Verdainėje: kasė tranšėją – atkasė istorinius lobynus

Šilutėje pradėjus kasti griovį vandens trasai tiesti netikėtai atsivėrė istoriniai klodai. Darbų įkarštyje pasirodę paveldosaugininkai ne tik aptiko tūkstančio, o gal ir daugiau metų senumo lipdytinės keramikos šukių, pradėjo aiškėti ir tikslesnė vieta, kur XVIII a. stovėjo Verdainės bažnyčia.

Penktadienį važiuodami Šilutės pietrytinėje dalyje pro spėjamą Verdainės bažnyčios vietą paveldosaugininkai pastebėjo, kad yra vykdomi vandens trasos tiesimo darbai, todėl stabtelėjo pasižvalgyti. Pasirodo – ne veltui.

“Ekskavatorius buvo iškasęs tranšėją. Vienoje vietoje pastebėjome akmenų sangrūdą – kokių dviejų metrų storio ir penkių metrų pločio. Toje akmenų sankaupoje ir aptikome lipdytinės keramikos šukių”, – grįžęs iš Šilutės džiaugėsi Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.

Pasak paveldosaugininko, tai ypatingas radinys, nes tokių šukių esą pavyksta aptikti gana retai. Šios šukės liudija, kad toje vietoje žmonės gyveno mažiausiai prieš tūkstantį metų.

“Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad tai yra lipdytinė, o ne žiestinė keramika, kuri atsirado gerokai vėliau. Žiestinės staklės datuojamos XII-XIII amžiumi, o lipdytinė keramika gali būti datuojama netgi I-uoju mūsų eros tūkstantmečiu”, – paaiškino L. Kavaliauskas.

Vertinant aptiktą akmenų sangrūdą, pasak paveldosaugininko, kol kas nežinoma koks tai galėjo būti objektas. Kadangi toje vietoje yra buvusi bažnyčia, netoli kapinaitės, preliminariai svarstoma, kad toje vietoje galėjo būti senoji Verdainės gyvenvietė.

“Jeigu šiais metais Verdainės kaimas mini šimtmetį, tai įtariu, kad tą jubiliejų teks keliais šimtmečiais nukelti į senesnius laikus”, – šypsojosi inspektorius.

Po paveldosaugininkų apsilankymo kasimo darbai toje vietoje sustabdyti. Pasak L. Kavaliausko, artimiausiu metu bus organizuojami archeologiniai tyrimai, kurie padės nustatyti, kas toje vietoje buvo įsikūrę. Be to, tuomet bus dar labiau patikslinta Verdainės bažnyčios ir kapinių teritorija.

“Iki šiol iš istorinių šaltinių ir žemėlapių žinojome apytikslę Verdainės bažnyčios vietą – maždaug 100 metrų spinduliu. Dabar aiškėja tikslesnė jos buvimo vieta”, – sako L. Kavaliauskas, manantis, kad toje vietoje, kur buvo kasamas griovys, aptiko ir bažnyčios liekanų.

Rastos šukės bus perduotos Šilutės muziejui.

Edita Gudavičė, “Vakarų ekspresas”