Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

„Zuikio“ ausys Šilutės katilinėje

Publikuota: 2009 gruodžio 26 Kategorija: Aktualijos

2009-05-19

Tegul neapgauna skaitytoją šio rašinio pavadinimas – kalbėsime ne apie medžioklę ar kokią nors gyvūnų elgesio anomaliją, pavyzdžiui, zuikio įsitaisymą katilinėje. Šnekėsime apie „nacionalinius“ šilumos tiekimo ypatumus Šilutėje ir rajone. Tai padaryti paskatino rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas, neseniai suruošęs spaudos konferenciją. Jo mintys įkvėpė ir šio rašinio pavadinimą.

Tačiau pirma pateikime ilgoką citatą iš tos konferencijos aprašymo: „…Savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Laužikas pakvietė žiniasklaidininkus pakomentuoti opozicijos politikų jam dažniausiai metamus kaltinimus.

Didžiausias atkirčio smūgis teko dar prieš porą mėnesių buvusiems valdžios koalicijos partneriams – Liberalų sąjūdžio politikams ir asmeniškai šios partijos skyriaus pirmininkui verslininkui Edvardui Vitkauskui.

Pradėjęs spaudos konferenciją, Savivaldybės administracijos direktorius, Tėvynės sąjungos -Lietuvos krikščionių demokratų Šilutės skyriaus pirmininkas Š. Laužikas priminė, kad opozicija, kuri bandė jam skelbti nepasitikėjimą, daugiausiai priekaištavo dėl savivaldybės įmonės UAB „Šilutės šilumos tinklai“ darbo. Buvo kaltinimų, kad Savivaldybės administracijos direktorius yra atsakingas dėl to, jog įmonė, pirkdama brangesnį kurą, šilumos vartotojams padarė net 400 tūkstančių litų nuostolį.

Š. Laužikas sakė, kad dabar jau yra surinkęs visus dokumentus, įrodančius, kad už visos šios istorijos apie „Šilutės šilumos tinklų“ medienos drožlių pirkimus „kyšo zuikio ausys“ – kitaip tariant, yra įrodymų, kad skandalu suinteresuoti Liberalų sąjūdžio politikai“.(„Šilutės naujienos‘‘ Nr.34).

Liberalų sąjūdis (kalbu apie Šilutės skyrių), iš tiesų, teigia, kad administracijos direktorius Š. Laužikas yra atsakingas už tai, kad per 2007 – 2008 metų šildymo sezoną savivaldybės įmonė „Šilutės šilumos tinklai“, užuot pasinaudojusi realia galimybe pirkti pigesnį biokurą (medžio atliekas), kažkodėl pirko brangesnį. Todėl gyventojai bei kiti šilumos vartotojai už centralizuotą šilumos tiekimą permokėjo daugiau kaip 400 tūkstančių litų. Mes manome, kad gyventojai tebeturi moralinę teisę susigrąžinti šiuos prarastus pinigus. Spaudos konferencijoje (sprendžiant iš jos aprašymo spaudoje), Šarūnas Laužikas, pasakodamas biokuro pirkimo istoriją, pasakė ne viską. Jis nutylėjo tai, kas jam buvo nenaudinga, o kai kuriuos faktus išvertė kaip švarko rankovę.

Š. Laužikas kaltino, kad Liberalų sąjūdis eskaluoja skandalą. Jis davė suprasti, kad liberalai kelia triukšmą tik dabar, kai paliko valdančiąją koaliciją. Iš tiesų, Liberalų sąjūdžio trintis su Savivaldybės administracijos direktoriumi Š. Laužiku, vėliau peraugusi į konfrontaciją, prasidėjo dar pernai tedirbant kartu koalicijoje. Prasidėjo ta trintis ne dėl kitko, o dėl brangaus kuro pirkimo. Atėję į rajono valdžią ir tapę valdančios koalicijos nariais, mes nusprendėme ieškoti galimybių bent kiek sumažinti šildymo kainą. Tuo rūpintis šilutiškiai spaudė ir mūsų partietį Seimo narį Audrių Endziną. Griebėmės iniciatyvos ir, pasirodo, įkėlėme koją ne į savo valdas…

