Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Raudonoji jūra A. Varno “Ragainę” pasitiko nesvetingai

Publikuota: 2010 kovo 29 Kategorija: Gyvenimas, Įvairenybės

ragaine2Stovim inkaruotėje Raudonosios juros Safaga (Egiptas) miesto žvejų uostelyje. Aplink linguoja kelios dešimtys vietinių žvejų laivelių, vėl ir vėl ūžauja vantuose nenumaldomas šiaurys. Tyliai klausomės Stan Getz‘o saksofono ir plepame (ir ne tik plepame) su atvykusiais šilutiškiais apie paskutines Pamario naujienas, - pranešė kintiškis buriuotojas Andrius Varnas, kuris užpernai jachta “Ragainė II” leidosi į kelionę aplink pasaulį.

“Raudonoji jūra, toliau RJ, eilinį kartą parodė savo charakterį, t.y. stiprų priešinį siaurės vėją. Dar kartą teisi buvo DOT (Dvarčionių orų tarnyba), tai yra Naglio Šulijos teikiama mums orų prognozė, kuri pranešė mums, kad nuo Sacharos smėlynų į RJ slenka aukšto slėgio zona ir jos palydovas stiprus vėjas, – toliau rašo A. Varnas (kalba netaisyta). – Tai yra, mums priešinis vėjas arba, kaip mes sakom, “į ragus”. Jau tikrai nežinau, kiek mylių teko praplaukti RJ, kovojant su šias priešiniais siaurės vėjais.

RJ visose locijose įvardijama kaip viena iš kaprizingiausių jūrų. Ne veltui daugelis pasaulio buriuotojų, praplaukusiu šia jūra, nenori antrą kartą į ją sugrįžti. Ko gero “Ragainė II: irgi nebus išimtis šioje taisyklėje: tokių trumpų, stačių ir sūrių bangų neteko man dar ragauti.

Kuomet šiandien išmetėm inkarą Safagi miesto žvejų uostelyje, tai pirmiausia reikėjo nusivalyti druskas ir smėlį nuo saules baterijų ir nuo veido: visa jachta apnešta druskom ir smėliu, ir net sunku aprašyti šių druskų ir smėlio kiekį. Reikia tai pajusti ant savo kūno… Viso pasaulio buriuotojai keiksnoja RJ, mes nesame taip pat išimtis keikiant RJ: sutikti mūsų draugai austrai, vokiečiai, skandinavai ir vienišius amerikietis Brajanas su savo mylima jachta “Bingo” ištisai nesustodami keikia RJ, bet ką padarysi, čia RJ. Tiesiog turi suvokti, kad kitaip čia ir negali būti: visuomet turi prisitaikyti prie esamų vėjų, jų kaitos ir jų stiprumo. Juokaudamas dažnai sau sakau: RJ buriavimo ypatumai, jų neužmirsiu ilgai.

O tai patvirtina Port Ghalib įplaukos kanale išmesta ant koralų 40 pėdų ilgio jachta “Bavaria”, kaip priminimas įspėjimas – čia RJ… nenorėčiau būti jos vietoje
Etapas iš Sudano iki Egipto mums vėl prailgo. Likus 70 j.m. iki Egipto pirmojo uosto Port Ghalib, žadėtas palankus pietų krypčių vėjas nusibaigė ir užpūtė mūsų taip nemylimas šiaurys, tad ir vėl teko ieškoti kuo saugesnės prieglaudos nuo priešinio vėjo. Rasa, išnaršius visas locijas ir Red Sea navigacijos gidus, rado už 20 j.m. Egipto krante saugią įlanką Sharm Luli. Iš kart ten ir pasukom. Įplauka į šią Sharm Luli įlanką vėl gi ilgai atsiminsiu: Egoi užsilipęs kuo aukščiau į stiebą žiuri, ar nėra koralinių rifų, Rasa kompiuteryje ir GPS‘e seka mūsų pozicija ir vis man sako, į kurią pusę sukti. Aš, gi, vairuoju ir seku gyliamatį ir viiiiisai nenoriu užšokti ant rifų. Visa tai vyksta pučiant stipriam šoniniam kokių 25- 40 mzg. vėjui ir 2 ar 3 metrų aukščio bangom. O įplaukos kanalo saugus plotis gal 20 – ar 30 m. Ir tik įšokus į šią Sharm Luli bangos dingsta, lieka tik kaukiantis vėjas ir nešamas smėlis.

O vėjas vis stiprėja. Tai išmetėm dar ir papildomą antrą Bruce inkarą – vis ramiau. Taip ir prastovėjom šioje smėlio nešamoje įlankoje 6 dienas, kol aprimo šiaurys. Mano buriavimo praktikoje, tai ilgiausias laiko tarpas laukiant palankaus vėjo – rekordas ir tiek. Laukti vėjo sumažėjimo teko net 6 paras.

Praleidome tas paras tvarkydami, valydami jachtą ir ruošdamiesi tolesniam šuoliui į Red Sea, juolab kad atvyksta į Egiptą draugai iš mūsų Kintų buriavimo klubo padėti mums peršokti paskutines mylias iki Sueco kanalo žiočių. Mes žūt būt turime buti Egipto uoste port Ghalib vėliausiai iki 24 kovo ir sutikti draugus bei Egoi tėvus. Tas 70 mylių ir vėl teko atkovoti iš priešinio N vėjo.

23 kovo sėkmingai prisišvartavome super modernioje port Ghalib marinoje, o už kelių valandų jau ir sulaukėm šilutiškių „desanto“. Port Ghalib radom ir savo senus draugus: austrų katamaraną „Sleipner“ ir vokiečių s/y „Aquila“. Vėl nesibaigiančios kalbos apie RJ ir buriavimo ypatumus joje, apie piktą priešinį N vėją ir aštrias RJ bangas.

Dabar jau esame Safagi uoste inkaruotėje. Stiprus N vėjas, vėl laukiam jo mažėjimo ir planuojam sekantį šuolį iki Hurgada, o gal toliau į šiaurę link Suenco kanalo… kas žino”.

Safagi, Egipt, Red Sea

kovo 25d.

A. Varno dienoraštis

Rašyti komentarą