www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.Sausra – meteorologinis reiškinys, kuris susiformuoja dėl kritulių stygiaus ir oro temperatūros (garavimo) kompleksinio poveikio. Tai turėtų būti retas reiškinys, nustatomas vos kelis kartus per dešimtadienį.
Kokią situaciją turime dabar, kai jau trečius metus iš eilės susiduriame su sausra? Kaip ir pernai, taip ir šiais metais pavasarį vystosi ankstyvoji sausra, kuri formuojasi esant kritulių stygiui vegetacijos pradžioje.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Nuo kovo trečio dešimtadienio prasidėjo kritulių stygius:
kovo 3 dešimtadienį skirtingose stotyse iškrito iki 37 proc. įprasto kritulių kiekio (SKN*);
balandžio 1 deš. – iki 96 proc., ir tik Laukuvoje viršijo normą (144 proc.);
balandžio 2 deš. iškrito 10-75 proc.;
balandžio 3 deš. buvo sausiausias – iki 19 proc.
Paveiksle pavaizduota, kokia kritulių normos (SKN) dalis iškrito balandžio mėn. „Mažiausiai kritulių balandį sulaukė pietvakarinė Lietuvos dalis (iki 10 %), todėl čia formuojasi meteorologinė sausra. Jei gegužės mėn. 1 dešimtadienį kritulių taip pat sulauksime nedaug – meteorologinė sausra apims didesnę teritoriją. Jei ir 2 dešimtadienį – galime tikėtis ir stichinės sausros susiformavimo“, – teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė Viktorija Mačiulytė.
Pasak jos, 2019 ir 2020 m. pavasarį kritulių stygiaus poveikį dar pastiprina žiemos metu nesusiformavusi sniego danga. Sniegas pavasarį atlieka papildomą funkciją – žiemos metu akumuliuotas kritulių kiekis ištirpdamas prisotina dirvožemį ir gruntinius vandenis bei suformuoja hidrologinį potvynį. 2018/2019 m. žiema pasižymėjo nedidele sniego danga, kuri ištirpo dar iki vasario vidurio, o 2019/2020 m. žiema – pirma per istoriją, kai nesusidarė pastovi sniego danga ilgiau nei kelias dienas. Toliau tęsiantis kritulių stygiui, deja, sukauksime ir hidrologinės sausros.
*SKN – 1981-2010 m. vidurkis.www.meteo.lt inf.
