Šilutės krašto ūkininkams lietus – tarsi išganymas

Ištisas savaites kentę be lietaus ir kamuojami sunkiai pakeliamo karščio Šilutės rajono ūkininkai pagaliau gali lengviau atsikvėpti: prieš pat Jonines į Pamario kraštą grįžę lietūs jiems teikia vilties, kad galbūt dar pavyks atsigriebti už prarastą laiką ir nuostolius.

Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kaimo reikalų skyriaus vedėjo Alfredo Nausėdos žiniomis, kai kurios rajono vietovės tikro lietaus nematė ilgas 6 savaites. Dėl to sutriko grūdinių kultūrų vegetacija, dėl žolės stygiaus sumažėjo pieno primilžiai, sausra kirto ir per kitas žemės ūkio šakas.

Sumažėjo pieno

Egidijus Vičkus (Usėnai), Rimas Jurjonas (Gardamas), Petras Tamavičius (Juknaičių sen.), Irena Petrauskienė (Galnė, Vainuto sen.) – tai tik keletas pavardžių iš ilgo sąrašo pieno ūkių savininkų, kurie dar nė neįsibėgėjus vasaros ganiavai dėl gamtos kaprizų buvo priversti naudoti pašarų atsargas, kad gyvuliai nenusilptų ir pieno primilžiai per daug nesumažėtų.

Anot kaimo reikalų skyriaus vyresn. specialistės Irenos Omelienės, sausros rykštės išvengė gal tik Rusnės saloje ir kitose potvynio užliejamose teritorijose gyvulius auginantys ūkininkai.

Savivaldybės tarnautojos žodžius patvirtino Rusnėje, Uostadvaryje, gyvenanti ir ūkininkaujanti žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pamario pienas“ vadovė Edita Katutienė. Pastarosios teigimu, Rusnėje didesnių bėdų nėra: čia ir žolės per akis, ir pieno primilžiai didesni nei toliau nuo didžiųjų vandenų – Nemuno deltos – esančiose vietovėse.

„Pieno primilžiai ypač krito Šilalės pusėje, o bendras mūsų bendrovės surenkamo pieno kiekis sumažėjo maždaug 10 proc. Ir pieno rodikliai prastesni, – sakė E. Katutienė. – Tačiau ne vien tik dėl sausros. Šiemet žolė kažkokia kitokia“.

Šeria papildomai

Iš Kaimo reikalų skyriaus vyresn. specialistės I. Omelienės pateikto pieno ūkių sąrašo išsirinkome I. Petrauskienės. Galnės kaime. Pastaroji šiuo metu turi 44 melžiamas karves ir per 20 telyčaičių.

I. Petrauskienės teigimu, tikro lietaus pas juos nebūta visą mėnesį, todėl gyvulius iki pat šiol tenka papildomai šerti atsargoje laikomu šienainiu. Tačiau pieno primilžis vis tiek sumažėjo. Visu 100 litrų per dieną, arba maždaug 10 proc. Tuo tarpu pieno kainą perdirbėjai žada ir toliau mažinti.

„Jau gavome pranešimą, kad nuo liepos už pieną mokės 3 centais pigiau – 89 ct/kg,“ – sakė I. Petrauskienė.

Papildomų išlaidų iš ūkininkės pareikalavo ir vasaros kaitros nualintų pievų tręšimas salietra. Be to, anot I. Petrauskienės, dar ilgai būtų tekę laukti atolo.

„Kad ir palijo, jeigu ne trąšos, šviežios žolės būtų tekę laukti dar kokį mėnesį. Užtat dabar mes jau galime pjauti atolą, – pasakojo pieno ūkio savininkė. – Žinoma, tai papildomos išlaidos. Bet ką darysi. Juk ne pirmas kartas, kad trūksta žolės. Mes prie to jau pripratę…“

Braškės „iškepė“

Degučiuose (Žemaičių Naumiesčio sen.) ūkininkaujantis Romas Undžys yra bene didžiausias braškių augintojas Šilutės rajone. Paprastai šiuo metų laiku jo braškynuose knibžda uogautojų – mat R. Undžys pats uogų jau seniai nebeskina ir neveža į turgų ar kur kitur parduoti, bet kviečia žmones patiems jų prisiskinti už sutartą kainą. Bet tik ne šiemet: trečiadienį degutiškio ūkininko uogyne matėsi vos keli braškių mėgėjų siluetai – šiuo metu beveik nėra ką skinti.

„Lietaus nemačiau daugiau kaip dvi savaites. Tačiau dėl to didesnių problemų neiškilo – dirvoje buvo užtektinai drėgmės. Bėdų pridarė tos trys dienos, kai kepino per 30 laipsnių karštis ir pūtė 10 m/s vėjas, – pasakojo ūkininkas. – Patys kerai gerai išsilaikė, tačiau uogos paprasčiausiai „iškepė“ ir iš jų jau nieko gero nebebus“.

Anot R. Undžio, sausra savo žymę paliko beveik 2 hektaruose – maždaug pusėje visų gausiai derančių uogynų. Labiausiai nukentėjo vidutinio ankstyvumo braškių veislės, kurių uogos pakibusios aukščiau nuo žemės.

Nepaisant to degutiškis ūkininkas nepraranda optimizmo.

„Neblogai pasisekė su ankstyvosiomis, o dabar prasidėję lietūs atgaivino ir sustiprino vėlyvąsias braškes. Todėl skaičiuoti nuostolius dar kiek per anksti, – porino R. Undžys. – Yra buvę ir blogiau“.

Pasak R. Undžio, pernai jo braškynuose buvo priskinta vidutiniškai po 7 tonas uogų iš hektaro. Šiemet, ūkininko akimis, prieš sausrą uogų buvo užmegzta gerokai daugiau…