15min.lt nuotr.Terminas „viešieji konkursai“ tikrai daug kam girdėtas. Viešieji pirkimai arba viešieji konkursai yra tas pats procesas, kuris vykdomas kiekvieną kartą, kai biudžetinė organizacija turi poreikius įsigyti prekes ar paslaugas. Biudžetinė organizacija – įstaiga, kuri išlaikoma iš mokesčių mokėtojų (valstybės biudžeto) lėšų. Per metus Lietuvoje viešųjų pirkimų organizuojama už 5-7 mlrd. eurų, todėl tai yra svarbi šalies ekonomikos dalis. Jeigu jums įdomu sužinoti, kas tai viešieji pirkimai ir dar daugiau – štai viskas, ką reikia žinoti apie viešuosius konkursus.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Kas juos organizuoja ir prižiūri?
Pradėkime nuo viešųjų konkursų organizavimo. Tai yra dalinai decentralizuotas procesas. Kiekviena biudžetinė įstaiga gauna tam tikras instrukcijas arba formuoja užklausas savo vadovams (ministerijai, departamentui, savo vadovams) ir gavę lėšų skyrimą pradeda formuoti viešojo pirkimo projektą. Suformuoti pirkimo dokumentai patalpinami į elektroninį viešųjų pirkimų portalą, kur suinteresuoti tiekėjai kreipiasi ir teikia pasiūlymus.
Viešųjų konkursų tvarką ir skaidrumą prižiūri VPT (Viešųjų pirkimų tarnyba). Pagrindinė jos užduotis – stebėti, ar konkursų tvarka atitinka Viešųjų pirkimų įstatymą, kuris yra pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis šių konkursų eigą. Bet kuriuo metu VPT gali įsikišti į konkursą, laikinai perimti jo administravimą, prašyti patikslinti įvairius dokumentus ar net perduoti prokuratūrai informaciją dėl neteisėtos veikos.
Tačiau konkursą individualiai prižiūri ir pati organizatorė, biudžetinė įstaiga. Ji pati renkasi laimėtojus bei vertina paraiškas. VPT tėra aukščiausia instancija.
Kokių viešųjų konkursai būna?
Paprastai viešieji pirkimai skirstomi į tris rūšis:
•Mažos vertės konkursiniai pirkimai;
•Didelės vertės konkursiniai pirkimai;
•Neskelbiami konkursiniai, apklausos būdu vykdomi pirkimai.
Mažos vertės pirkimai yra viešieji konkursai, kurių vertė neviršija 58 tūkstančių eurų be PVM (arba 200 tūkstančių litų, jeigu skaičiuotume iki 2015m.). Išimtis taikoma tik statybos sektoriuje, kur viešieji pirkimai laikomi mažos vertės iki 145 tūkstančių eurų be PVM.
Didelės vertės konkursiniai pirkimai yra tie patys pirkimai, tik sutarties vertė būna gerokai didesnė. Juose taip pat paprastai gali būti ne vienas konkursinis etapas, ne viena užduotis ir didžiulis visuomenės, žiniasklaidos bei valdžios organų dėmesys.
Neskelbiami konkursiniai pirkimai, vykdomi apklausos būdu, yra kiek kitokie nei ankstesni pirkimų tipai. Jų metu perkančioji organizacija turi teisę neskelbti apie pirkimą elektroninėje sistemoje ir padaryti potencialių tiekėjų apklausą telefonu ar raštu. Jeigu sutarties suma neviršija 3 tūkstančių eurų, jai pakanka žodinio patvirtinimo. Tiesa, apklausos būdu gali būti vykdomi tik tie konkursai, kurių bendra vertė neviršija 10 tūkstančių eurų. Nors vienu centu didesnė vertė reiškia, kad reikia skelbti konkursą internete. Dar vienas svarbus akcentas – norint, kad su jumis susisiektų tiekėjai tokių apklausų metu, turite būtinai būti įtraukti į organizacijų tiekėjų sąrašus. Į juos pateksite būdami aktyvūs viešųjų pirkimų procesų dalyviai – teikdami paraiškas, kontaktuodami, siųsdami prašymus.
Kam tie konkursai apskritai reikalingi?
Be viešųjų konkursų valstybiniame sektoriuje būtų ideali terpė korupcijai. Bendras valstybės lėšų panaudojimas būtų itin neefektyvus, o valstybės gerovė neišvengiamai smuktų žemyn. Nesant viešiems pirkimams, biudžetinių įstaigų vadovai galėtų savivaliauti ir turėtų idealias progas gauti asmeninę naudą už biudžeto lėšas. Viešieji pirkimai užtikrina visuomenės interesų atstovavimą ir visuomenei naudingų sandorių sudarymą. Jie taip pat skatina verslo augimą, konkurencingumą atviroje rinkoje bei didina vidaus rinkos patrauklumą verslui. Viešasis konkursas – ekonomikai ir visuomenei naudingas procesas.
.
.
Užsakymo Nr. 210226
