Elena Ferrante – viena paslaptingiausių šių laikų autorių. Jos ar jo tapatybės nesugebėjo iššniukštinėti net landžiausi žurnalistai, ir nors kartais pasirodo gandų bei spėlionių, visi jie neturi įrodymų. Tačiau knygos svarbiau nei tai, kas slypi už slapyvardžio, sutinkate? Autorė parašė ne vieną kūrinį, tačiau pasaulyje išpopuliarėjo savo „Neapolietiška saga“.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Tai keturių knygų ciklas apie dvi drauges Eleną Greko ir Liną Čerulo. Skaitytojai nukeliami į skurdų Neapolio kvartalą.
Vieną dieną šešiasdešimties metų Lina dingo. Neliko nė menkiausio pėdsako. Tačiau visas šios moters gyvenimas buvo neįprastas ir norėdama įamžinti draugės atminimą Elena pasiryžta parašyti knygą.
„Nuostabioji draugė“
„Nuostabioji draugė“ – pirmoji sagos knyga, kurioje pasakojama apie mergaičių vaikystę ir paauglystę XX amžiaus Italijoje. Autorė talentingai vaizduoja jauno žmogaus norą būti pripažintu, konkurenciją, baimes, draugystės svarbą. Įtaigiai piešiamas ir nuskurdęs Neapolio kvartalas, kuriame tiek smurto, kad jis tampa eiliniu kasdienybės fonu.
Mergaičių santykiai – nuolatinė ir temperamentinga tarpusavio kova. Tačiau nepaisant to, abi žino, kad ir kas nutiktų, jos gali viena kita pasitikėti.
„Naujoji pavardė“
„Naujoji pavardė“ – antroji knyga. Elena ir Lina jau gyvenimo mačiusios merginos, kurios tai susieina tai vėl išsiskiria. Lina išteka, tačiau jaučiasi tarsi praradusi save. Elena, svajoja palikti skurdų kvartalą, kuriame sunkiai pritampa, todėl visą savo laiką skiria mokslams.
Labai skirtingos, o tuo pačiu ir panašios merginos kovoja su tarpusavio priklausomybe bei atkakliai bando išlaikyti gyvenimo kontrolę savo rankose. Karštis, itališkas temperamentas ir dvi jaunos moterys – nuobodu nebus!
„Apie tuos, kurie pabėga, ir tuos, kurie lieka“
Trečioji serijos knyga pasakoja apie jau vidutinio amžiaus sulaukusias drauges. Autorė šioje dalyje paliečia asmeninės laisvės siekį, norą ištrūkti iš visuomenės ir artimųjų primesto gyvenimo būdo.
Lina, ištekėjusi vos šešiolikos ir susilaukusi vaiko, metė vyrą ir dabar dirba sunkų darbą. Tuo tarpu Elena ištrūko iš kvartalo, baigė universitetą ir tapo sėkminga rašytoja. Tačiau, kad ir koks skirtingas moterų gyvenimas, jos vis dar jaučia sunkiai suvokiamą ir nepertraukiamą ryšį.
„Istorija apie prarastą mergaitę“
„Istorija apie prarastą mergaitę“ – kulminacija, kurioje tęsiama Linos ir Elenos istorija. Per daugybę metų jos kartu patyrė ir džiaugsmo, ir netekčių, abi stengėsi pabėgti nuo skurdo, siekė geresnio gyvenimo. Elenai pavyko ištrūkti iš Neapolio, tuo tarpu Linos gyvenimas klostėsi sudėtingai. Tačiau vieną dieną ji dingsta. Kuo gi baigsis ši istorija?
Autorė nagrinėja moterų ryšį ir po truputį atskleidžia asmenybių brandą. Kelios dešimtys metų draugystės patyrė įvairių išbandymų, o jų fone fiksuojami ir svarbiausi Italijos istoriniai įvykiai. Tai itin kokybiška, praturtinanti proza.
.
.
Užsakymo Nr. 210426
