Comments on: G. Pupšytė: šiais metais didžioji dalis paramos atriekta smulkiems ir vidutiniams ūkiams

By: Anal- itikas

Anal- itikas — Sat, 31 Oct 2020 14:19:00 +0000

Diskutuojamu klausimu tiek valstiečiai tiek konservatoriai yra vienodai lygiaverčiai sukčiai ir vagys. Atėmė ( apvogė) ir taip skurstančių 85 procentų žemiausios socialinės padėties ūkininkų ir padalijo tiems 15 procentų ūkininkų kurie išvogė kolūkius, ES paramas investicijoms ir taip privedė didžiausią dalį kaimo gyventojų prie skurdo ir socialinės atskirties, ir tokiu būdu iš esmės sunaikino kaimą. Be to, abi partijos vienodai melagingai tvirtina, neva jie kuria pridėtinę vertę, bet realiai pridėtinės vertės niekaip nesukuria. Vos daugiau pašvietus saulei ar palijus jie vieningu choru reikalauja papildomos valstybės paramos, o tai neabejotinai įrodo, kad gavę milijonines paramas investicijoms jokios pridėtinės vertės nesukuria, tik gautas paramas pavertė prabangos dalykais, prabangiais džipais. Mokesčių tokie žulikai sumoka ne ką daugiau nei vienas eilinis 25 ha ūkininkas ( pažiūrėkite seimo “ūkininkų”deklaracijas) iš kurio nori sumažinti tiesiogines išmokas. Pamario žmonės tai jaučia ir mato , todėl nei konservatorių kandidatas, nei valstiečių kandidatas nebuvo ir tikėtina niekada į seimą nebus išrinkti, nors ir dalijo bene didžiausius kyšius valstybės skolos sąskaita. Socialdemokratai savarankiškai ūkininkų taip neskriaudė, todėl laikytina kad jų kandidatas yra kur kas padoresnis nei konservatorių ar valstiečių.

Įvertink komentarą: 1 2

By: Apsispręsk

Apsispręsk — Fri, 30 Oct 2020 22:20:19 +0000

Tai ko ponas piktinatės. Balsavot už valstiečių remiamą kandidatą, tą kandidatą protegavo Pupšys, o dukra skandalingai patapusi ž.ūkio ministro patarėja, kaip daug patirties turinti jaunoji ūkininkė. Tai kas ponui nepatinka, ar ir savi nebeįtinka.

Įvertink komentarą: 3 1

By: Anal- itikas

Anal- itikas — Fri, 30 Oct 2020 09:12:02 +0000

Nereikia toliau meluoti ir išsisukinėti. Jeigu jūs apie labiausiai pelningiausius virš ūkius, nekalbate, dar nereiškia, kad kiekvienas negaus kad ir laiptuotą bet didžiausią pirmų hektarų (4240 Eur) išmoką, nors jie daugiau kaip dešimtmetį turėjo išimtines sąlygas gauti negrąžinamas paramas, kurios turėtų kada nors duoti grąžą o ne pretenduoti apvogti faktiškai, dėl sukurtų neįmanomai įvykdyti perteklinių sąlygų, negaunančius jokios paramos investicijoms, sunkiai dirbančius smulkių ūkelių sąvininkus.
Visame pasaulyje ūkiai skirstomi pagal socialinę padėtį tam, kad jiems padėti, Lietuvoje kad juos dar labiau apvogti.

Kaimo rėminmo programa, vien jos pavadinimas sako kad reikia remti kaimą o ne stambius žemvaldžius, grūdus, rapsus ir panašiai, kurie apčiuopiamos naudos neduoda, nes realizuojami tik žaliavos pavidalu. Rašote apie kažkokią sunkiai apčiuopiamą “pridėtinę vertę” kurią stambieji ūkiai iš esmės atiduoda užsienio bankams, tai kokia Lietuvai iš to nauda, kad užteršia Lietuvos dirvožemį trąšomis, pesticidais, kartu nualindami dirvožemius humuso kiekiu, nuodydami gamtą, kartu ir visą aplinką? Tie stambūs ūkiai tikrai nesumoka Lietuvai tiek mokesčių ( sveikatos draudimo, sodros, pajamų, vartojimo mokesčio komunalinių mokesčių ) kiek sumoka vietoj 130 ha įsikūrę sakykim penki ūkiai po 25 ha.

IŠ jūsų pasisakymo suprantu, jūs pioritetus skiriate kad paremti 1o8 ha, 90 ha, Pagal jus, jūs palaikote anksčiau buvusią nuostatą, ir nepaisant to, kad tie 25 ha ūkiai išsilaiko patys, išlaiko šeimas, augina vaikus, sukuria darbo vietas, nereikalauja visokių bedarbio pašalpų, vartoja vietines žaliavas ir produktus, negi sumoka daugiau mokesčių nei didieji, metų metais labai sunkiai dirba be jokių išeiginių ir atostogų faktiškai negauna jokių paramų modernizavimui yra niekis, parazitavimas, nes nekuria “pridėtinės vertės” (Klausimas kam, užsienio bankams?) yra mažiau remtini, gal utilizuotini, verčiant pigia darbo jėga kur nors airijuosna. ( Kiek žinau kitose šalyse maži ūkiai labiau vertinami). Aš asmeniškai dar nežinau dar tokio smulkaus ųkininko, kuris užsiimtų žemės ūkio ūkine veikla dėl per gero gyvenimo, t. y. taip kaip jūs teigiate, neva uždirba kitur, (o kur kaime konkurencingos darbo vietos?) jiems skirtina mažesnė išmoka, jiems mokėti mažiau už tokios pat kokybės pieną, nes dėl to neva kenčia stambūs ūkiai.

