Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų parapijai grąžinto trijų aukštų raudonų plytų pastato remontas, apytikriais skaičiavimais, gali atsieiti beveik du milijonus litų.
Niokojo benamiai ir gaisrai
Šis statinys iškilo prieš daugiau kaip 150 metų kartu su Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia ir yra to paties architektūrinio ansamblio dalis, kultūros paveldo objektas. Iki nacionalizacijos čia veikė parapijinė vaikų prieglauda, o 1961 metais šiame pastate buvo atidaryta vaikų tuberkuliozės sanatorija “Eglutė“.
Prieš 10 metų, 2001 – aisiais, pastatas buvo kapitaliai suremontuotas pagal tuometinius Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymus: pakeisti langai, įrengti nauji sanitariniai mazgai ir kita. Tačiau didžiulės investicijos į sanatoriją buvo naudingos vos trejus metus – 2004 metais tuometinė Klaipėdos apskrities viršininko administracija šią įstaigą uždarė.
Kadangi Šilutės r. savivaldybė nebuvo suinteresuota prižiūrėti šį pastatą, – mat iš pradžių jis priklausė Klaipėdos apskrities viršininko administrajai, o vėliau buvo perduotas Valstybės turto fondui, kuris statinio būkle visiškai nesirūpino, – pasekmių nereikėjo ilgai laukti – niekieno neprižiūrimas architektūros paminklas greitai pavirto į benamių landynę su išdaužytais langais ir išlaužytomis durimis.
2007 – ųjų žiemą pusrūsyje kilusiame gaisre užduso benamis, o vos po pusmečio, 2008 – ųjų birželio 1 d., palėpėje kažkieno įskelta ugnis sunaikino visą pastato stogą, sudegė apie 160 kv. m palėpės patalpų, vandeniu buvo sulietos apatinių aukštų patalpos.
Reikia milijonų
Pernai metais pagrindinis buvusios sanatorijos pastatas pagaliau buvo grąžintas Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų parapijai, o šių metų pradžioje LR Vyriausybė priėmė nutarimą perduoti parapijai ir balto mūro piestatą kartu su kitais „Eglutės“ teritorijoje sovietmečiu iškilusiais statiniais – katiline, garažu, kiemo rūsiu ir kt. mainais į kitus du panašios vertės tikinčiųjų bendruomenei negrąžintus natūra pastatus toje pačioje Katalikų bažnyčios gatvėje. Kiek vėliau buvo atkurtos ir bažnyčios teisės į beveik 1,7 ha ploto buvusios vaikų gydyklos teritoriją.
Tačiau vietos katalikų bendruomenės džiaugsmą dėl vargais negalais atgauto turto temdo apgailėtina jo būklė. Anot Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų parapijos klebono, Šilutės dekanato dekano, kunigo Stasio Toleikio, kadangi pagrindinis pastatas yra kultūros paveldo objektas, tai vietos parapija vargu ar kada nors bus pajėgi jį atstatyti savo lėšomis. Esą ekspertai paskaičiavo, kad šio statinio remontas gali atsieiti visus du milijonus litų. Dar beveik 200 tūkst. Lt gali kainuoti baltų plytų priestato, kuris darko šį architektūros paminklą, nuardymas.
„Galimybės parapijai iš kur nors gauti tiek pinigų labai menkos, – nuogąstavo dvasiškis. – Bet mes apsišarvosime kantrybe, – galbūt ir mums kada nors atsiras galimybė sudalyvauti kokiame nors valstybės ar ES finansuojamame projekte“.
Norėtų parapijos namų
Šilutė yra dekanato centras. Tačiau katalikų bendruomenė čia neturi jokių patalpų, kur galėtų rinktis aktyviai veikiančios tinkinčiųjų organizacijos. Todėl, anot kunigo S. Toleikio, bažnyčiai grąžintame pastate geriausiai būtų įrengti parapijos namus.
„Čia galėtų rinktis Katalikių moterų draugija, Lietuvos „Carito“ Šilutės skyrius, kitos labdaringos organizacijos, – lenkė pirštus klebonas. – Pagaliau patalpų reikia ir bažnyčios choro repeticijoms, ir katachezės mokyklai, kurią pas mus lanko apie 300 miesto vaikų. O turėdami tokią teritoriją ir sutvarkytus pastatus galėtume rengti ir katalikiško jaunimo sąskrydžius, kitokius renginius“.
Deja, dėl pinigų stygiaus šių gražių kunigo svajonių išsipildymo dar teks palaukti. Nebent, kaip leido sau pasvajoti Šilutės katalikų parapijos klebonas S. Toleikis, įvyktų stebuklas ir kas nors užrašytų jų bažnyčiai didelį palikimą…
bendruomenė, tik neturime vado.
Svarstytinas. O kaip tu manai? 7 4
Patinkantis. Įvertink komentarą: 6 0