Sekite mūsų naujienas feisbuke
Drabužiai iš gamtos
                             Saulės ir žemės energetika, UAB "Bera Lt", Lietuvininkų 30, Šilutė, tel. 8 645 42747                             

15min.lt: alkoholio vartotojų per trejus metus nemažėjo, didžiausia problema – girtaujantieji

Publikuota: 2019 rugpjūčio 01 Kategorija: Aktualijos, Iš'spaudos

www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.www.silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Lietuviai dažniausiai yra proginiai alkoholio vartotojai, kuriems būdingi sunkieji išgertuvių epizodai, kuomet išgeriama itin daug, vertina Vilniaus universiteto tyrėjai. Atliktas tyrimas rodo, nors legalūs pardavimai sumažėjo, pačių alkoholio vartotojų nemažėja ir tik 2 procentai girtaujančiųjų pripažįsta, kad naujos alkoholio ribojimo priemonės paveikė jų įpročius.

Tyrimą apie alkoholio vartojimą Vilniaus universitete užsakė Lietuvos verslo konfederacija, kuri atstovauja ir alkoholio pramonės įmones, alaus gamintojus.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Tyrimo išvados – tik 2 proc. girtaujančiųjų tikrai sutinka, kad įvestos alkoholio kontrolės priemonės pakeitė jų įpročius. Didesnis poveikis buvo juntamas 2017 metais, kuomet vyko aktyvios diskusijos apie alkoholizmo problemas.

O įsigalioję apribojimai paskatino pirkti nelegalią produkciją (tarp girtaujančių asmenų 30 proc. prisipažino, kad perka daugiau nelegalių gėrimų), beveik 3 kartus išaugo užsienyje parsivežimui įsigytas alkoholio kiekis.

23 proc. apklaustų girtaujančiųjų bandė keisti savo vartojimo įpročius, tačiau trūksta informacijos, kur kreiptis pagalbos. Tuo tarpu tinkama pagalba buvo suteikta tik 7 proc. girtaujančių asmenų (25 proc. nuo tų, kurie kreipėsi), rašoma išvadose.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Vita Karpuškienė patikina, kad tyrimas vyksta jau trečius metus iš eilės. Tyrimo metu norėta išsiaiškinti, kaip vartojimą pakeitė įvestos alkoholio prieinamumo ribojimo priemonės, tokios kaip amžiaus ribojimas, reklamos draudimas, pardavimų laiko ribojimas, didesni akcizai.

„Žiūrint viešojoje erdvėje arba viešuose informacijos šaltiniuose, ką mes iš tiesų matome – matome sumažėjusį legalų alkoholio vartojimą. Pagal Statistikos departamentą, jis sumažėjo, ir VMI duomenimis jis taip pat sumažėjo pakankamai ženkliai, taip pat ir su alkoholiu siejamų ligų“, – kalba V.Karpuškienė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad suvartojimo mažėjimas nebuvo toks didelis, kaip skelbia institucijos.

„Prie legalaus alkoholio vartojimo pridėtume tuos skaičius, atvežto, nupirkto užsienyje ir nelegaliai įsigyto alkoholio kiekį, tai iš tiesų, nors skelbiama, kad legalus vartojimas sumažėjo 7 proc., tai tas sumažėjimas yra ganėtinai kuklesnis“, – sako VU docentė.

Alkoholio gėrėjų nemažėja

„Baltijos tyrimų“ atliktas tyrimas klausė respondentų, kiek jie išgėrė alkoholio praėjusią savaitę, tyrimo metu apklausta 1020 asmenų.

„Padalinome vartojančius alkoholį žmones į tam tikras grupes. Pirma, ne pats maloniausias pavadinimas – girtaujantys, kurie geria daug ir dažnai. Dažnai – tai reiškia, kad geria kiekvieną savaitę, ir geria kiekvieną arba beveik kiekvieną dieną, 2–4 kartų per savaitę ir išgeria 7 alkoholio vienetus“, – pristato rezultatus V.Karpuškienė.

Tokių asmenų suskaičiuoti 5 procentai. Dar 10 procentų yra „reguliarių“ vartotojų, kurie geria kiekvieną savaitę, bet išgeriamas kiekis mažesnis.

„Proginių“ vartotojų, vartojančių alkoholį rečiau nei kartą per savaitę, suskaičiuota 50 procentų, ir 35 procentai teigė alkoholio nevartojantys. Palyginimui prieš dvejus metus, 2016 m. atliekant tyrimą, negeriantys teigė 42 proc. vartotojų, o 44 proc. pripažinti „proginiais“, atitinkamai 8 ir 6 proc. buvo „reguliarių“ ir „girtaujančių“ vartotojų.

„Per trejus metus tos grupės išlieka gana stabilios. Jei žvilgtelėsime į tuos, kurie negėrė – tai yra mažėjanti dalis. Tad pasakyti, kad 2018 m. priimtos priemonės iš tiesų kažkaip stipriai paveikė tą proporciją ir padidino negeriančių asmenų kiekį – taip neatsitiko, mūsų tyrimas rodo, kad taip nėra“, – sako V.Karpuškienė.

Anot jos, probleminės grupės paveikslas – dažniausiai tai vyrai, dažniau tai kaime gyvenantys žmonės, bedarbiai ir turintys mažas pajamas, išsilavinimas nėra aukštas, o šeimyninė padėtis – didelė dalis yra išsiskyrusių.

