Šilutiškė Kristina Pučkoriūtė: “Geriausiai jaučiuosi su uniforma”

“Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 305 pėstininkų kuopos 1-ojo būrio 2-ojo skyriaus vyriausiasis šaulys”, – taip prisistatė 21 metų šilutiškė Kristina Pučkoriūtė.

Merginoms, kurios labiau linkusios rankose laikyti makiažo pieštuką nei šautuvą, vertėtų pasakyti, jog KASP yra aktyvi Lietuvos kariuomenės rezervo dalis, pasirengusi vykdyti įvairiausias kariškas užduotis, įskaitant tarptautines operacijas. Prireikus ji gali suteikti pagalbą civiliams per stichines nelaimes bei katastrofas. Ir, žinoma, yra pasirengusi ginti tėvynę kilus grėsmei jos nepriklausomybei. Savanoriai stotų gynybon petys į petį su sąjungininkais.

Paklausta, kodėl prisistatė kaip šaulys, o ne šaulė, Kristina atsakė, jog “karys yra karys”. Atlikdama pareigą tėvynei, bet kuri mergina ar moteris yra lygi su vyrais. “Jokių nuolaidų pratybų metu nebūna. Ir jokios ironijos iš vyrų pusės. Tik geranoriška pagalba vieni kitiems”, – patikino Kristina.

Tarnyba nuo 15 metų

Ar dažnai vilkite uniformą?

Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, todėl uniformą vilkiu tik per pratybas. Jos vyksta savaitgaliais, dažniausiai dukart per mėnesį. Būna ir ilgesnės trukmės pratybų, įvairių kursų. Aš prieš trejetą metų esu baigusi bazinius kario kursus, kurie yra privalomi kiekvienam savanoriui, jie tada vyko tuometiniame Kairių (dabar gen. Povilo Plechavičiaus) poligone šalia Klaipėdos. Taip pat baigiau pėstininko gelbėtojo, instruktoriaus kursus.

Kas jus atvedė į kariuomenę?

Pati atėjau. Jau nuo penkiolikos metų. Iš pradžių – į Šaulių sąjungą, o kai tapau pilnametė – į Krašto apsaugos savanorių pajėgas.

Kodėl palikote Šaulių sąjungą?

Todėl, kad šauliai, nors ir sukarinta organizacija, įtraukta į Lietuvos gynybos sistemą, negali suteikti viso to, ką patiria karys. Man norėjosi išbandyti save kaip tikrą karį, t. y. įgyti bazinius kario įgūdžius. Lietuvos kariuomenės branduolys, kaip žinote, yra iš profesinės karo tarnybos karių sudaryta profesionalų kariuomenė ir aktyvusis KASP rezervas. Šaulių sąjunga – puiki pradžia, karybos pradžiamokslis, kuris ir pastūmėjo eiti toliau.

Žodžiu, norėjote pašaudyti. Dabar jau mokate naudotis ginklu?

Žinoma. Kaipgi kitaip? Koks gi karys nemoka? Kariuomenė – ne tik ginklai ir šaudymas, tai kur kas daugiau. Tai ir rikiuotės užsiėmimai, taktika, topografija, medicina, ryšiai, žvalgyba, o kartu ir bemiegės naktys, kariniai žygiai. Tai naujos pažintys, iššūkiai ir išbandymai. Tik atėjęs į kariuomenę gali tai patirti ir suprasti. Jokia kita institucija tokių gyvenimo pamokų neduoda.

Ar ketinate tapti profesionaliu kariu?

Galvoju apie tai.

Kuo dar užsiimate?

Studijuoju paskutiniame kurse Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje ir neseniai pradėjau dirbti Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriuje vyresniąja specialiste.

Jūsų tėvai susiję su karo tarnyba?

Visiškai ne. Mama susijusi su finansų apskaita, tėvas – su statybų sritimi.

Didžiuojasi jumis?

Tėvai nesižavėjo, kad mane traukia kariški dalykai, tačiau dabar, kai sieju savo gyvenimą su kariuomene, jie didžiuojasi ir palaiko mane.

O kodėl jus traukia kariški dalykai?

Man patinka aktyvi veikla, iššūkiai. Disciplina, įvairūs kursai, kurie labai praverčia gyvenime. Net vaikystėje labiau rinkdavausi mašinėles nei lėles.

Galbūt turite vyresnį brolį, į kurį lygiuojatės?

Turiu brolį, bet jaunesnį. Jam 14 metų ir jis jau taip pat svajoja apie kario uniformą.

“Niekada nepaliksiu Lietuvos”

Ar šeimoje buvote auklėjama patriotine dvasia?

Na, nepasakyčiau, kad labiau nei kiti lietuviai… Taip, kaip ir daugelis. Bet mokykloje mėgstamiausia pamoka buvo istorija. Lankiau ir tautinius būrelius.

Kurią mokyklą baigėte?

Šilutės I gimnaziją. Aš gimiau Klaipėdoje, iš pradžių augau Veiviržėnuose, po to Šilutėje.

Ką manote apie Šilutę?

Gražus miestas. Man visur Lietuvoje gražu ir gera.

Turėjote progos palyginti?

Taip, esu buvusi užsienio šalyse; ir pagal mokyklos mainų programas, ir netgi porą mėnesių dirbau Anglijoje vasarą. Čia geriau.

O kas Lietuvoje galėtų būti kitaip?

Patys žmonės galėtų būti kitokie.

Kodėl?

Todėl, kad baisu klausytis, kai sako “Nekenčiu Lietuvos”. Ko nekenčia? Šitos žemės, mūsų gamtos? O ką ji jiems blogo padarė?

Na, jie turi galvoje valdžią, be abejo.

