Praėjusią savaitę Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai sustiprino gaisrų prevenciją.
Iki gegužės 31 d. bus vykdomi reidai atvirose teritorijose.
Šylant orams ir nutirpus sniegui, ugniagesiams didelį susirūpinimą kelia gaisrų atvirose teritorijose, kurių didžiąją dalį sudaro sausos žolės deginimas, protrūkis.
Pernai Klaipėdos apskrityje atvirose teritorijose kilo 572 gaisrai, iš jų 352 kartus degė sausa žolė. Ne kartą degančios žolės gaisrai išplito iki pastatų, o šalyje nuo tokių gaisrų buvo žuvusių ir traumuotų žmonių.
Valstybinės priešgaisrinės priežiūros specialistai primena, kad draudžiama naudotis atvira ugnimi (mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą) miške ir arčiau kaip 50 m iki jo ribos. Laužus kurti leidžiama tik specialiai įrengtose ir specialiais ženklais pažymėtose laužavietėse, draudžiama palikti smilkstančią ugniavietę.
Šiukšles, augalinės kilmės atliekas draudžiama deginti arčiau kaip 30 m nuo statinių, o miške, aukštapelkėse, durpingose vietose – arčiau kaip 100 m nuo jų. Taip pat draudžiama deginti nenupjautą žolę, nendres, javus, ražienas ir kt. Labai atsargiai ir atsakingai su ugnimi reikėtų elgtis pievose, kur daug sausos pernykštės žolės, nes tokie gaisrai plinta labai greitai.
Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 200 iki 1 000 Lt bauda, pareigūnai – nuo 400 iki 1200 Lt. Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami nuo 50 iki 100 Lt, pareigūnai – nuo 150 iki 300 Lt. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimas, sukėlęs miško gaisrą arba jo išplitimą užtraukia baudą piliečiams ir pareigūnams nuo 1 000 iki 2 000 Lt. Be to, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą.
