Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Įsipareigoti nieko neįsipareigojant…

Publikuota: 2013 vasario 26 Kategorija: Aktualijos, Savivaldybėje

ve.lt nuotr.ve.lt nuotr.

Arba kaip Klaipėdoje dūlantį metalinį pėsčiųjų tiltą per geležinkelį grąžinti į jo istorinę vietą Šilutės geležinkelio stotyje geležinkelininkų sąskaita, sau prisiimant vien tik įsipareigojimus „dėl akių“.

Štai tokį galvosūkį antradienį po pietų pradėjo spręsti Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario Arvydo Jako vadovaujama darbo grupė demontuoto Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tilto perėmimo sutarties projektui parengti.

A. Jakas šį galvosūkį sugalvojo, tai, pasitaręs su kitais darbo grupės nariais, pats ir pasiūlė, kokiu būdu būtų galima pamėginti jį išspręsti.

Pirma. Lieka galioti Savivaldybės tarybos anksčiau priimtas sprendimas neperimti pėsčiųjų tilto iš „Lietuvos geležinkelių“ bendrovės.

Antra. Įsipareigoti nieko neįsipareigojant: pagelbėti geležinkelininkams parinkti vietą pėsčiųjų tiltui Šilutės geležinkelio stotyje – mat tikrojoje istorinėje vietoje jo atstatyti niekaip neišeis, nes pamatų vietoje geležinkelio stoties pusėje dabar stovi prekybos paviljonas, – prisidėti rengiant projektinius pasiūlymus ir koordinuoti projektavimo darbus.

Štai ir viskas, ką, A. Jako manymu, Savivaldybė galėtų įsipareigoti sutartyje su „Lietuvos geležinkelių“ bendrove.

Vicemerui Algirdui Balčyčiui ir Tarybos nariui Dariui Soščekai to pasirodė maža. Jų manymu, iš to nieko neišeis jau vien todėl, kad praktiškai visą finansinę ir organizacinę naštą siūloma užkrauti geležinkelininkams. Tačiau administracijos atstovams – Ūkio sk. vedėjui Sigitui Šepučiui, vyr. architektui Edmundui Benečiui ir Personalo ir teisės skyriaus vedėjui Arvydui Bielskiui – paaiškinus, kad Savivaldybė daugiau nieko ir negalinti įsipareigoti, nes turtas – pėsčiųjų tiltas ir geležinkelio stoties teritorija priklauso „Lietuvos geležinkelių“ bendrovei, buvo nuspręsta (be balsavimo) pavesti Savivaldybės administracijai parengti sutarties projektą su A. Jako sugalvotais įsipareigojimais.

Sutarties projektas bus derinamas su „Lietuvos geležinkeliais“ per šios bendrovės deleguotus atstovus į A. Jako vadovaujamą darbo grupę (šios dienos posėdyje jie nedalyvavo). Todėl jis dar gali būti pataisytas, papildytas, arba, A. Balčyčio žodžiais tariant, iš šito sandorio iš viso gali nieko neišeiti.

Primename, kad iš naujo atsigręžti į Klaipėdoje ne pirmus metus dūlančią kultūros vertybę – pėsčiųjų tilto konstrukcijas Šilutės valdžią paskatino miestelėnai. Praeitų metų rudenį, po to, kai Savivaldybėje buvo nuspręsta, kad to tilto Šilutėje iš viso nereikia, buvo inicijuotas gyventojų parašų rinkimas. Kreipimąsi į Savivaldybės vadovus ir Tarybą per palyginti trumpą laiką pasirašė 500 žmonių, norinčių matyti pėsčiųjų tiltą jo istorinėje vietoje.

Įmonės savininkas Albinas Knapkis savo ruožtu suorganizavo Savivaldybės direktoriaus Raimundo Ambrozaičio susitikimą Šilutėje su aukštas pareigas „Lietuvos geležinkelių“ bendrovėje einančiais vyrais.

R. Ambrozaitis po šio susitikimo teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ atstovai pasiūlė bendrovės lėšomis sumontuoti tiltą Šilutė geležinkelio stotyje, jeigu Šilutės r. savivaldybė sutiks parengti projektą. Tačiau vėliau Savivaldybei adresuotame geležinkelininkų rašte apie tokį susitarimą nebuvo nė žodžiu užsiminta, jame tebuvo pasiūlymas bendrovės lėšomis atgabenti tilto konstrukcijas į Savivaldybės nurodytą vietą. Taip pat buvo prašoma priimti Taryboje sprendimą dėl tilto konstrukcijų perėmimo Savivaldybės žinion.

Beje, merė Daiva Žebelienė savo potvarkiu A. Jako vadovaujamai darbo grupei yra pavedusi „iki 2013 m. gegužės 31 d. parengti sutarties projektą dėl demontuoto Klaipėdos geležinkelio stoties pėsčiųjų tilto perėmimo“.

Derybos tarp Šilutės r. savivaldybės ir geležinkelininkų dėl minėto tilto grąžinimo į pamario sostinę vyksta jau nuo 2008 – ųjų rudens, kai tilto konstrukcijos buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą. Klaipėdai jis tapo nereikalingas, kai ten buvo pradėtas statyti naujas tiltas per geležinkelį.

Minėtas tiltas buvo pastatytas XIX a. pab. – XX a. pr. Šilutės geležinkelio stotyje. Vėliau jis buvo perkeltas į Klaipėdą.

Susiję str.: “Istorinis pėsčiųjų tiltas: būti ar nebūti jam Šilutėje?”,
“Derybose dėl istorinio pėsčiųjų tilto – naujas posūkis”,
“Šilutiškiai siekia susigrąžinti istorinį pėsčiųjų tiltą”

5 skaitytojų komentarai
:( 2013 vasario 27d., 10:2282.135.211.147

stai ir viskas ka gali politikai. nekvepia nauda , tai ir jiokio judejimo.

Nemėgstamas. Įvertink komentarą: Thumb up 1 Thumb down 4

Atsakyti

Paksinis 2013 vasario 27d., 12:0684.15.179.1

Atvirkščiai, tai yra gudrus ėjimas kaip tai įgyvendinti, Pabandyk “įvažiuot” :)

Įvertink komentarą: Thumb up 3 Thumb down 1

Atsakyti

Paksinis 2013 vasario 27d., 11:5784.15.179.1

Čia klasikinis pavyzdys kaip negalima kviesti žurnslistų į darbinius derybinius posėdžius. Atskleis visus kozirius kitai pusei ir pagelbės tam, kad projektas nebūtų įgyvendintas. Lidžiaus straipsnis to pavyzdys, belieka tik geležinkeliečiams jį persiųst, Jakui pamoka.

Įvertink komentarą: Thumb up 3 Thumb down 2

Atsakyti

akimi įpirštą 2013 vasario 27d., 13:0081.7.78.252

- negalima traukti “kozirių” išpo darbinio kilimo tikrai “klasikinis pavyzdys” pamokos,
juolab kviesti žurnalistų aną dulkyti.

Įvertink komentarą: Thumb up 2 Thumb down 4

Atsakyti

:( 2013 vasario 27d., 13:2182.135.211.147

vadinasi nieko svariai negalima daryti, reikia butinai kazka apgauti.

Įvertink komentarą: Thumb up 3 Thumb down 4

Atsakyti