Nuo 2006 m. lapkričio iki 2007 m. gruodžio šilumai gaminti naudojamą biokurą (medienos atliekas, pjuvenas) „Šilutės šilumos tinklams“ pagal sutartį tiekė UAB „Šilalės mediena“. Jai „Šilutės šilumos tinklai“ mokėjo po 54 litus už pagamintos šilumos megavatą. Sparčiai brangstant visoms žaliavoms ir paslaugoms UAB „Šilalės mediena“ paprašė pakoreguoti pirkimo kainą, t. y. padidinti ją iki 78 litų. Po šio prašymo prasidėjo keistoki dalykai: „Šilalės medienos“ direktorius V. Žygaitis vis rašė prašymus atsižvelgti į pakitusias rinkos sąlygas, o „Šilutės šilumos tinklų“ direktorius A. Šaulys tų raštų, išskyrus kai kuriuos, net nepriiminėjo.

Gal UAB „Šilalės mediena“ prašė nerealios kainos, o „Šilutės šilumos tinklų“ direktorius stūmė ją nuo savęs, gindamas šilutiškių ir kitų rajono šilumos tinklų vartotojų interesus, t. y. norėjo ne sunkinti, o lengvinti šildymo mokesčių naštą? Gal tokio, o ne kitokio tikslo siekė ir Š. Laužikas, šiaip gerai žinantis, kas dedasi savivaldybei priklausančiose įmonėse?

Tačiau tegul į šiuos klausimus atsako faktai. O jie yra tokie: nesutikę su „Šilalės medienos“ prašymu pakoreguoti kainą, „Šilutės šilumos tinklai‘ paskelbė konkursą surasti naują biokuro tiekėją. Konkursas įvyko 2007 m. gruodžio 13 d. Jį laimėjo Telšiuose veikianti A. Monstavičiaus įmonė, susijusi su garsiąja „Rubiccon“ įmonių grupe. Konkurso nugalėtoja pasiūlė parduoti biokurą po …85,5 lito už pagamintos šilumos megavatą. Buvo pasirašyta sutartis, kad tokia kaina įmonė tieks medžio atliekas iki 2009 metų pabaigos.

O ką konkurse pasiūlė UAB „Šilalės mediena“?

Spaudos konferencijoje Š. Laužikas teisingai pasakė, kad „Šilalės mediena“ konkurse nedalyvavo. Tačiau nutylėjo, kodėl taip ji padarė. Suradus įvairių priežasčių, ši bendrovė, kai jau minėjome, siūliusi parduoti biokurą po 78 litus, iš konkurso buvo… išstumta, suradus įvairius pretekstus. A. Monstavičiaus įmonė tapo vienintele jo dalyve. Taip įvyko konkursas be konkurentų. „Šilutės šilumos tinklai“ pradėjo deginti brangesnį kurą. Ir tikriausiai iki šiol būtų jį deginę, o šilumos vartotojai brangiau mokėję. Tikriausiai ir A. Šaulys su Š. Laužiku būtų ramiau gyvenę. Tačiau pastarajam Liberalų sąjūdis pradėjo sakyti, kad savivaldybės įmonėje vyksta negeri dalykai: užuot pasinaudojus realia galimybe pirkti pigesnį biokurą, perkamas brangesnis – kaip visa tai reikėtų pavadinti?

