www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Velykos tapatinamos su pavasariu, su gamtos atgimimu.
Nors Velykų data kiekvienais metais skiriasi. Švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Velykų data įvairiais metais gali kisti nuo kovo 22 iki balandžio 25 dienos. Šiais metais prie Velykų stalo susirinksime balandžio 17-ąją.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kokios Velykos be margučių? Kiaušinis laikomas ne tik pavasario, gamtos atgimimo simboliu, bet ir kiekvieno gyvio pradžios simboliu. Daug mitų, ne tik lietuvių tautosakoje, bet ir skandinavų epuose siejama su kiaušiniu, kaip gyvybės simboliu. Velykinė kiaušinių marginimo tradicija irgi atkeliavusi iš labai senų laikų.
Velykų kiaušiniams mūsų protėviai priskirdavo nemažai ypatingų galių. Net tikėta, kad Velykų kiaušinius užkasus laukuose, pastarieji tais metais duos gerą derlių. Namuose saugomi margučiai turėdavo saugoti sodybą nuo Perkūno.
Seniau kiaušinius dažydavo gamtiniais dažais: alksnių, juodalksnių arba ąžuolų žieve, raudonuoju burokėliu, svogūnų lukštais, šviesesnes spalvas išgaudavo dažant bruknių ar meškauogių lapais, šieno pabirais, ramunėlėmis, šaltalankio uogomis…
Tad pamėginkite šiais metais kiaušinius marginti ekologiškai – su žolynais, žieve, svogūnų lukštais!
Gražių švenčių, dailių margučių, sveikatos artimiesiems ir darnos Jūsų namams!
vstt.lrv.lt inf.