Patinkantis. Įvertink komentarą: 5 0

By: Autorė

Autorė — Thu, 29 Oct 2020 18:46:26 +0000

Ačiū už pastebėjimus. Malonu, kai kyla diskusijos svarbiais klausimais. Pabandysiu trumpai atsakyti. Pirmiausia, būtina suprasti skaičiavimo metodiką. Tarkim, jei mano ūkis yra 9 ha, gausiu 9*65 EUR = 585 EUR, jei mano ūkis 15 ha, gaunu už pirmus 10 pagal 10 ha skalę – 10*65 ir 5 pagal kitą skalę – 5*74, t.y. 650+370 = 1020 EUR.
Kodėl yra laiptuojama ir mažiausiems ūkiams išmoka duodama mažesnė, nei tiems, kurie turi 30-50ha? Įvertinkite ekonominę naudą – patys mažiausi ūkiai, kad ir mokant papildomai po 100 EUR už ha, 5-7 ha ūkis per metus gautų viso labo tik apie 500-700 EUR, ar tai padidintų ūkio gyvybingumą? Vargu, o lėšų suvalgytų tikrai daug. Juolab, kai tie mažieji ūkiai dažnai būna tik papildomas pajamų šaltinis šalia nuolatinio darbo. Taip pat dažnai tokie maži ūkiai yra pievos, ten nekuriama pridėtinė vertė. Žinoma, gamtai tai naudinga, bet prasmės tokius stipriau remti, turbūt nėra.
Didinant išmoką už didesnį ha plotą (link 50 ha), pasiekiamas efektas, kad nuo tokios sistemos laimi visi ūkiai net iki 108 ha, t. y 96,5 proc. visų Lietuvos ūkių. Jei būtų perskirstymo išmoka vienoda visiems, tada laimėtų tik iki 90 ha ūkiai, o jei būtų atvirkščiai ir skirtume mažiausiems didžiausią išmoką, nebūtų pasiektas ne tik gyvybingumo didinimo efektas bet ir bendrai laimėtų ūkiai tik iki 70 ha. Taigi, tokiu principu yra siekiama labiausiai padėti šeimos ūkiams (20-50ha), kurie jau gamina produkciją ir tai gali tapti pagrindiniu jų pragyvenimo šaltiniu. Šie ūkiai yra gan sudėtingoje padėtyje – jie jau per stambūs, kad būtų dalinio užimtumo, bet per smulkūs kad dėl kiekių turėtų derybinių galių dėl kainos – iš jų žaliava yra superkama pigiai. Atsižvelgiant į šią eilę argumentų ir buvo pasiūlytas toks laiptavimas. Be to, vokiečiai iki 5 ha taiko tik apie 30 EUR/ha, o paskui gerokai didesnę išmoką, o virš 30 didžiausią, nes įvertinta, kad tie mažiukai didžiąja dalimi yra natūriniai arba pusiau natūriniai ūkiai.
Žinoma, nepamirškime, kad tame mažame kelių ha ūkelyje gali būti sukuriama labai didelė pridėtinė vertė, pavyzdžiui, auginant daržoves, uogas. Jiems bus padedama per susietąją paramą. Pavyzdžiui, jei jaunasis ūkininkas imsis auginti braškes, deklaruos ekologinį ūkį ir gaus išmoką už vadinamuosius pirmuosius hektarus, jis už hektarą galės gauti net iki tūkstančio eurų.
Esate teisus (teisi), kad stambūs ūkiai nėra nuostolingi. Ūkiai virš 150 ha dažniausiai jau yra pakankamai pelningi, bet šiuo atveju apie tokio dydžio ūkius mes ir nekalbame. Kalbame apie ūkius iki 50 ha – šeimos ūkius.
Tad linkiu visiems, norintiems ūkininkauti, plėtoti nedidelius šeimos ūkius, auginti aukštos pridėtinės vertės kultūras, gyvuliukus, o finansinė parama tikrai bus skatinanti, jei kita valdžia šių sprendimų nepakeis Jei kils dar papildomų klausimų, mielai atsakysiu ir padiskutuosiu!

Įvertink komentarą: 4 3

By: Anal- itikas

Anal- itikas — Thu, 29 Oct 2020 07:40:02 +0000

Apmaudu kad Šilutės krašto mergina kabina makaronus savo gimtojo krašto gyventojams. Paramą investicijoms visoje Lietuvoje gaus tik 4865 pareiškėjai, kas sudaro vos 3 pocentus nuo visų ūkių. Šilutėje tikėtina dar mažiau. Stambūs ūkiai netikėtai patapo “nuostolingais”, nors visada jie buvo pelningi, ir pelningumo vardan buvo išgrobstytos ES paramos ivesticijoms. Jiems dabar skirta ir didžiausia suma už pirmus hektarus, 99 eurai už hą, kai smulkiesiems ūkiams vos 65 eurai už ha. Realiai kiekvienas stambus ūkis gaus4950 eur, o smulkus ūkis beveik 10kartų mažiau, tik 650eur. Žodžiu melas ir tolimesnis kaimo skurdinimas liejasi per kraštus

Patinkantis. Įvertink komentarą: 9 1