Šilutė kratosi kultūros vertybės

KPD nuotr.

Šių metų Lietuvos kultūros sostinės valdžia, nors ir nė nenumanydama, kiek kainuotų istorinio metalinio pėsčiųjų tilto per geležinkelį sugrąžinimas iš Klaipėdos į Šilutės miestą, vis tiek tvirtina, kad savivaldybei tai būtų per brangu.

Minimas metalinis pėsčiųjų tiltas buvo pastatytas XIX a. pab. – XX a. pr. Šilutės geležinkelio stotyje. Tačiau prieš Antrąjį pasaulinį karą jis buvo perkeltas į Klaipėdą. Ten jis stovėjo iki pat 2009 – ųjų, kai buvo pradėtas statyti naujas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį.

Geležinkelininkai šį tiltą ketino išardyti greičiausiu būdu – supjaustant. Toks šio įrenginio demontavimo būdas buvo numatytas ir 2008- ųjų spalio 9 d. patvirtintame techniniame projekte. Tačiau paveldosaugininkų pastangomis tų pačių metų spalio 22 d. tiltas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Todėl geležinkelininkams teko pakoreguoti tilto demontavimo projektą, o metalo pjaustykles atidėti į šalį.

Tiltas buvo atsargiai išardytas, o jo dalys lig šiol saugomos specialioje aikštelėje Klaipėdos geležinkelių stoties teritorijoje.

Tą patį rudenį kultūros paveldui neabejingi šilutiškiai iškėlė iniciatyvą sugrąžinti pėsčiųjų tiltą į Šilutę. 2008 – ųjų spalio 16 d. šiam sumanymui pritarė ir Šilutės r. savivaldybės taryba.

Buvo svarstomos kelios galimybės, kurioje vietoje būtų galima pastatyti vertingąjį tiltą. Būta nuomonės, kad jį derėtų grąžinti į istorinę vietą Šilutės geležinkelio stotyje, kiti siūlė juo sujungti Šyšos upės krantus ties miesto mažųjų laivų prieplauka. Taip pat buvo svarstoma, kad tilto konstrukcijas reikėtų pargabenti į Šilutę ir saugoti, kol atsiras galimybė jį sumontuoti. Tačiau dėl pinigų stygiaus šie pasiūlymai taip ir liko neįgyvendinti.

Ne gana to, šią vasarą Šilutės valdžia iš viso pakeitė savo nuomonę dėl tilto ir jau nebenori jo perimti savo nuosavybėn. Dėl vienintelės priežasties – savivaldybei būtų per brangu saugoti į Kultūros vertybių registrą įrašyto tilto konstrukcijas.

Anot Šilutės r. savivaldybės administracijos direktorės Idos Vasiljevienės, šio tilto dalims reikalinga ypatinga apsauga – uždara aikštelė, stebėjimo kameros ir kita, – o savivaldybė negalinti sau to leisti. Tačiau ji negalėjo pasakyti, kiek kainuotų tokios aikštelės įrengimas ir priežiūra.

Atsakymo į šį klausimą nerado ir rajono tarybos sprendimo projektą dėl atsisakymo perimti pėsčiųjų tilto konstrukcijas iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ parengusi Turto poskyrio vyriausioji specialistė Daiva Thumat.