L. Mockaus nuotr.Kovo 25 – oji mūsų kalendoriuose – Gandro sugrįžimo diena. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, po tokio neįprasto pavasario gali būti, kad Blovieščių (arba Gandrines) šiemet švęsime be gandrų.
Tiesa, anot gamtininko, gali būti, kad kur nors pasirodys pirmieji keliautojai, tačiau tai dar nereikš visų gandrų sugrįžimo. Visi gandrai parplasnos, ko gero, tik po Šv. Velykų.
Lietuvos gandrai iš savo žiemaviečių Afrikoje skristi pakyla sausio gale ar vasario pradžioje. Rudenį į žiemojimo vietas jie keliauja du su puse mėnesio, o pavasarinė jų migracija daug spartesnė, sugrįžti pakanka pusantro mėnesio. Per keletą pastarųjų dešimtmečių baltųjų gandrų poilsio vietos pasikeitė, dalis jų žiemą praleidžia šiaurinėje Afrikos dalyje ar Europos pietuose, Ispanijoje.
Gandrų poros ilgaamžės – jei abu paukščiai gyventų, jos nenutrūktų 10-12 metų.
Ištikimybė, savo namų saugojimas yra išskirtinis gandrų bruožas – sugrįžęs pirmas paukštis akylai saugo lizdą ir laukia kito savo poros nario. Parlėkus antram gandrui, jie sveikina vienas kitą ir nesiskiria iki pat išlėkimo rudenį. Ypač gražu regėti juos susiglaudusius, vienas kitam snapais tvarkančius plunksnas.
Nuo pirmosios dienos gandrai snapais vis pataiso senas lizde buvusias šakas, o vėliau, orams šylant, puola dirbti: į lizdus tempia šakas, žagarus, velėnas, sausą žolę, o dažnai – surastus skudurus, plastikines atliekas.
Gandrams grįžtant dažnai pamatome, kad jų lizdai, esantys mūsų sodybose ar prie jų, sukiužę, pasvirę, apaugę šakomis. Todėl, pasak gamtininko S. Paltanavičiaus, būtina iš karto, dar iki Velykų, atlikti svarbius darbus – sutvirtinti lizdus, jei reikia – pakeisti jų pagrindus. Dabar, pasak jo, pats geriausias metas kelti visai naujus lizdus ten, kur yra tvirtas medis, tinkamas stogas.
