Dėl intensyvios žemdirbystės daug Vakarų Europos šalių smarkiai pakenkė baltųjų gandrų populiacijoms, kai kuriose šalyse šie paukščiai beveik visai išnyko. Nors Lietuvoje šiandien baltųjų gandrų dar pilni laukai, nesame apdrausti nuo panašaus likimo – didelę įtaką turės pokyčiai žemės ūkyje. Džiaugiantis nacionaliniu paukščiu sodyboje nereikėtų pamiršti, kad žmogaus kaimynystę gandras renkasi ne atsitiktinai – jis tikisi mūsų globos.
Gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, kurio kaimynystė vertinama kaip sveikos aplinkos požymis. Anksčiau šie paukščiai buvo dažni visoje Europoje, tačiau dėl neapdairios žmogaus veiklos daugelis jų buveinių pakito ar buvo visai sunaikintos. Didelė atsakomybės našta čia tenka intensyviam žemės ūkiui.
Itin stiprus gandrų populiacijos nykimas buvo stebėtas 1970 – 1990 m. Esminė nykimo priežastis – mozaikinio kraštovaizdžio su įvairiais dirbamais laukais, pelkėmis ir tvenkiniais naikinimas ir vertimas plačiais žemės ūkio monokultūrų masyvais, dėl ko smarkiai suprastėjo baltųjų gandrų maitinimosi sąlygos. Prieš dešimtmetį Danijoje bei Švedijoje buvo sutinkama vos keletas šių paukščių. Nuo 1990-ųjų šių paukščių daugėjo, tačiau ne taip sparčiai, kad būtų atkurtas ankstesnis jų skaičius, todėl baltųjų gandrų populiacija vertinama kaip mažėjanti.
Lietuvoje – dešimtadalis Europos gandrų
Lietuvoje gyvena apie dešimtadalis europinės baltųjų gandrų populiacijos. Šiandien gandrų būklė mūsų šalyje gera, tačiau dėl vystomos intensyvios žemdirbystės gali kilti grėsmė šių paukščių buveinėms. Intensyvus cheminių priemonių naudojimas žemės ūkyje gali pakenkti ne tik pavieniams gandrams – dėl apsinuodijimo ir mitybos bazės nykimo, bet taip pat ir sukelti genetines anomalijas. Jausdami, kad dėl intensyvaus ūkininkavimo, blogėja mitybos bazė, šie paukščiai atsiveda mažiau jauniklių.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos vadovas Mindaugas Dagys, paklaustas, kodėl reikia saugoti šį Lietuvoje dažną paukštį, primena, kad negalime rūpintis vien savo šalyje gyvenančia populiacija: „Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, turinčių tokias gausias gandrų populiacijas. Pokyčiai žemės ūkyje gali labai greitai paveikti šiuos paukščius, kas galėtų atsiliepti visos Europos baltųjų gandrų populiacijai. Daugelyje Vakarų Europos šalių gandrai praktiškai išnyko dėl pernelyg gausaus chemijos naudojimo, monokultūrų auginimo, šlapžemių sausinimo. Intensyvi žemdirbystė šią „sveiko” agrokraštovaizdžio rūšį veikia pražūtingai.”
Ekstensyvus, kuo mažiau chemizuotas ūkininkavimas, šlapynių ir kitų gandrams maitintis tinkamų vietų atkūrimas – priemonės, kuriomis galima apsaugoti šiandien mūsų šalyje dar gausią gandrų populiaciją nuo išnykimo grėsmių.
Gandro lizdas sveria iki 1,5 tonos
Kita grėsmė gandrams – vadinamieji probleminiai lizdai. Rimtas pavojus kyla dėl ant elektros stulpų sukrautų lizdų. Mažesnė nelaimė, jei gandralizdis neišlaiko rudens ar žiemos vėjų – pavasarį grįžę gandrai susisuks naują lizdą. Tačiau jei įsisuka vasarinis uraganas, prarandama visa gandrų vada. Virstančio lizdo nutraukti laidai gali būti pavojingi ir žmogaus gyvybei. Skaičiuojama, kad ant elektros stulpų sukrautas maždaug kas penktas gandralizdis – apie 20 procentų.
Sprendžiant šią problemą visi ant veikiančių elektros stulpų esantys gandralizdžiai perkraustomi ant specialių dirbtinių lizdinių platformų, pakeltų kiek aukščiau virš elektros linijos. Kur gandrus perkraustyti labai sudėtinga, – pastatoma papildoma atrama, elektros linija nukreipiama.
Elektros stulpai turi vieną pagrindinį savininką, tad sutarti su juo dėl gandrų apsaugos priemonių paprasčiau. Kur kas didesnių problemų kyla su lizdais, išbarstytais ant vandens bokštų ir kitų statinių. Šeimininkų jie dažnai neturi, tad ir atsakomybės už tokių bešeimininkių lizdų priežiūrą priskirti nėra kam.
Gandras kiekvienais metais atsinaujina savo lizdą, pagal gandralizdžio aukštį galima spręsti, kiek metų jame perėta. Didžiausių, metai iš metų krautų lizdų aukštis gali siekti net iki 2 metrų. Tokie lizdai gali sverti net iki 1,5 tonos, o palijus – dar daugiau. Toks papildomas statinys – rimtas išbandymas pagrindui, ant kurio lizdas sukrautas. Šio svorio neišlaikę neretai lūžta senesni ar liaunesni medžiai, pavojus kyla ir pastatų stogams, senų namų kaminams, ant kurių lizdai sunešti. Todėl, tiek saugant savo turtą, tiek branginant šiuos raudonkojus kaimynus, vertėtų retsykiais „paremontuoti” gandrų lizdus – sutvarkyti dėl užaugimo šakomis apleistus lizdus medžiuose ar yrančias platformas ant namų stogų.
M. Dagys pastebi, kad žmogaus kaimynystę gandras renkasi ne atsitiktinai: „Baltiesiems gandrams reikia ne tiek kažkokios ypatingos apsaugos, kiek globos, prie kurios jie per daugelį metų yra pripratę, ir nuo kurios yra iš dalies priklausomi”.
