Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

Renginys Macikų lagerių aukoms pagerbti (programa)

Publikuota: 2020 rugsėjo 18 Kategorija: Renginiai

Rugsėjo 25 d. (penktadienį) 11 val. Macikuose (Šilutės sen.) vyks Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG‘o lagerių (1941–1955 m.) aukų pagerbimo ir Armalėnų kaime rastų palaikų kapavietės pašventinimo ceremonija.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Macikų lageriai – unikalus, išskirtinės svarbos istorinės ir kultūrinės atminties objektas, reikšmingas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu. Tai vienintelė vieta Lietuvoje ir viena iš retų vietų Rytų ir Vidurio Europoje, kurioje persipynė abiejų totalitarinių režimų kalinimo struktūros. Čia tūkstančiai žmonių buvo laikomi žiauriomis sąlygomis, daugelis kalinių buvo pasmerkti kankinančiai mirčiai. Macikų lagerių istorija atskleidžia nacistinės Vokietijos ir SSRS totalitarinių režimų antihumanišką nusikalstamą veiklą.

Nacistinis laikotarpis

1941 m. Macikuose įkurta nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovykla veikė iki 1944 m. Iš pradžių ji vadinosi „Stalag 331“, vėliau pervadinta į „Stalag 1C Heydekrug“, dar vėliau – į „Stalag Luft VI Heydekrug“. Čia kalėjo Lenkijos, SSRS, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos, Australijos, Naujosios Zelandijos ir kitų sąjungininkų kariai. JAV karinės žvalgybos departamento duomenimis, stovykloje galėjo kalėti ne mažiau kaip 10 000 žmonių.

2011 m. Armalėnų k., po Žaliosios g. kelio danga, buvo rasta daugybė nacistinės Vokietijos stovyklos karo belaisvių palaikų. 2020 m. atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu ekshumuota daugiau kaip 1 000 žmonių palaikų. Palaikai palaidoti šalia senųjų Macikų lagerių kapinių.

Sovietinis laikotarpis

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, Macikuose, buvusioje Vokietijos karo belaisvių stovyklos teritorijoje, sovietai įkūrė:

vokiečių ir jų sąjungininkų karo belaisvių lagerį Nr. 184, veikusį 1945–1948 m. Kalinti vokiečiai, rumunai, vengrai, austrai, čekai, olandai, danai, lietuviai, kitų tautybių žmonės. 1946 m. lageris reorganizuotas ir pervadintas gydomuoju, į jį vežti sunkiai sergantys ir fiziškai išsekę karo belaisviai iš visų Lietuvoje esančių lagerių. Šiuo laikotarpiu mirė apie 500 žmonių;
GULAG‘o lagerį, kuris veikė 1945–1955 m. Čia buvo kalinami civiliai gyventojai, politiniai kaliniai, kunigai, taip pat moterys ir vaikai. Daugiausia kalėjo lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių. Žmonės GULAG‘o lageryje sovietų buvo kalinami už „kontrrevoliucinius nusikaltimus“ (pasipriešinimo dalyviai, partizanų rėmėjai, prievolių neįvykdę ūkininkai, žmonės, pabėgę iš tremties). Lageryje kartu buvo laikomi ir kriminaliniai nusikaltėliai. 1948–1955 m. lageryje žuvo apie 450 žmonių.
GULAG‘o lageris uždarytas1955 m. birželio 18 d.

Šiuo metu vykdomi randamų GULAG‘o laikotarpio masinių kapaviečių archeologiniai tyrimai.

Tai, kas išliko

Šiandien Macikų lagerių kompleksą sudaro: lagerių vieta, karceris, belaisvių kapai, pirtis ir galbūt kareivinių pastatas. 1993 m. tremtinių ir politinių kalinių sąjungos Šilutės skyriaus iniciatyva buvusiame karcerio pastate įrengtas Macikų lagerio karceris-muziejus, nuo 1995 m. tai – Šilutės Hugo Šojaus muziejaus filialas.

2019 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Macikų lagerių sutvarkymo ir įamžinimo planui.

Renginyje dalyvaus: Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Šventojo Sosto misijos Lietuvoje vadovas J.E. Arkivyskupas Petar Rajič, Lietuvos Respublikos Prezidentūros atstovai, užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė Lietuvos Respublikoje, Lietuvos katalikų, Lietuvos evangelikų liuteronų ir Lietuvos stačiatikių bažnyčių atstovai, Užsienio reikalų ministerijos, Kultūros ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai, NATO padalinių Lietuvoje atstovai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Šilutės rajono savivaldybės ir kitų Lietuvos institucijų vadovai, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras.

www.silute.lt inf.

Rašyti komentarą