Matura socialismi in spiritu vivus!

Lotyniškai skamba gražiai, ar ne? O dabar lietuviškai: brandaus socializmo dvasia (arba šmėkla) gyva!..

Sakysite, sovietinių pančių prieš 22 metus nusikračiusioje Lietuvoje to negali būti? Deja, tai tiesa: pančių galbūt ir neliko, bet ta šmėkla vis dar gyva. Ir ji klaidžioja ne kažin kur toli (galbūt ir ten), bet visai šalia mūsų – Šilutės rajono savivaldybėje.

Būtent tie žodžiai, kurių lotyniškas vertimas ne taip skaudžiai žeidžia laisvo žmogaus savigarbą, pirmiausia man ir atėjo į galvą, klausantis savivaldybėje susitarimo tarp savivaldybės administracijos ir „Lietuvos draudimo“ bendrovės dėl bendradarbiavimo organizuojant Šilutės rajone saugaus eismo akciją „Apsaugok mane“ pristatymo.

Neturiu nieko prieš pačią akciją, anaiptol, palaikau ją ir manau, kad tokių galėtų būti daugiau, tačiau
vienas iš šio susitarimo punktų, pagarsintų Švietimo skyriaus vedėjos Birutės Tekorienės, nukrėtė mane it elektra. Jo pradžia skamba maždaug taip: „Įpareigoti rajono žiniasklaidą…“

Tarsi to dar būtų negana, konferencijoje dalyvavusi „Lietuvos draudimo“ atstovė – ir iš kur moterytei tiek drąsos? – sukonkretino susitarime su savivaldybe aptartas žiniasklaidos priemonių pareigas: straipsniai apie akciją laikraščiuose turi pasirodyti du kartus, turi būti išspausdinta bendrovės parengta publikacija…

Štai šioje vietoje aš ir nebeišlaikiau: akcijos organizatoriams priminiau, kad nei savivaldybės administracija, nei kas kitas iš šalies negali nurodinėti žiniasklaidai, ką ji turi rašyti, kokius straipsnius publikuoti – nebe tie laikai, – todėl dviejų šalių susitarimuose tokių, trečiuosius asmenis liečiančių formuluočių derėtų vengti.

Ir ką jūs manote? Nevarkite, niekada neatspėsite: B. Tekorienė, vietoj to, kad atsiprašytų už apmaudžią klaidą ir pažadėtų ją ištaisyti, tepaaiškino, kad tokį susitarimą parengė „Lietuvos draudimo“ bendrovė…

Pastarąją (pabrauktą) sakinio dalį rekomenduoju perskaityti bent du kartus.

Patys pagalvokit: kažkas atnešė į savivaldybę kažkokį susitarimą – dokumentą, jį aprobavo savivaldybės teisininkai (taip bent jau turėjo būti), o administracijos direktorius jį – kažkokį – pasirašė…

Be pykčio
(lot. sine ira),
Orestas