Iš asmeninės patirties: Nuo praeities šešėlių niekur nepabėgsi, tačiau su savo demonais vis tiek būtina kovoti. Kasdien.
Žmogus, drįstantis kalbėti visų vardu (Š. Laužiko pareiškimas), ir elgtis turėtų taip, lyg atstovautų ne vien tik žemiausio sluoksnio visuomenės atstovams.
Apie Šilutės rajono savivaldybės merą Šarūną Laužiką to, deja, nepasakysi. Anaiptol, susidaro toks įspūdis, kad, vertinant pagal menamą žmogiškosios – politinės degradacijos skalę, jis jau yra pasiekęs naują lygį.
Sunku dabar pasakyti, kada tiksliai tai įvyko – praeitų metų gruodį ar prieš 20 metų, kai jis peržengė politikos rubikoną, – tačiau tam tikri požymiai, verčiantys suabejoti šio žmogaus tinkamumu atstovauti visiems rajono gyventojams – Lietuvos Respublikos statistikos departamento duomenimis 2012 m. pradžioje Šilutės rajono savivaldybėje buvo 44160 gyventojų – kaip niekada išryškėjo pastaruoju metu, jam grįžus į rajono “sostą“.
Sakysite, kad jis tėra mūsų visuomenės veidrodis, ir nėra ko čia purkštauti? Galbūt. Bet tik tuo atveju, jeigu kalbėtume apie antrąją jo (veidrodžio) pusę, nes, mano giliu įsitikinimu, mūsų visuomenė, bendrai paėmus, dar nėra tiek degradavusi, kad būtų verta tik tokio vadovo.
Mano subjektyvia nuomone, meras turėtų būti moraliniu autoritetu ne tik Savivaldybės tarybos nariams, bet ir visai krašto visuomenei. Todėl ir reikalavimai jam turėtų būti keliami žymiai aukštesni nei kitiems.
Kalbant apie mūsų merą, deja, lieka tik apgailestauti…
Š. Laužikas savo elgesiu jau yra įrodęs, kad jis, kaip daugelis politikų, nevengia painioti viešuosius ir privačius interesus (pavyzdžiui, VTEK, „Teismas atmetė Šilutės rajono vicemero skundą dėl VTEK sprendimo“). Bet kad meras „perspjautų“ Savivaldybės tarybos keikūnus ir kitus, Algirdo Gečo žodžiais tariant, „liumpenus“, nusirisdamas iki „pletkų bobos“ lygio – Š. Laužikas tai akivaizdžiai pademonstravo kovo pradžioje surengtoje specialioje spaudos konferencijoje, viešai apkalbėdamas politinius oponentus (ši spaudos konferencija buvo plačiai nušviesta Šilutėje leidžiamuose laikraščiuose), kad ir kokie jie būtų, ir lig šiol nerado savyje drąsos pripažinti, kad suklydo, ir atsiprašyti (mano žiniomis, toks prašymas Š. Laužikui seniai įteiktas), – to, mano manymu, tai jau tikrai per daug.
Tai kaip tokiu toliau tikėti ir pasitikėti?Vis tiek be pykčio,
Orestas
P.S. Vienas išminčius yra pasakęs, kad žmonės gauna tokią valdžią, kokios vertas jų elgesys. Tačiau, to paties išminčiaus žodžiais tariant, patys žmonės verti geresnės.
Patinkantis. Įvertink komentarą: 21 5
Svarstytinas. O kaip tu manai? 4 4
Patinkantis. Įvertink komentarą: 15 5
Patinkantis. Įvertink komentarą: 13 5
Svarstytinas. O kaip tu manai? 9 6
Patinkantis. Įvertink komentarą: 12 6