Dėl briedžio Mažosios Lietuvos regiono heraldikoje – kreipimasis į Lietuvos Respublikos Prezidentą

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Balandžio 16 d. Mažosios Lietuvos regioninė etninės kultūros globos taryba oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti nevaisingą diskusiją su Lietuvos heraldikos komisija (toliau – LHK), kuri atsisako įteisinti Mažosios Lietuvos vietos žmonių pasirinktą regiono herbo simbolį.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kurti etnografinio Mažosios Lietuvos regiono heraldiką imtasi 2014 metais. Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba sukvietė regiono savivaldybių (Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Jurbarko, Tauragės rajono, Pagėgių ir Šilutės) kultūrininkus, visuomenininkus, senuosius krašto gyventojus, išeiviją išreikšti nuomonę, koks simbolis geriausiai atspindėtų šio regiono savitumą. Regiono herbo simbolio paieškos buvo plačiai aptarinėjamos regiono bendruomenėse, nušviečiamos žiniasklaidoje.

2015 metais regiono savivaldybių merai pasirašė Kultūrinio bendradarbiavimo sutartį, kuria įsipareigojo finansuoti regiono heraldikos kūrimo darbus. Klaipėdos universitete užsakytas krašto heraldinio simbolio tyrimas.

Apibendrinę surinktą istorinę medžiagą, Klaipėdos universiteto mokslininkai padarė išvadą, kad pagrindinė kuriamo Mažosios Lietuvos herbo heraldinė figūra galėtų būti briedis.

Tyrimo išvadose teigiama: „Šio gyvūno sakralumas buvo pabrėžtas jau prūsų genčių idololatrijoje. Daug dėmesio briedžio simbolikai buvo skirta ir vėlesniais, jau Prūsijos/Vokietijos valstybės egzistavimo šimtmečiais. Briedis, kaip svarbus Rytų Prūsijos gyvūnas, buvo išskiriamas nuo XVIII a., jo populiacija buvo saugoma Prūsijos karalių leistais ediktais. Per kelis šimtmečius briedis ar jo ragų menčių vaizdiniai tapo natūraliu Rytų Prūsijos kultūrinio ir istorinio kraštovaizdžio simboliu ir regioniškumo reprezentantu. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos, briedžio vaizdinys išlieka krašto įvairių tautinių grupių (lietuvių ir vokiečių) viešosios erdvės reprezentacijose. Tiek vokiečiai, tiek lietuvininkai/lietuviai briedį identifikuoja kaip tam tikros stiprybės, laisvės simbolį, neatsiejamą Kuršių nerijos kraštovaizdžio dalį ir dar svarbiau: briedis lietuvių visuomenės atstovų buvo siūlomas galimo Klaipėdos krašto herbo simboliu.“

Apibendrinęs visus gautus pasiūlymus, remdamasis Klaipėdos universiteto mokslininkų parengta istorine medžiaga, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo komitetas (jį sudaro atstovai iš visų regiono savivaldybių) nutarė pagrindiniu Mažosios Lietuvos kuriamo herbo simboliu pasirinkti būtent briedį.

Renkantis šį simbolį taip pat orientuotasi į Lietuvos heraldikos komisijos rekomendaciją kurti bendrą etnografinių regionų heraldinių ženklų sistemą, kurioje dominuoja gyvūnai: Žemaitijos herbe centrinis simbolis yra meška, Aukštaitijos – žirgas, Suvalkijos (Sūduvos) – tauras, Dzūkijos (Dainavos) herbe – lūšys (pastarosioms teko herbo skydininkių vaidmuo).

Tačiau pradėjus bendrauti su Lietuvos heraldikos komisija dėl tolimesnių veiksmų, buvo sulaukta vienareikšmio pasirinkto briedžio simbolio atmetimo. LHK argumentavo, jog Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų ir pasiūlė ieškoti kito simbolio (knygos, kurėno ar pan.).

Tačiau siūlomi kiti simboliai jau anksčiau buvo svarstomi per diskusijas dėl pagrindinio herbo simbolio parinkimo ir nutarta, kad briedžio simbolis yra kur kas labiau pagrįstas, atspindintis viso regiono savitumą. Po jo atmetimo Klaipėdos universiteto mokslininkai parengė dar vieną mokslinę studiją, pagrindžiančią briedžio simbolio reikšmę etnografinio Mažosios Lietuvos regiono istorijoje ir kultūroje. Joje teigiama, kad nėra jokių tiesioginių sąsajų tarp nacionalsocializmo ir briedžio simbolikos.

Nepaisydama visų papildomai pateiktų argumentų, LHK briedžio simbolį vėl atmetė.

Susidarius tokiai padėčiai, Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Prezidentą išreikšdama viltį, kad jis padės išspręsti regiono heraldikos užsitęsusio kūrimo problemą, ir švęsdami 2023 metais Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, galėsime džiaugtis įteisinta Mažosios Lietuvos regiono heraldika.

Balandžio 21 dieną į Prezidentą kreipėsi ir Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT), paremdama savo padalinio Mažosios Lietuvos tarybos poziciją. EKGT įsitikinimu, istoriniai tyrimai ir jais pagrįsta vietos žmonių nuomonė kuriant krašto heraldinius ženklus turėtų būti lemiamas veiksnys.