Š. Laužikui buvo pasiūlyta nurodyti „Šilutės šilumos tinklams“ pradėti derybas su pigesnį biokurą pasiruošusia tiekti bendrove. Vertindamas šią mūsų iniciatyvą, spaudos konferencijoje Š. Laužikas aiškino, kad „Liberalų sąjūdžio politikai atvirai protegavo šios įmonės („Šilalės medienos“ – aut.) paslaugas“ (citata iš konferencijos aprašymo). Taip kalbėdamas, savivaldybės administracijos direktorius, mūsų suvokimu, kartu leido suprasti ir kitką: visa tai Liberalų sąjūdis darė atseit ne šiaip sau – žinia, jog ir arklys arklį už dyką nekaso…

Jeigu ir toliau tęstume „kasymo motyvą“, tai Š. Laužiką reikėtų paklausti: „O kokie arkliai ir už ką kasė vienas kitą, kai konkurso organizatoriai rinkosi A. Monstavičiaus įmonę?

Tačiau grįžkime prie minėto pasiūlymo Š. Laužikui. Administracijos direktorius jį ignoravo. „Šilutės šilumos tinkluose“ niekas nesikeitė. Ir toliau buvo perkamas bei kūrenamas brangus biokuras. Taip priartėjo ir savivaldybės tarybos posėdis, kuriame turėjo būti tvirtinama administracijos direktoriaus veiklos ataskaita. Tuomet Liberalų sąjūdis Š. Laužikui pasakė jau tiesiai ir šviesiai: jei padėtis „Šilutės šilumos tinkluose“ nepasikeis, tuomet du mūsų partijai priklausantys savivaldybės tarybos nariai nepritars ataskaitai ir tokiu būdu kartu su opozicija nulems balsavimą. Š. Laužikas suprato, kuo tai jam gresia ir davė žodį imtis priemonių. Štai tokiomis mažai kam žinomomis aplinkybėmis iš posėdžio dienotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl ataskaitos tvirtinimo. Tarybos nariams buvo paaiškinta, kad ataskaitos svarstymas nukeliamas į kitą posėdį, nes atseit norima ją dar papildyti.

Vykstant šiai užkulisinei kovai (būdami koalicijos parneriai, vengėme apie ją viešai kalbėti), dar vieną raštą parašė UAB „Šilalės mediena“. Tik šį kartą jį adresavo nebe „Šilutės šilumos tinklų“ direktoriui A. Šauliui. Bendrovė kreipėsi tiesiai į rajono merą V. Pozingį. Toliau nebepasakodami visų šios istorijos peripetijų, pasakysime tik svarbiausius dalykus: biokuro tiekimo sutartis su A. Monstavičiaus įmone pagaliau buvo nutraukta, o 2008 m. liepos 4 d. įvyko ir „Šilutės šilumos tinklų viešų pirkimų komisijos derybos su UAB „Šilalės mediena“. Derybininkai sutarė, kad „Šilalės mediena“ tieks žymiai pigesnį biokurą iš pradžių (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d.) po 68 litus už pagamintos šilumos megavatą o vėliau, atsižvelgus į pokyčius rinkoje, – po 75 litus. Tiek tebemoka ir iki šiol. Belieka tik paskaičiuoti, kiek šimtų tūkstančių litų papildomai būtų sumokėję šilutiškiai, jeigu iki šiol biokurą būt tiekusi, matyt, kai kam patikusi A. Monstavičiaus įmonė.

Š. Laužikas gali kiek nori kalbėti apie šioje biokuro pirkimo istorijoje tariamai kyšančias Liberalų sąjūdžiui priskiriamas „zuikio ausis“. Tačiau mes pasiekėme, ko norėjome pasiekti – šiandien Šilutės katilinėje deginamas pigesnis kuras. Visų šilutiškių, tarp jų ir Liberalo sąjūdžio narių, kurie yra tokie pat šilumos vartotojai labui. O Šarūnas Laužikas negyvena Šilutėje. Jis tik važinėja į Šilutę
pro Kiškių kaimą…

Edvardas Vitkauskas
Liberalų sąjūdžio Šilutės skyriaus pirmininkas

Rašyti komentarą