Ar žinote kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų? Ką mes vadiname vasariška diena? Ar vasariškos dienos būna tik vasarą? Ar vasariškų dienų daugėja vykstant klimato kaitai? Į visus šiuos klausimus atsakymus rasite žemiau pateikiamoje analizėje, bet apie viską iš eilės.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Ką mes vadiname vasariška diena?
Vasariška diena vadiname tokią dieną, kurios metu maksimali oro temperatūra (toliau − Tmax) pasiekia ar viršija 20 laipsnių (Tmax ≥ 20). Diena, kai maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 25 laipsnius (Tmax ≥ 25) vadinama ne tik vasariška, bet ir karšta. Dienos, kuomet maksimali oro temperatūra pasiekia ir viršija 30 laipsnių (Tmax ≥ 30), yra įvardinamos kaip kaitra.
Kiek Lietuvoje per metus būna vasariškų dienų?
Lietuvos klimato sąlygomis (1991−2020 m. SKN) per metus vidutiniškai būna 89 vasariškos, 39 vasariškos karštos ir 4 kaitros dienos.
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) per metus būna Pietryčių Lietuvoje (100−105 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje Laukuvos apylinkėse (70−75 dienos).
Vidutiniškai daugiausiai vasariškų karštų dienų (Tmax ≥ 25) per metus būna Pietryčių ir pietų Lietuvoje (35−45 dienos), o mažiausiai pajūryje ir Žemaičių Aukštumoje (15−25 dienos).
Kaitros (Tmax ≥ 30) dienos Lietuvoje nėra dažnos. Dažniausios jos Pietryčių Lietuvoje (vidutiniškai beveik 7 dienos per metus), o rečiausios Kuršių Nerijoje, Žemaičių Aukštumoje ir pačiame rytiniame pakraštyje (1−3 dienos).
Verta paminėti jog tiek vasariškų, tiek vasariškų karštų dienų, tiek kaitros dienų skaičius išaugo lyginant 1981−2010 m. ir 1991−2020 m. SKN.
Ar vasariškos dienos būna tiktai vasarą?
Vasariškos dienos (Tmax ≥ 20), Lietuvoje gali būti ne tik vasarą. Tokių vasariškai šiltų dienų, kuomet maksimali paros temperatūra viršija 20 laipsnių gali būti balandžio−spalio mėnesiais.
Vasariškai karštos (Tmax ≥ 25) dienos gali pasitaikyti balandį−rugsėjį, o kaitros (Tmax ≥ 30) dienos gegužę−rugsėjį.
Kiek padaugėjo vasariškų dienų vykstant klimato kaitai?
Analizuojant laikotarpį nuo 1961 iki 2020 m. pastebimas vasariškų dienų skaičiaus augimas Lietuvoje. Daugiausiai vasariškų dienų (Tmax ≥ 20) skaičius išaugo pajūryje ir ypač Klaipėdoje – net 45 dienomis per 60 metų!
Tačiau pajūryje karštų ir kaitrių dienų skaičius išaugo mažiausiai. Karštų dienų skaičius daugiausiai išaugo Pietų–pietvakarių Lietuvos dalyje (20–21 d.), o kaitrų – pietinėje dalyje ir Ukmergės apylinkėse (3−4 d.).
Artimiausių dienų orų prognozė
Antradienio naktį bus mažai debesuota. Be žymesnio lietaus. Vėjas – besikeičiančios krypties, silpnas. Temperatūra – 6–11 laipsnių šilumos. Dieną daug kur trumpai palis, vietomis smarkiai. Kai kur griaudės perkūnija. Vėjas – vakarinių krypčių, 6–11 m/s, per perkūnija kai kur gūsiai iki 16 m/s. Temperatūra – 18–23, vakariniame pakraštyje – 15–17 laipsnių šilumos.
Trečiadienį žymesnio lietaus nenumatoma. Vėjas naktį – silpnas, dieną – pietinių krypčių, 6–11 m/s. Temperatūra naktį – 5–10, dieną – 21–26 laipsniai šilumos.
Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daugelyje rajonų trumpai palis, griaudės perkūnija. Kai kur lis smarkiai. Vėjas – pietryčių, pietų, dieną – pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 7–12 m/s, dieną per perkūniją kai kur gūsiai – 15–17 m/s. Temperatūra naktį – 11–16, dieną – 23–28, vakariniuose rajonuose daug kur – 17–22 laipsniai šilumos.
Hidrologinė situacija
Birželio 2 d. didesnėje šalies dalyje stebimas nedidelis vandens lygio svyravimas. Rytinėje ir šiaurinėje dalyje, daugiausia kilimas, vietomis iki 92 cm per parą.
Numatomas tolesnis vandens lygio svyravimas.
Vandens matavimo stočių (VMS), kuriose fiksuojama hidrologinė sausra skaičius šios dienos duomenimis siekia 7. Ties 8 VMS situacija išlieka artima hidrologinei sausrai. *Nacionaliniu mastu hidrologinė sausra skelbiama vandens matavimo stočių skaičiui pasiekus 24.
Vandens temperatūra upėse – 9–19, ežeruose – 13–19, Kuršių mariose – 17, Baltijos jūroje – 13–14 laipsnių šilumos.
Komfortiška maudynėms temperatūra laikoma virš 18 laipsnių šilumos.
LHMT inf.