Tai tegu taip ir sako.

Jūs nekritikuojate valdžios?

Aš nesidomiu politika. Ir aš niekada nepaliksiu Lietuvos.

Antrieji namai

Ar tai, kad esate 2-ojo skyriaus vyriausiasis šaulys, reiškia, jog vadovaujate grandžiai?

Taip, tai priklauso nuo užduoties. Kariuomenėje galioja griežta struktūra. Viskas pagal hierarchiją, pagal Statutą. Jeigu skyrius netektų skyriaus vado, tektų vadovauti skyriui.

Jūs dirbate pastate, esančiame Herkaus Manto g. 45A. Čia rinktinės štabas?

Taip, Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės štabas, štabo ir aptarnavimo kuopa bei 301 pėstininkų kuopa. Antrieji mano namai, – šypsosi. – Iš viso Lietuvoje yra 6 savanorių pajėgų rinktinės, išsidėsčiusios visoje šalies teritorijoje. Jos formuojamos iš karių savanorių ir profesinės karo tarnybos karių.

Jūs priklausote 305 pėstininkų kuopai…

Numeris 3 nurodo rinktinę, o 05 reiškia, kad tai Šilutės kuopa. 301 reiškia Klaipėdos, 302 – Gargždų, 306 – Kretingos ir t. t.

Kiek žmonių yra jūsų kuopoje ir visoje Žemaičių rinktinėje?

Kuopoje – apie šimtą. Rinktinėje – apie 800 karių.

Kuris iš jų jums yra didžiausias autoritetas?

Kuopos vadas kapitonas Gediminas Lapinskas.

Kokie jo bruožai ar gebėjimai labiausiai kelia pagarbą?

Užtikrintumas. Pasitikėjimas savimi. Idealus rikiuotės mokėjimas…

Kaip kumštis

Ar šiuo metu jaučiate didesnį savanorių antplūdį? Kokie žmonės ateina dabar?

Savanorių kaita vyksta nuolat: taip atsinaujina rinktinė, kolektyvas, daugiau žmonių susipažįsta su kariuomene, išmoksta valdyti ginklus ir, reikalui esant, ginti savo šalį.

Manote, jog ir merginos turėtų mokėti kasti apkasus, užtaisyti šautuvą, eiti žvalgybon, naktį miegoti ant samanų?

Kodėl ant samanų – galima pasikloti kilimėlį ar miegmaišį. Kodėl gi neišbandžius savęs ir merginoms, moterims, jeigu jos pačios to nori? O vaikinai, manau, privalėtų visi. Kiekvienas vyras turi pasitikrinti savo ištvermę, mokėti laikyti rankose ginklą.

Nebūna, kad išbandymas pasirodo per didelis ir kas nors prašosi namo?

Būna visko, bet dažniausiai žmonės supranta, kur pateko, jau per bazinį kario savanorio įgūdžių kursą. Aš savo akimis nemačiau tokio atvejo. Kariai privalo padėti vieni kitiems įveikti sunkumus, čia negali būti jokių individualumų, lyčių skirtumų ir saviveiklos. Vienas kumštis – kaip šeimoje.

Jūs turite šeimą?

Turiu draugą.

Savanorį?

Ne. Su mano sritimi nesusijęs, tačiau mane puikiai supranta.

Esate linkusi vadovauti šiai grandžiai?

Ne, aš savo tarnybos namo nesinešu. Tarpusavio santykiuose esame lygūs.

Kaip manote, ko reikia, kad santykiai būtų tvirti, ilgalaikiai?

Problemas spręsti kartu. Nekaltinti kurio nors vieno, jeigu kažkas negerai. Ir neiti miegoti susipykus, – šypsosi.

“Nesijaudinu”

Ar štabe kalbama apie grėsmes šaliai, ar jaučiama padidėjusi įtampa?

Ne. Čia nepolitikuojama ir nepanikuojama.

O jūs pati, kaip asmuo, šiandien jaučiatės saugi, turint galvoje geopolitinę atmosferą?

Nesijaudinu.

Kodėl?

Pasitikiu Lietuvos kariuomene, jos vadais ir sąjungininkais.

Jūs dirbate Civilių ir karių bendradarbiavimo skyriuje. Kaipgi bendradarbiauja šios dvi grandys?

Įvairiais būdais. Pirmiausiai tai informacijos sklaida visuomenei, fotografija, taip pat įvairūs bendri renginiai, kuriuose civiliai supažindinami su kariuomenės specifika, atributika, agitacinė veikla. Lapkričio 23 dieną Kretingoje vyks Lietuvos kariuomenės dienos minėjimo renginys, į kurį kviečiame visus norinčius iš arčiau susipažinti su savanorių pajėgomis.

Pasirašomos bendradarbiavimo sutartys su organizacijomis. Neseniai rinktinė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos rajono savivaldybe. Jos dėka Klaipėdos rajono kariams savanoriams taikomos nuolaidos vaikų darželiuose. Bendradarbiaujame ir su Klaipėdos valstybine kolegija – kartu stengiamės ugdyti pilietiškai.

Su uniforma geriau

Koks jūsų laisvalaikis, kokie žmonės jus supa draugų rate?

Mano laisvalaikis – gamta, žygiai… Pavyzdžiui, neseniai ėjome Klaipėdos sukilėlių keliais. Mėgstu fotografuoti. O draugai visi panašūs į mane. Nesėdi prie kompiuterių. Jie aktyvūs, ieško iššūkių…

Kaip dar norėtumėte save išbandyti?

Norėčiau iššokti su parašiutu.

O puoštis jūs mėgstate?

Nelabai. Aš geriau jaučiuosi su uniforma negu su suknele.

Andromeda Milinienė, ve.lt