Ištaigingų sodybviečių tvoras iš ežerų ir upių pakrančių užsimojęs išrauti Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis triumfuoti dar negali. Mat jo reikalavimą versti tvoros atkarpą prie pat vandens ignoruoja ne tik Druskininkų meras, neva pasiryžęs mokėti baudas, bet vajui nepaklusiantis. Nemuno ir Minijos žemupiuose tvorų griovimo vajų ignoruoja ne pilaičių valdytojai, bet eiliniai kaimo žmonės. Nors baudų jie ir bijo, rašo Aldona Aleksėjūnienė str. “Atsirado daugiau tokių, kurie nenori griauti savo tvorų” portale grynas.lt.
Šimtmečiais upių, ežerų, marių slėnių pievose jie augino gyvulius, o ganyklas tvėrė tik iš trijų pusių, palikdami atvirą tą, kuri ribojasi su vandeniu. Kad karvės, arkliai ar avys turėtų laisvą priėjimą prie vandens ir atsigertų. Kitaip reikėtų šeimininkui vežioti vandenį statinėmis.
Kad gyvuliai iš aptvarų neišsiveržtų į pasėlius ar daržus, tvorų atkarpas žmonės statė ir vandenyje. Bent 5-10 žingsnių gilyn į vagą. Taip – nuo senovės, taip daro iki šiol. Nuo ministrų kaitos ir jų reikalavimų kartelių aukščio tai nepriklauso. Tokia tradicija. „Gamtai akivaizdžios žalos ji nedaro, negi miestietis ministras įsijautė į Baudabomberio vaidmenį ir nesupranta?“,- kalba žmonės.
Daugiau: grynas.lt: “Atsirado daugiau tokių, kurie nenori griauti savo tvorų”