Apie mergelę, jos naują suknelę ir kitas pavasario linksmybes Šilutės politikos padangėje

Pavasaris ne tik įkvėpimų, bet ir atsivėrimų metas.

Apie įkvėpimus jau rašiau, o kas jau spėjote pamiršti – mielai prašom: „Pavasario įkvėpimai“.
Tad atėjo laikas bent šiek tiek atsiverti.

Nieko nelaukdamas prisipažinsiu, kad esu iš tų, kurie, klajodami po interneto platybes, dažniausiai skaito tik publikacijų antraštes ir taip atsirenka, ką skaityti, o ko – ne.
Tai ypač naudinga tiems (tokiems kaip aš), kurie brangina savo akis ir saugo smegenis nuo grėsmės pavirsti nereikalingos informacijos šiukšlynu.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Taigi, šiandien ryte sklaidydamas veidaknygę aptikau vieną intriguojančią antraštę – „Ta pati mergelė, tik kita suknelė“ – su dviejų vyrukų portretais (nuotrauka dešinėje).
Kadangi tai tebuvo vienos konkuruojančios firmos laikraščio pirmo puslapio kopija, o pati publikacija mane sudominusiu pavadinimu publikuojama antrame puslapyje, tai man neliko nieko kita, kaip tik šokti į batus ir eiti į „skaityklą“ artimiausioje parduotuvėje.
Kol ėjau, svarsčiau: „Kuri – tfu! – kuris iš tų dviejų yra „mergelė? O kaip atrodo jo naujoji suknelė? O kokia buvo jo senoji suknelė? Ir apskritai, ar jam šis drabužis tinka?“
Suprantu, kad vyras su suknele – nieko gėdinga.
Mat tokie jau dabar laikai.
O būdas lietuvio neleidžia kitaip: jeigu jau integruotis, tai tik iki galo.
Ir smerkti žmogaus dėl to tikrai nederėtų.
Juk patys pasirinkome šį kelią.
„O gal minėtos publikacijos pavadinime užšifruota visai kita prasmė?“ – dar spėjau pagalvoti praverdamas „skaityklos“ duris.
Susiradau tą laikraštį: „tvarkietis“ Laurinaitis vėl ruošiasi eiti į merus, socdemas Šeputis – į vicemerus, žaliasis valstietis Pozingis – į administracijos direktorius, o pastarojo pavaduotojo vietą turėtų užimti kažkas iš visuomeninio rinkimų komiteto „Už žmonių valdžią…“
Žodžiu, nieko naujo nesužinojau, o į klausimus dėl „tos pačios“ ir jos „kitos“ taip ir liko neatsakyta.
Todėl grįžęs prie kompiuterio ėmiausi tyrimo: gal „mergelė“ – tai užuomina į būsimų vietos valdžios pareigūnų zodiako ženklą?
Guglas visagalis: Laurinaitis – „skorpionas“, Šeputis – „vėžys“, Pozingis – „avinas“ – nė vienas netinka.
Vadinasi, „mergelės“ reikia ieškoti tarp tų, kurie „už žmonių valdžią“.
Pirmoji sąraše Žebelienė.
Kaip pirštu į akį – ji „mergelė“.
(dėl visa ko dar patikrinau Jurjoną ir Kainovaitį – tikrai ne „mergelės“)
Tai gal ją ir turėjo galvoje kolegė iš konkuruojančios firmos?
Tokiu atveju atkrenta klausimas dėl suknelės – moterims šis drabužis visada tinka.
Nestebina ir autorės žinios apie naująją suknelę – juk moterys apie moteris visada daugiau žino ir pasikeitimus jų išvaizdoje greičiau pastebi.
Bet iš kur autorė žino, kad būtent ši „mergelė“ ruošiasi užimti administracijos direktoriaus pavaduotojo vietą?
Gi ji pati rašo, kad rinkimų komitetas sprendimą, ką deleguoti į šias pareigas, žada priimti tik kitą savaitę.
Gal tai moteriška nuojauta?
Kai sutiksiu – jeigu sutiksiu – paklausiu.
Ech, pavydžiu aš toms moterims jų pastabumo, jų intuicijos, – štai ir vėl šiek tiek atsivėriau.
Tačiau vienas klausimas vis tiek liko neatsakytas: jeigu jau kalba eina apie „tą pačią“ ir jos „kitą“, kodėl publikacija iliustruota vyrų portretais?
Kaip jau rašiau, suprantu, kad vyras su suknele – nieko gėdinga.
Mat tokie jau dabar laikai.
O būdas lietuvio neleidžia kitaip: jeigu jau integruotis, tai tik iki galo.
Ir smerkti žmogaus dėl to tikrai nederėtų.
Juk patys pasirinkome šį kelią.
Bet vis dėlto – kodėl?
Kai sutiksiu, būtinai to paklausiu.
Jeigu sutiksiu…

Šviesaus ir šilto visiems savaitgalio.

P.S. Šiuo metu skaitau Lino Kojalos knygą „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“.
Patariu ir jums.
Dabar jau tikrai viskas.