www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Darbo pajamos ir darbuotojų poreikis antrąjį šių metų ketvirtį toliau augo, tačiau metinį pajamų pokytį aplenkė metinis kainų pokytis – rodo „Sodros“ antrojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir jaunimo situaciją darbo rinkoje.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Antrąjį šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 214 eurų ir siekė 1 753 eurus. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 122 eurais.
„Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą. Vis dėlto ir socialinio draudimo išmokos, ir atlyginimai turėjo amortizuoti didelę kainų šuolio dalį – augo tiek žemesnės, tiek aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų darbo pajamos“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.
Socialinio draudimo išmokų parašiutas skleidėsi taip pat sparčiai, kaip kilo gyventojų darbo pajamos: per metus senatvės pensijos padidėjo 16 proc., vienos dienos ligos išmoka – 10 proc., vaiko priežiūros išmoka – 12 proc. Nedarbo išmoka padidėjo 21 procentu – tai lėmė metų pradžioje išaugęs minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) ir didėjęs vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Pajamos augo dėl skirtingų priežasčių
Didžiausias – per 16 proc. – darbo pajamų augimas užfiksuotas administracinėje ir aptarnavimo veikloje, kur atlyginimų vidurkis siekia 1 132 eurus, ir informacijos ir ryšių veikloje, kur gaunama vidutiniškai 2 769 eurus ant popieriaus.
„Administracinėje ir ryšių veikloje, kurioje užsiimama, pavyzdžiui, pastatų aptarnavimu ir kraštovaizdžio tvarkymu, įdarbinimo veikla ir kt., 30 proc. darbuotojų gauna MMA arba mažesnes darbo pajamas, tad tikėtina, kad keliant atlyginimus šioje sferoje bandoma konkuruoti su socialinėmis išmokomis. Tuo tarpu informacijos ir ryšių sektoriuje vyksta kova dėl darbuotojų. Būtent čia per metus įvyko didžiausias pokytis – apdraustųjų skaičius padidėjo beveik 7 tūkstančiais (17 proc.)“ – pastebi „Sodros“ analitikė.
Apdraustųjų daugėjo kompiuterių programinės įrangos kūrimo įmonėse, interneto ir reklamos paslaugas teikiančiose įmonėse. Per metus 4 tūkstančiais išaugo informacinių technologijų ir ryšių specialistų skaičius. Jų vidutinės darbo pajamos siekė 3 426 eurus prieš mokesčius (apie 2 100 eurų į rankas).
Kas uždirba mažiausiai, o kas – daugiausiai?
Žmonių, uždirbančių mažiau nei minimalų atlyginimą į rankas, antrąjį ketvirtį buvo 95 tūkstančiai.
„Jei atmestume apdraustuosius, kurie sirgo ir jų mėnesio pajamos buvo sumažėjusios dėl ligos išmokų, tuomet uždirbančiųjų mažiau nei MMA skaičius siektų 71 tūkst. žmonių arba kiek daugiau nei 6 proc. visų dirbančiųjų“ – atkreipia dėmesį Kristina Zitikytė.
Uždirbančių iki MMA, tai yra mažiau nei 550 eurų į rankas, vidutinis amžius – 47 metai, tarp jų daugiau (56 proc.) moterų. 23 proc. tai nekvalifikuoti darbininkai, 19 proc. – specialistai. Dažniausiai šie žmonės dirba valytojais arba verslo administravimo specialistais prekybos ir transporto įmonėse.
Žmonių, turinčių didžiausias darbo pajamas – per 2 100 eurų į rankas, buvo 84 tūkstančiai. Jų vidutinis amžius 42 metai, 60 proc. sudaro vyrai. 54 proc. daugiausiai uždirbančių apdraustųjų – specialistai, 30 proc. – vadovai. Dažniausiai tai verslo administravimo specialistai, administravimo ir komercijos vadovai, IT ir ryšių sistemų specialistai.
Darbo rinkoje įsitvirtina baigę mokslus
Darbo pajamų dydį nulemia ne tik profesija, bet ir amžius. Statistiškai didžiausias pajamas uždirba 30-39 metų žmonės, tačiau ryškus darbo pajamų lygio pasikeitimas matomas jau nuo 26 metų.
