Laiškas šeimai

Iš ciklo „Gyvenimas po šlepete“.

Nesu nei kieno nors sekėjas, anei labai pasiduodantis kitų įtakai, tačiau pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje sklandanti informacija apie aukštosios politikos aukštuosiuose sluoksniuose netikėtai išpopuliarėjusį vidinių laiškų rašymą ir mane įkvėpė ką nors parašyti savo šeimai.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Nors nesu valstietis, tačiau, kaip pasakytų gyvasis klasikas Juozapas, žagrės rankena vis dar kyšo ir iš mano kišenės.
Be to, šiek tiek esu žaliasias.
Kai tik tai supratau, atleidau sau dėl staiga užplūdusio silpnumo ir ėmiausi drožti plunksną, tuo pat metu mintyse dėliodamas būsimo laiško tekstą.
„Rašiau“ apie lygias galimybes, nepriklausomai nuo rasės, amžiaus, lyties, įsitikinimų ir turtinės padėties, taip pat apie sprendimų laisvę ir teisę turėti savo balsą.
Citavau Konstituciją, nepamiršdamas paminėti ir pagrindinių demokratijos principų, ir velniaižin, ko dar būčiau „prirašęs“, bet pasirodė pati ir parodė man mano vietą.

Šviesios visiems likusios savaitės.
Ir saugokite sveikatą.

Kaip visada…
Orestas

Ne į temą
Iš mano pastebėjimų: katinas ant lentynos – lauk karščio bangos.