Iš gyvenimo paraščių.
Ne kartą norėjau sau duoti kyšį.
Tikrai tikėjau, kad nuo to kažkas pasikeistų, pagerėtų.
Bet taip nė karto ir neišdrįsau…
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kaskart skaičiavau, svarsčiau, kas geriau – duoti ar imti?
Už ką daugiau duotų, jeigu pričiuptų?
O ką pasakytų pati?
O kaimynai?
Jau vien nuo minties darėsi gėda.
Bet ir vėl ėmiau save į rankas ir kaip mantrą kartojau: nekaltas, kol teismas nenustatė kitaip.
Taip mokė Vytautas.
Jis mano šviesa tunelio gale…
Buvo.
Iki vakar.
Maždaug 15 val. 42 min. iliuzijos žlugo.
Maždaug 15 val. 43 min. prisiekiau sau: daugiau niekada.
Jokiais būdais.
Jokia forma.
Net mintyse – niekada!
O jūs laikykite kojas šiltai.
Dėl visa ko, tskant.
Orestas
