Šilutės valdžia tiesia pagalbos ranką laivavedžiams

Pakalnės upė.

Dėl Pakalnės upės žiotyse besikaupiančių nešmenų pramoginiams ir žvejybos įmonių laivams kasmet tampa vis sudėtingiau trumpiausiu keliu išplaukti į Kuršių marias. Todėl dažnai jie yra priversti plaukti aplinkiniu žymiai ilgesniu keliu – Atmatos upe.

Suprasdami laivavedžių rūpesčius dėl apsunkintos navigacijos Nemuno deltos upėmis, Šilutės rajono valdžia ėmėsi iniciatyvos organizuoti Pakalnės vagos valymo darbus.

Pirmadienį rajono valdantieji Rusnėje surengė pasitarimą, į kurį pakvietė ir Lietuvos vidaus vandens kelių direkcijos Kelių skyriaus viršininką Aurelijų Rimą. Šilutiškiai valdžios vyrai tik iš pastarojo sužinojo, kad Pakalnės upė jau seniai išbraukta iš vidaus vandens kelių sąrašo, todėl Vidaus vandens kelių direkcijai galvos dėl jos gylio neskauda.

Seimo narys Audrius Endzinas per savo žmones informavo pasitarimo dalyvius, kad Susisiekimo ministerija sutiktų skirti pinigų Pakalnės upės vagai išvalyti. Tačiau, pasirodo, ministerija iš Šilutės r. savivaldybės lig šiol nėra gavusi tokio prašymo…

Mero pavaduotojas Vaidas Pavilonis pažadėjo pasirūpinti, kad toks prašymas būtų kaip galima greičiau parengtas.

Siekiant paspartinti pasirengimo valymo darbams procedūras, Šilutės r. savivaldybės tarybai bus siūloma priimti sprendimą dėl vietinės reikšmės vidaus vandenų kelio statuso suteikimo Pakalnės upei.

Tačiau galutinį sprendimą dėl šios upės įtraukimo į vietinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą turės primti Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos ministerija.

Šiuo metu per Šilutės rajoną vingiuoja šeši vidaus vandenų keliai. Iš jų trys – Nemunas – Atmata, dalis Kuršių Marių (Atmatos žiotys – Klaipėda) ir Minija nuo žiočių iki Lankupių kaimo yra valstybinės reikšmės, likusieji – Skirvytės upė, Šyša nuo žiočių iki Šilutės uosto vartų ir dalis Kuršių marių (37 – as navigacijos ženklas – Skirvytės žiotys) – vietinės reikšmės vandens keliai.