Pamokanti istorija, kaimyno Petro papasakota.
Aną vakarą, kai televizorius baigė savo programą ir ėmė tyliai šnypšti, meiliai prisiglaudžiau prie pačios.
Bet ši mane atstūmė…
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
-O galimybių pasą ar turi? – paklausė neatsigręždama.
-Kokį dar?.. – sutrikau.
-Vyriausybės patvirtintą.
-Bet kam?
-Nori artimo kontakto, rodyk galimybių pasą.
-Bet gi tu žinai, kad aš pasiskiepijęs.
-Maža ką aš žinau, bet tokia dabar tvarka.
-Bet gal kaip nors susitartume?
-O jeigu įkliūsime, kas mokės baudą?
-Tai ką dabar daryti?
-Kelkis ir parsisiųsk tą galimybių pasą.
Atsikėliau, parsisiunčiau.
-Jau, – pakuždėjau pasilenkęs.
Bet pati atsakė lygiu ir ramiu kvėpavimu.
Iš karto tapo aišku, kad savo galimybę pražiopsojau.
Užtat kitą kartą…
Saugokite savo (aišku, ir mano) sveikatą.
Kaip visada…
Orestas
Dėl visa ko, tskant.
O jūs?
