vtpsi.lrv.lt pav.Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ yra akcentuojama energijos efektyvumo ir būsto renovacijos svarba. Kitaip tariant, Lietuvoje su kiekvienais metais vis labiau siekiama ekonominiam augimui palankios aplinkos, darnaus išteklių naudojimo skatinimo. Būtent į tai yra orientuoti ir reikalavimai naujai statomiems pastatams.
2021 metai yra tie, kuomet statomi statiniai turi atitikti aukščiausią A++ energinio naudingumo klasę, kurią patvirtina išduotas energinio naudingumo sertifikatas.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Energijos vartojimo efektyvumo didinimo 2019 metų veiksmų plane buvo keliamas bendrasis tikslas iki 2020 m. sutaupyti, skaičiuojant suminiu metodu, 11,674 TWh galutinės energijos. Tai buvo numatoma padaryti taikant energijos vartojimo efektyvumo didinimo politikos priemones, iš kurių pagrindinės yra daugiabučių namų atnaujinimas, griežtesni reikalavimai naujai statomiems pastatams ir visapusiškas energijos taupymas. Duomenis apie statinio energijos taupymo galimybes suteikia energinio naudingumo sertifikatas. „Labai svarbu, jog energinio naudingumo sertifikatas – svarbus dokumentas – būtų parengtas atsakingai ir tik šią sritį išmanančių ekspertų.“, – įspėjo UAB KSK direktorius Ričardas Petrikauskas.
Energinio naudingumo sertifikatas: ar jo išdavimas gali paveikti pastatų situaciją Lietuvoje?
KSK energetinio naudingumo sertifikatas.
Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje nurodoma, kad maždaug 70 procentų Lietuvoje pastatytų daugiabučių ir nemažai viešųjų pastatų yra neefektyviai vartojantys šilumą, o lėta jų renovacija ir modernizavimas gali sukelti neigiamų ekonominių ir socialinių padarinių.
Statistika gana stebinanti: daugiau nei 60 procentų Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose; o iš visų Lietuvos daugiabučių netgi 96 procentai pastatyti iki 1993 m. Tai reiškia, kad tokie daugiabučiai yra energetiškai neefektyvūs, jų inžinerinės sistemos yra nusidėvėjusios, jie neatitinka dabar keliamų reikalavimų šiluminėms savybėms. Nors didmiesčiai atsinaujina, čia statomi nauji, aukštą energinio naudingumo klasę turintys pastatai, bet situacija gerėja nežymiai.
Šiuo klausimu pakalbintas UAB KSK direktorius Ričardas Petrikauskas teigė, kad nuo 2013 metų energinio naudingumo sertifikatas įgavo didelę svarbą ir paklausą. Jo reikalingumas ir tokių paslaugų užsakymas stipriai išaugo. Veikiausiai tai lėmė tai, jog būtent nuo 2013 m. buvo pradėta masinė daugiabučių renovacija, kuomet buvo siekta atnaujinti, efektyvinti Lietuvoje esančius senesnius pastatus. „Energinio naudingumo sertifikatas ir yra tas pagrindinis dokumentas, kuriame nurodyta statinio paskirtis, šildomas plotas, vienam kvadratiniam metrui reikalingas energijos kiekis (kWh/1 m2) ir svarbiausia – nustatoma statinio energinio naudingumo klasė. Nuo 2021 metų statomi pastatai turi atitikti A++ klasę, tai reiškia, kad pastatas turi turėti atitinkamus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius, atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai turi atitikti griežtus reikalavimus, pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas, taip pat ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti nustatytos normos. Didesnis dėmesys skiriamas ir pastato sandarumui, šiluminės energijos sąnaudoms, pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminėms savybėms.“, – sakė R. Petrikauskas.
Ar išties energinio naudingumo sertifikatas – būtinybė?
Lietuvoje iki šiol atnaujinta daugiau nei 2000 daugiabučių, o per metus vidutiniškai renovuojama apie 500 daugiabučių. Atnaujinimus vykdant tokiu tempu, tikėtina, kad visi daugiabučiai bus renovuoti tik po daugiau nei 60 metų. Senstantys pastatai irgi iš dalies nulėmė reikalavimą dabartiniams naujiems statiniams – jie turi atitikti A++ klasę, kitaip sakant, turi būti itin energetiškai efektyvūs. Kai kurios išimtys gali būti taikomos sandėliavimo, garažų, gamybos ir pramonės paskirties pastatams, tačiau taip pat egzistuoja esminės sąlygos, kurioms esant būtina atlikti pastato energinį sertifikavimą, t. y.:
1. Kai ruošiamasi statinį pripažinti tinkamu naudoti;
2. Kai nusprendus parduoti statinį jo energinio naudingumo sertifikatas baigė galioti arba statinys išvis nebuvo sertifikuotas;
3. Kai nusprendus nuomoti statinį jo energinio naudingumo sertifikatas baigė galioti arba statinys nebuvo sertifikuotas;
4. Kai pripažįstama tinkama naudoti naujai statomo ar renovuojamo, modernizuojamo statinio dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant, ar likusių statinio dalių statyba baigta.
„Energinio naudingumo sertifikatas laikomas būtinybe, jis padeda įvertinti labai svarbias statinio savybes, nustatyti jo energinio naudingumo klasę. Tačiau kaip ir bet kurio statybų proceso metu, pastato sertifikavimas irgi turi išimčių. Kiekvienas atvejis turėtų būti vertinamas individualiai.“, – teigė R. Petrikauskas.
Su UAB KSK ekspertais, profesionaliai suteikiančiais sertifikavimo paslaugas, susisiekti galima telefonu 8 686 53020 arba el. paštu – info@ksk.lt. Prireikus – nedvejokite!
https://www.kskompanija.lt/energinis-sertifikavimas/
.
.
Užsakymo Nr. 210223
