Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Kas nutiktų, jei ištirptų visi ledynai?

Publikuota: 2022 birželio 07 Kategorija: Gyvenimas, Įvairenybės

Statistikos departamento.Statistikos departamento.

Statistikos departamento analitikai pateikia prognozes, kas atsitiktų Lietuvai ir pasauliui, jei ištirptų visi ledynai ir jūros lygis dėl to pakiltų 70 metrų.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas


Uostu taptų Kaunas

Jei jūros lygis pakiltų 70 metrų, Lietuva prarastų Neringą, Klaipėdą, Palangą. Be to, iš viso netektų ketvirčio dabartinės teritorijos. Svarbiausiu jūriniu uostu taptų Kaunas. Taip pat jūriniais uostais taptų Marijampolė ir Mažeikiai. Visiškai apsemti būtų Biržai, Pasvalys, Panevėžys, Kėdainiai ir jų rajonai. Susiformuotų ketvirčio dabartinės Lietuvos teritorijos dydžio „Šiaulių sala“.

34 proc. dabartinėse teritorijose dabar gyvenančių LT gyventojų būtų apsemti (esant 100 metrų pakilimui būtų apsemti 52 proc.).

Kaip atrodytų apsemtas Vilnius?

Statistikos departamento analitikai parengė iliustraciją, kuri rodo, kaip pasikeistų Vilnius, jeigu jūros lygis pakiltų 100 metrų. Labiausiai nukentėtų miesto centras, senamiestis, Žvėrynas, susitrauktų Lazdynai ir Vilkpėdė. Gedimino kalnas taptų sala.

Paskęstų Vyriausybė, Prezidentūra, Seimas, Katedra. Statistikos departamentas liktų sausas. Registrų centro neužlietų, bet Konstitucinio teismo rūmuose formuotųsi baseinas.

Kraustytis kitur turėtų Finansų, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Taip pat kitos vietos turėtų ieškoti Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausioji rinkimų komisija, Lietuvos bankas. Neapsemtos liktų Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos, Susiekimo, Energetikos, Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, Kultūros, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kas ištiktų Europą?

Jeigu jūros lygis pakiltų 70 metrų, Danija ir Olandija prarastų visą savo teritoriją.

Estija prarastų 80 proc. teritorijos, taip pat sostinę Taliną. Latvija prarastų apie 50 proc. teritorijos, taip pat sostinę Rygą.

Lietuva tokiu atveju taptų didžiausios teritorijos Baltijos valstybe.

Lenkija netektų penktadalio teritorijos, sostinė Varšuva taptų uostu. Švedija prarastų nedaug, bet netektų sostinės Stokholmo. Suomijai tektų atsisveikinti su sostine Helsinkiu.

Anglija netektų sostinės Londono, Airija – Dublino. Vokietija prarastų trečdalį teritorijos, dingtų sostinė Berlynas. Prancūzija prarastų sostinę Paryžių. Italija prarastų aštuntadalį teritorijos, skęstų sostinė Roma.

Belgija netektų 50 proc. teritorijos, įskaitant sostinę Briuselį. Ukrainoje Rusijos okupuotas Krymo pusiasalis taptų sala, paskęstų dabar taip pat Rusijos okupuotas Chersonas. Iš žemėlapio dingtų Rusijos Kaliningrado sritis, pati Rusija skiltų į dvi dalis, dingtų Sankt Peterburgo miestas.

Kodėl 70 metrų?

Kodėl analitikai pasirinko 70 metrų jūros lygio kilimą? Anot jų, tokia būtų visiško ledynų ištirpimo įtaka.

Į klausimą, ar tai įmanoma, analitikai atsako taip: klausimas yra ne „ar“, o „kada“. Tikėtinas laiko mastelis – 10 tūkstančių metų.

Analitikai svarsto, kad vandens lygis gali pakilti dar labiau. Jei vandenyninės plutos produkcija pagreitės, tuomet vandenynai vidutiniškai bus topografiškai aukštesni ir iškels vandenį žemynų atžvilgiu. Manoma, kad būtent dėl tektonikos poveikio kreidos periodo viduryje vandenynų lygis buvo 150–300 metrų aukštesnis nei dabar.

O jei vandens lygis pakiltų 100 metrų?

Per kiek laiko jūros lygis gali pakilti 100 metrų? Milijonų ir dešimčių milijonų metų laiko mastelyje.

Tačiau 100 metrų vandens lygio pakilimas gali įvykti anksčiau, nes visuomet yra nedidelė tikimybė, kad taip atsitiks bet kada: dėl Vandenyninių magminių provincijų – kai po vandenynu išsiveržia labai daug lavos ir ji išstumia vandenį, pakeldama jūros lygį. Kreidos periode susidarė milžiniška Ontong-Javos provincija, kurios originalus tūris buvo 88 milijonai kubinių kilometrų (daugiau nei 2X didesnis nei Antarktidos ledynų tūris). Tikėtina, kad taip atsitiks pietų Afrikos zonoje.

Statistikos departamento inf.

1 skaitytojų komentaras
Skaitytojas 2022 birželio 12d., 13:2078.62.154.123

Kadaise buvo padaryti skaičiavimai, kad dėl žmonių skaičiaus didėjimo planetoje galiausiai pradės trūkti maisto nes bus neįmanoma jo tiek užauginti. Šiandieninės technologijos ir atradimai visus tuos skaičiavimus ir spėliones pavertė į nieką. Išvestos naujos augalų rūšys yra atsparesnės kenkėjams, duoda didesnį derlių nei senesnės veislės. Naudojant trąšas, įvairius skaičiavimus ir galingą techniką šiais laikais sugeba užauginti maisto tiek, kad pasaulyje jo užtektų per akis visiems. Bet planetoje vis tiek kai kur žmonės badauja dėl kvailumo ir godumo. Kaip keisis pasaulis per 10 000 metų atspėti neįmanoma. Yra daugybė dalykų kurie nėra įtraukiami į skaičiavimus. O tokie kaip aprašyti straipsnyje labiau primena būrimą iš kavos tirščių.

Įvertink komentarą: Thumb up 0 Thumb down 0

Atsakyti