Valdžios struktūros ruošiasi potvyniui

O. Lidžiaus nuotr.

Antradienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) Operacijų centro nariai, vadovaujami PAGD direktoriaus pavaduotojo Artūro Račkausko, aptarė pasirengimo ir veiksmų derinimo galimybes pavasarinio potvynio metu Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, pranešė PAGD.

Susitikimo metu pareigūnai kalbėjo apie potvynio galimybes Nemuno upės baseine, ledų sangrūdas ir jų likvidavimą, žvalgybą iš oro potvynio teritorijoje, tiltų apsaugą, žmonių ir turto gelbėjimą.

Taip pat pareigūnai aptarė pagalbos teikimo tvarką, pajėgų išdėstymą, vadovavimo ir veiksmų koordinavimo klausimus. Pasak Operacijų centro vadovo Artūro Račkausko, visos institucijos turi sutelkti savo pajėgas padėti nukentėjusiems nuo potvynio gyventojams, į jų pagalbos šauksmą reaguoti kuo operatyviau.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas yra parengęs galimiems potvyniams Nemuno baseine veiksmų planą, koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgas potvynių zonose. Be to, siekdami iš anksto prognozuoti ir įvertinti galimo potvynio grėsmę, pareigūnai rengia potvynio zonos Nemuno žemupyje kompiuterinius ir topografinius žemėlapius.

Kovo 4 dieną Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas organizuoja tarpinstitucinį pasitarimą ,,Dėl pasirengimo potvynio 2010“ metais. Jame numatoma aptarti ir įvertinti ministerijų, kitų institucijų ir savivaldybių pasirengimą galimam potvyniui Nemuno baseine.

Šalies priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai pasirengę padėti žmonėms, kurių sodybas per Nemuno potvynį žemupyje apsems vanduo. Potvynio zonoje esančios Klaipėdos, Tauragės priešgaisrinėse gelbėjimo valdybose ir Šilutės priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose yra sudarytos mobilios ugniagesių gelbėtojų grupės, kurios budės ištisą parą ir galės išvykti padėti nelaimėje atsidūrusiems gyventojams.

Į pagalbą Šilutės rajone potvynio apsemtų sodybų gyventojams bus skiriama ratinė amfibija ,,BAZAS“. Šilutės ir Pagėgių gelbėtojai į nelaimės vietą vyks specialiai parengtais gelbėjimo automobiliais, aerokateriais bei gaisriniais gelbėjimo automobiliais.
Dėl sudėtingų oro sąlygų šiais metais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos sunku prognozuoti potvynio dydį. Jei vyraus sausi, saulėti orai, potvynis bus mažesnis, jei atšils staiga ir sniego tirpsmo metu iškris nemažai kritulių – potvynis bus didesnis.

Didžiausias šimtmečio potvynis Nemuno žemupyje buvo 1958 m., kurio metu buvo apsemta 57 000 ha., 1979 m. – 30 tūkst. ha, 1994 m. – 40 tūkst. ha, 19 kaimų, 168 sodybos, nukentėjo 656 gyventojai.