„Jei dvidešimties metų dirba apie 33 proc. visų šio amžiaus gyventojų, tai sukakus 25 metams į darbo rinką įsitraukia apie 73 proc. šio amžiaus jaunuolių. Šis procentas išlieka panašus iki pat 30 metų. 18-25 metų jaunuoliai imasi trumpalaikių darbų, derina studijas su darbu, o 26-30 metų suranda savo pastovią vietą darbo rinkoje – tai atsispindi ir jų pajamose“ – pastebi Kristina Zitikytė.
Pajamos padidėja ir pakeitus veiklos sritį. Profesijos, kuriose jaunimas iki 25 m. sudaro didžiausią visų apdraustųjų toje profesijoje dalį, tai padavėjai ir barmenai, greitojo maisto ruošėjai, maitinimo paslaugų prekystalių pardavėjai. Vėliau paveikslas pasikeičia. 26-30 m. jaunimas dominuoja tarp multimedijos kūrėjų, fizioterapeutų, programinės įrangos kūrėjų, taikomųjų programų kūrėjų.
Jaunimas nesirenka biudžetinio sektoriaus, ar neatitinka reikalavimų?
Daugiausia jaunuolių dirba apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei informacijos ir ryšių sektoriuose. Tuo tarpu viešojo valdymo ir švietimo sektoriuose jaunimo mažiausia.
„Biudžetiniame sektoriuje jaunimas iki 25 metų sudaro tik 3 proc. visų darbuotojų, nuo 26 iki 29 metų – 4 proc. Galima spėlioti, ar šis sektorius nepatrauklus jaunuoliams, ar priešingai – aukštesnės pakopos aukštojo išsilavinimo neįgiję, nepakankamai patirties turintys darbuotojai neatitinka vyresniems darbuotojams labiau pritaikytų viešojo sektoriaus reikalavimų“ – sako K. Zitikytė.
Jauni žmonės uždirba daugiau, bet atotrūkis tarp regionų – ryškus
Įsitvirtinę darbo rinkoje, jauni žmonės uždirba vidutiniškai daugiau nei šalies vidurkis. Pavyzdžiui, šių metų birželį visų dirbančiųjų vidutinės darbo pajamos siekė 1 094 eurus į rankas, o 26-30 metų žmonių – vidutiniškai 1 198 eurus į rankas. 18-25 metų jaunimas dar tik vejasi šalies vidurkį – uždirba į rankas apie 904 eurus.
Pajamos priklauso ir nuo regiono. Pavyzdžiui, Vilniuje 26-30 metų žmonės vidutiniškai uždirba 1 270 eurų į rankas, Kalvarijoje – 800 eurų.
„Tiesa, ir čia jaunų darbuotojų padėtis geresnė už bendrą vidurkį. Atotrūkis tarp 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos didžiausios, ir 10 savivaldybių, kuriose darbo pajamos mažiausios, 26-30 metų amžiaus grupėje siekia apie 28 procentus, tuo tarpu įvertinus visų apdraustųjų pajamas atotrūkis padidėja iki 44 procentų“ – skaičiuoja K. Zitikytė.
Savivaldybėse, kuriose pragyvenimo lygis žemesnis, jaunimas dirba kitus darbus nei turtingiausiuose regionuose. Vilniaus mieste ir rajone, Kauno mieste ir rajone jauni žmonės dažniausiai renkasi vadybos ir organizavimo analitiko, programinės įrangos kūrėjo, gydytojo specialisto profesijas, o Raseinių, Šilalės, Vilkaviškio ir kituose rajonuose daugiausia nekvalifikuotų apdirbimo pramonės darbininkų, statybininkų, krovikų.
„Jaunimo padėtis per pirmuosius 10 darbo metų labai pakinta: iki 25 metų dažniausiai dirbamas nekvalifikuotas darbas, po to darbo pajamas nulemia profesijos pasirinkimas ir ekonominė veikla, kurioje dirbama. Tačiau savo gyvenamojoje vietoje didžiausią uždarbį žadantį sektorių pasirinkti gali taip pat ne visi. Nuo didžiųjų miestų nutolusiuose regionuose mažiau dirbančiųjų geriausiai apmokamuose sektoriuose“ – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
