Durpių įmonių asociacijos nuotr.Lietuvos durpių pramonę pastaruosius 3 metus stekena krizė ir lietingos vasaros – gavyba sumažėjo, žaliavą tenka vežtis iš užsienio.
Durpininkų teigimu, dabar pagrindinė jų užduotis – kaip nors išgyventi iki geresnių orų. Tada bus galima lengviau atsikvėpti. Jeigu tik Seimas nesugalvos apkrauti įmones didesniais mokesčiais, praneša LTV „Panorama“ ir lrt.lt.
2008-ųjų pabaigoje smogusi krizė durpių pardavimą sumažino iki trečdalio. Tad teko mažinti ir gavybą. Šilutėje įsikūrusi bendrovė sako durpių anksčiau per metus prikasdavusi apie 400 tūkst. kubinių metrų. Šiemet – kone perpus mažiau. Lyg būtų negana ekoniminio nuosmukio, durpininkus ėmė žlugdyti ir prasti orai.
„Mes dar jautriau reaguojame nei žemdirbystė. Geri metai buvo prieš 4–5 metus, jeigu gerai prisimenu, bet pastarieji treji metai mūsų pramonei buvo ypatingai prasti. Prasti dėl didelių kritulių kiekių vasaros metu“, – sako Kazimieras Kaminskas, bendrovės „Klasmann-Deilmann Šilutė“ generalinis direktorius.
„Durpes reikia išdžiovinti – krosny neišdžiovinsi, reikia lauke džiovint“, – teigia bendrovės „GJ Magma“ vadovas dr. Ginutis Juozapavičius.
Iš durpių, kurių paprastai gegužę prasidėjęs gavybos sezonas trunka iki rudens, gaminami įvairūs substratai. Lietuvoje jų dėl prastai išplėtotų šiltnamių ūkių, parduodama tik apie 5 procentus visų produktų. Visa kita eksportuojama.
Durpininkai džiaugiasi, kad paklausą išlaiko šalys, kuriose derlius imamas dukart per metus. Vis dėlto išlikti rinkoje sudėtinga. Didžiausi konkurentai – latviai ir estai.
„Jų pozicija iš dalies geresnė. Šiek tiek lengvesnė mokesčių našta, taip pat ir resursų daugiau turi, galbūt ir lengvesnė logistika jiems“, – sako K. Kaminskas.
Kol orai negailestingi, kad įvykdytų užsakymus ir neprarastų klientų, durpes vietos įmonės veža iš užsienio. Taip durpininkai tikisi išgyventi iki sausų vasarų.
Tačiau įmones gąsdina valdžios planai keliskart didinti mokestį už naudingąsias iškasenas. Toks siūlymas jau Seime.
„Prieš 2 metus buvo didintas mokestis visoms naudingoms iškasenoms du kartus, dabar dar yra variantas iki penkių kartų. Tai reiškia – per keturis metus – 10 kartų. Kokia ekonomika gali atlaikyti šitokius drastiškus augimus?“ – klausia G. Juozapavičius.Durpininkų teigimu, ateinantys metai net ir be didesnio apmokestinimo bus ne ką lengvesni nei šie, mat pranašaujama nauja krizės banga.
( Lietuvos iškasenos priklauso visiems mums) šimtakeriopą pelną per dvidešimt metų tesugebėjo pakeisti pavadinimą iš Lietuviško į sūdiska vokišką ar dar kitaip. Būtinai reikia apmokestinti, nes būsime su durpėmis parduoti… Pažiūrėkim — neliko nė vieno briedžio, žalčiai iš durpyno šliaužia į sodus, nes ir JIEMS ten neliko vietos, nebėra ir spanguolių. Greitai įrašysime į Raudonąją knygą. Geras sumanymas apmokestinti parsidavėlius…
Patinkantis. Įvertink komentarą:
12 
7
Patinkantis. Įvertink komentarą:
8 
3
Svarstytinas. O kaip tu manai?
10 
8
Svarstytinas. O kaip tu manai?
7 
4
Svarstytinas. O kaip tu manai?
7 
4
Svarstytinas. O kaip tu manai?
6 
3
O tu investuoji į kelią Šilutė-Klaipėda? Ar bent žinai iš kur ateina lėšos į kelių fondą? PVM didinamas dėl kitų priežasčių, reikia prieš rinkimus padidinti pensijas, pensininkai aktyviausi rinkėjai, rinkimai ant nosies. Nežinau tiksliai, bet Šilutės rajone yra 10 000 dirbančių žmonių, 30 000 pensininku. Gal rišam tą temą
Įvertink komentarą:
3 
3
Svarstytinas. O kaip tu manai?
5 
5
Svarstytinas. O kaip tu manai?
5 
4
Svarstytinas. O kaip tu manai?
7 
5
Svarstytinas. O kaip tu manai?
8 
5
Tikrai, kiek girdėjau jau beveik milijonas lietuvių savo raumenis investavo užsienyje: Airijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje. Parduokim visą žemę vokiečiams , tapsim samdiniais ,skaičiuosim svetimus milijonus ir klestėsime.
Įvertink komentarą:
4 
3
BŪTŲ GERIAU, KAD GREIČIAU>>>
Svarstytinas. O kaip tu manai?
6 
7
Aukštumalos aukštapelkė, kaip ir visa Nemuno delta, jau seniai domino įvairių sričių specialistus. 1900 m. vokiečių botanikas Karlas Albertas Vėberis visapusiškai ištyrė šią aukštapelkę ir 1902 metais išleido pirmą pasaulyje pelkėtyros knygą – monografiją “Vegetation und Entstehung des Hochmoors von Augstumal”, kuri 2002 m. buvo išversta į anglų kalbą ir pakartotinai išleista pavadinimu “C.A. Weber and the Raised Bog of Augstumal” (K.A. Vėberis ir Aukštumalos aukštapelkė). Todėl Aukštumalos pelkę drąsiai galima vadinti pelkėtyros mokslo lopšiu. Apie šio lopšio, kaip gamtinio komplekso, išsaugojimą buvo galvojama jau nuo Vėberio laikų.
Svarstytinas. O kaip tu manai?
5 
4