Ačiū Vytautui

Iš‘spaudos.

Čia, pamary, Lietuvos pakrašty, Šilutės krašte, kur vanduo ir žmonės kuria veržlų gyvenimą, yra tokia tradicija: gyventojams, sulaukusiems garbaus amžiaus, dovanojamos gėlės, vitaminai ir čekiai:
šimtamečiams – po 244 eurus, sulaukusiems 95-eriu – perpus mažiau – po 122 Eur, 90-mečiams – po 61 Eur, juos pasirašo meras Vytautas – rajono savivaldybės vardu.

Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas

Kolegos iš vienos konkuruojančios firmos praneša, kad mero Vytauto parašas ant čekių jau ima piktinti pamario krašto žmones: esą taip sudaromas įvaizdis, kad tai yra ne rajono savivaldybės, bet mero Vytauto dovana – tai žmonių klaidinimas, ne kitaip, arba, kaip rašo kolegos iš jau minėtos (nors ir nepaminėtos) konkuruojančios firmos, tai reklama už dyką (arba savivaldybės biudžeto sąskaita – aut. pastaba), ir dar Vytautui piešiamas dosnaus mero įvaizdis.
Galbūt, sakau, žmonės mažiau piktintųsi, jeigu tokius čekius pasirašytų savivaldybės administracijos direktorius, kuris, anot jo pareigybės aprašymu, tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, tačiau Šilutė šiuo metu tokio neturi, yra tik laikinai einanti…
„Laikinai einanti“, – nieko paguodžiančio.
O jeigu kokia garbaus amžiaus močiutė ne taip supras ir puolusi į neviltį nebesulauks naujo čekio?
Kam skaudinti žmones – lai bus „meras Vytautas“, juolab kad jis to vertas, nes tik jis gali vienu viešai ištartu sakiniu perrašyti miesto istoriją, pridėdamas jam porą šimtų metukų, nes tik iš jo mes sužinome, kad Šilutė pagaliau tapo ambicingu miestu, kuriame taip gera gyventi, nes tik jis yra buvęs „tikras“, o dabar – „mūsų“.
Ačiū jam už laimę, patiriamą gyvenant čia, pamary, Lietuvos pakrašty, Šilutės krašte, kur vanduo ir žmonės kuria veržlų gyvenimą.
Aleliuja!

Ir ko čia pykti.
Orestas