„Geroji žinia yra tai, kad iš tiesų išgerto alkoholio kiekis mažėja, ir per savaitę išgeriama vidutiniškai 6,4 standartinio vieneto – tai 64 gramai grynojo alkoholio asmeniui“, – pristato duomenis V.Karpuškienė.

5 procentai – girtaujantys asmenys – išgeria vidutiniškai keturis kartus daugiau alkoholio nei vartojantieji jį progomis: 179 gramai per savaitę tenka girtaujantiems, 83,6 gramo – reguliariai alkoholį vartojantiesiems, ir 43 gramai – progomis vartojantiesiems.

Girtaujantiems tenka kone ketvirtadalis viso išgeriamo alkoholio kiekio (23 proc.), dar 22 proc. alkoholio išgeria 10 procentų reguliarių vartotojų, o visiems likusiesiems tenka 55 proc. alkoholio.

Geria retai, bet stipriai

Mokslininkė išskyrė, kad didžiulė problema yra smarkios išgertuvės.

„Sunkieji išgertuvių epizodai – kai vienos progos metu išgeriama 6 standartiniai vienetai, arba 60 gramų grynojo alkoholio. Ir ši problema egzistuoja. Ir kituose tyrimuose patvirtinama, kad lietuviai geria retai, bet geria daug. Iš esmės tie išgertuvių epizodai nesikeičia ir dažniausiai tai nutinka girtaujančiųjų grupėje“, – sako V.Karpuškienė.

24 procentai girtaujančių asmenų didelį alkoholio kiekį išgeria kasdien, arba keletą kartų per savaitę, parodo apklausa.

Dažniausiai lietuviai alkoholį geria namuose – tą darę pripažino 96 procentai apklaustųjų. Maždaug trečdalis teigė alkoholį vartojantys ir baruose, kavinėse, restoranuose, dažniausiai tai progomis alkoholį vartojantys asmenys. O girtaujančiųjų trečdalis pripažino, kad geria atviroje viešoje vietoje.

V.Karpuškienė teigia, kad reikėtų daugiau dėmesio teikti girtaujančių asmenų problemai ir galvoti, kaip išgertuvių kultūrą mažinti.

Tyrimo metu pastebėta, kad pastaruoju metu didėjo nelegalaus alkoholio įsigijimo įpročiai. 30 proc. girtaujančiųjų teigė dabar įsigyjantys daugiau nelegalaus alkoholio.

„Jei matuotume, kiek buvo parduota alkoholio milijonais litrų, tai alaus parduota daugiausiai, jei matuosime litrais, po to seka stipriųjų gėrimų pardavimai. Bet jei mes visa tai paverstume į santykinius alko vienetus, matysime, kad alaus taipogi nupirkta daugiausiai, bet stipriųjų gėrimų parduodama panašiai“, – sakė docentė.

Neigia, kad pakeitė įpročius dėl draudimų

Paklausti, ar per pastaruosius metus įsigalioję alkoholio prekybos ir reklamos apribojimai pakeitė alkoholinių gėrimų vartojimo įpročius, „tikrai ne“ ir „greičiausiai ne“ pasakė kone 80 procentų respondentų. Tik 12 proc. pasakė „greičiau taip“ ir 5 proc. – „tikrai taip“.

Dar mažiau tokių asmenų buvo tarp girtaujančiųjų – tik 2 procentai girtaujančiųjų pasakė „tikrai taip“.

„Galbūt tai nebuvo kažkas netikėto, kad gana lengvai priėmė žmonės ir amžiaus pavėlinimą, kada galima pirkti, ir prasčiausiai sureagavo į akcizo padidinimą“, – apžvelgia atsakymus V.Karpuškienė.

Amžiaus ribojimą parduodant alkoholį nuo 20 metų teigiamai įvertino 61 proc. gyventojų, visišką reklamos draudimą – 44 proc., pardavimo laiko ribojimus – 39 procentai, o akcizų padidinimą teigiamai vertino 27 proc. gyventojų, o 38 proc. įvertino neigiamai.

„Net ir ta grupė, kurie negeriantys, iš tiesų į akcizo padidėjimą taip pat sureagavo neigiamai. Aš pradžioje kaip ir nustebau, bet aš supratau, kad negeriantys yra nebūtinai neperkantys, gali būti šeimoje gal visaip“, – nusistebėjo mokslininkė.

Bando ieškoti pagalbos, bet jos negauna

Kita liūdna tyrimo išvada – girtaujantieji iš tiesų bando ieškoti pagalbos, tačiau teigia jos negaunantys.

„Geroji žinia, kad girtaujantys asmenys bandė keisti įpročius, turi polinkį bristi iš to – 23 proc. šių asmenų teigė bandę mažinti kiekius ar mesti vartoti alkoholį“, – pastebi V.Karpuškienė.

Tačiau čia pat ji ir nuvylė – labai nedidelis procentas gyventojų teigė gavę pagalbą. 58 proc. apklaustųjų nežino ar neturi pakankamai informacijos, kur kreiptis susidūrus su alkoholizmo problema, o tik 7 proc. girtaujančių asmenų teigia kreipęsi ir gavę visapusišką ir tinkamą pagalbą (ketvirtadalis tų, kurie pagalbos kreipėsi).

Ernestas Naprys, 15min.lt

Rašyti komentarą