis nė nepasivargino apie tai pranešti kolegoms iš Gyvosios gamtos inspekcijos.
“Kalta aplinkos apsaugos sistema”, – lyg niekur nieko pareiškė man jis.
Blogiausia, kad visi tai seniai žino, bet niekas nenori nieko keisti. Todėl mūsų Šyšos upės vanduo kone kiekvieną vasarą (galbūt ir žiemą, bet mes to nepastebim) skiedžiamas visokiais teršalais, o mes kaskart vis iš naujo ieškome kaltųjų.
Orestas Lidžius
Patinkantis. Įvertink komentarą: 11 2
Nemėgstamas. Įvertink komentarą: 3 7