Statybos brokas išlindo po 37 metų

Patvirtinta: Degučių užtvankos avarija šių metų gegužės 31 d. įvyko dėl statybos darbų broko: perteklinio vandens pralaidos konstrukcijos statyboje buvo naudojamas netinkamas betonas, be to, jis buvo prastai sutankintas.

Prie tokios išvados priėjo ekspertai iš Aleksandro Stulginskio universiteto Hidrotechninės statybos instituto Statinių ir statybinių medžiagų laboratorijos, vietoje, o vėliau ir savo laboratorijoje ištyrę Degučių užtvankos pralaidos įtekėjimo dalies konstrukcijos betoną.

Ekspertų manymu, norint toliau eksploatuoti Degučių užtvanką, perteklinio vandens pralaidos įtekėjimo dalies konstrukciją būtina pilnai rekonstruoti.

Tyrimo medžiaga bus išsiųsta Žemės ūkio ministerijai, į kurią Šilutės rajono savavaldybė jau anksčiau kreipėsi dėl pinigų Degučių užtvankai atnaujinti.

Dauguma Šilutė rajono užtvankų įrengtos 1973 – 1984 m. laikotarpiu ir iki šiol buvo vienodai prižiūrimos, išskyrus Ramučių užtvanką, kuri prieš kelis metus buvo perdaryta į mažąją hidroelektrinę, todėl pamario kraštą gali sudrebinti dar ne viena tokia degučių nelaimė.

„Būtina atlikti visų užtvankų konstrukcijų ekspertizę,“ – įsitikinęs Šilutės r. savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas P. Budvytis.

Degučių užtvankos ekspertizė Savivaldybei atsiėjo per 2000 litų.

Susiję str.: „Degučių užtvankos avarija apnuogino karčią tiesą“,
“Degučiai: šešios dienos po užtvankos avarijos”,
“Nelaimė Degučiuose: prairus užtvankai išdžiūvo tvenkinys”