www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Šių metų kalendorinio rudens (rugsėjis – lapkritis) oro temperatūra Lietuvoje buvo 10,1 °C – pats šilčiausias ruduo Lietuvoje nuo 1961 m.
Jis buvo vidutiniškai 3 °C šiltesnis nei SKN (1981–2010 m. vidurkis, 7,1 °C). Antroje vietoje liko 2006 m. ruduo (9,8 °C, 2,5 °C anomalija), trečioje – 1967 m. (9,5 °C, 2,3 °C anomalija).
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Atskiri mėnesiai tapo „prizinių vietų nugalėtojais“: 2020 m. rugsėjis ir spalis buvo antri pagal karštumą, o lapkritis tapo trečias iš visų buvusių lapkričių nuo 1961 m.
Buvo rekordiškai šiltas
Nuo rudens pradžios beveik visi dešimtadieniai pasižymėjo aukštesne nei įprasta oro temperatūra, išskyrus spalio antrą dešimtadienį, kai vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo vos 0,1 °C žemesnė nei SKN .
Jau tampa įprasta, kad vasariški orai su pirmomis kalendorinio rudens dienomis nesibaigia. Nors rugsėjo pradžia neretai tampa vasariškos šilumos tąsa, tačiau šiais metais trečias rusėjo dešimtadienis buvo netgi šiltesnis nei pirmasis! Vietomis oro temperatūra buvo pakilusi iki 27 °C.
Taip pat rugsėjį viršyti atskirų parų maksimalios oro temperatūros rekordai:
rugsėjo 16 d. Varėnoje maksimali oro temperatūra pakilo iki 27,4 ° C (prieš tai buvo 27,3 °C, 1964 m. Varėnoje);
rugsėjo 26 d. Marijampolėje maksimali oro temperatūra pasiekė 26,4 °C (prieš tai buvo 25,1 °C, 1975 m. Biržuose).
Spalio ir lapkričio atskiri paros oro temperatūros rekordai Lietuvoje pagerinti nebuvo. Aukščiausiai oro temperatūra šį rudenį buvo pakilusi iki 27,4 °C Varėnoje (rugsėjo 18 d.), o žemiausiai nukritusi taip pat Varėnoje iki -5,5 °C (lapkričio 18 d.). Nuo stebėjimų pradžios Lietuvoje maksimalios oro temperatūros rekordas priklauso Druskininkams (35,1 °C, 2015 rugsėjo 1 d.), o minimalios – Varėnai (-23,0 °C, 1998 lapkričio 21 d.).
Nors vidutinis viso rudens kritulių kiekis buvo 20 % mažesnis nei SKN ir sausiausias mėnuo buvo rugsėjis (iškrito vos 50 % SKN), tačiau keli atskiri dešimtadieniai išsiskiria. Sausiausias laikas buvo rugsėjo trečią dešimtadienį (iškrito vos 9 % įprasto kritulių kiekio), o drėgniausias – spalio antras dešimtadienis, kai iškrito du kartus daugiau nei įprastai.
Vegetacija buvo ilgesnė nei įprasta
Įprastai metų laikai siejami su tam tikrais mėnesiais. Tačiau orai nelinkę keistis pagal kalendorinius mėnesius. Meteorologijoje metų laikai (sezonai) skirstomi ne pagal pastovias kalendorines datas, o pagal vidutinės paros oro temperatūros perėjimus per numatytas ribas. Toks metodas geriausiai padeda įvertinti ar metų laikai ankstyvi ar vėlyvi. Taip išskiriami keli sezonai: meteorologinė vasara, aktyvus augalų vegetacijos sezonas ir augalų vegetacijos sezonas.
Nepaisant besitęsiančios vasariškos šilumos rugsėjo pradžioje, rugsėjo 17 d. daugelyje šalies rajonų vidutinei paros oro temperatūrai nukritus žemiau 15 °C oficialiai baigėsi meteorologinė vasara – tai įvyko vidutiniškai 17 dienų vėliau nei įprastai (SKN rugsėjo 1d.).
Rudenėjant, spalio 12 d. paros vidutinei temperatūrai nukritus žemiau 10 °C, oficialiai baigėsi aktyvus augalų vegetacijos sezonas (vidutiniškai 12 dienų vėliau, nei SKN (spalio 1 d.), o lapkričio 9 d., nukritus žemiau 5 °C oficialiai baigėsi augalų vegetacijos sezonas (12 dienų vėliau nei SKN (spalio 29). Prisimenant pavasario sąlygas, vegetacijos sezonas ir meteorologinė vasara prasidėjo 3–5 dienomis ankščiau nei įprastai, o vidurinis – aktyviosios vegetacijos sezonas – net 24 d. vėliau. Bendrai, šiais metais vegetacijos sezonas truko 15 d. ilgiau, aktyviosios vegetacijos sezonas 12 d. trumpiau, o meteorologinė vasara – net 22 d. ilgiau nei įprasta Lietuvoje.
Rugsėjis – neįprastai saulėtas
Šiais metais Lietuvoje rugsėjo – lapkričio mėnesiais Saulė spindėjo vidutiniškai 321 val., 5 val. (2 %) ilgiau nei SKN. Žvelgiant į atskirus mėnesius pastebima, kad neįprastai saulėtas buvo rugsėjis (24 % daugiau nei SKN), o likusiais mėnesiais Saulė spindėjo mažiau (20–26 % mažiau nei SKN).
Pirmojo sniego Lietuvoje vidutiniškai sulaukiame lapkričio 4 d., tačiau šiais metais tai įvyko vėliau – lapkričio 20–21 d. Lapkričio 21 d. Biržų ir Kauno apylinkėse jau buvo susiformavęs 1 cm, Vilniaus apylinkėse – 1–2 cm įšalo sluoksnis. Vėlesnėmis dienomis 1 cm įšalo sluoksnis buvo fiksuotas tik Kauno ir Vilniaus apylinkėse.
