Daug šimtmečių Šilutės apylinkės buvo žinomos kaip viena lietuviškiausių vietų Prūsijos valstybės šiaurinėje dalyje – Mažojoje Lietuvoje. Per ilgus laikus ten darbavosi tūkstančių tūkstančiai lietuvininkų, kraštą pavertusių ūkiškai išvystyta vietove. Šios apylinkės siejamos su lietuviška raštija ir spauda, gausiais lietuviškosios kultūros veikėjais. Per šimtmečius čia darbavosi ir kitų tautybių žmonės, kūrę dabartinį Šilutės miestą ir aplinkinę infrastruktūrą.
Parama portalui „Šilutės ETA Žinios”, kad išliktų nepriklausomas
Deja, 1944 m. rudenį įsiveržę sovietiniai okupantai daugelį senųjų krašto gyventojų privertė bėgti į Vakarus, čia paliekant beveik viską – nuo tvarkingų sodybų iki artimųjų kapų. Pagal okupacinio režimo nuostatas Mažoji Lietuva turėjo būti pamiršta, o jos savitasis kultūros ir istorijos paveldas naikintinas. Tais laikais labai nukentėjo ir Šilutės paveldas – daug vertingų statinių nugriauta ar nugyventa, senosios kapinės nusiaubtos ir niekintos. Iki pat pokyčių Sovietų Sąjungoje laikų nebuvo pripažįstamos Šilutės paveldo vertybės.
Ir tais sunkiais laikais būta savų prošvaisčių. Šilutėje ilgai darbavosi žymusis kraštotyrininkas Petras Jakštas, po kruopelę rinkęs žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį. Ten glaudėsi išlikusių senųjų gyventojų būrelis, kaupėsi vietos šviesuoliai.
Lietuvos Atgimimo laikais būtent Šilutė tapo reikšmingų kultūrinių pokyčių vieta. Ten susibūrusi jaunųjų vydūniečių grupė ir senesnių kartų žmonės ėmėsi puikių iniciatyvų. Būtent Šilutėje tada rengtasi Vydūno ir kitų Mažosios Lietuvos žymių veikėjų perlaidojimams, ten pritarta Rambyno – Bitėnų senųjų kapinaičių atkūrimui, jas paverčiant Mažosios Lietuvos panteonu, ten rūpintasi M. Jankaus spaustuvės Bitėnuose atkūrimu. Pradėti didieji krašto kultūros paveldo tyrimai, remti anuometinių rajono vadovų ir vietos šviesuolių. Visas būrys veteranų, kaip želdintojas Julius Balčiauskas, kraštotyrininkai J. Jonaitis, A. Endzinas ir kiti ėmėsi reikšmingų darbų.
Deja, po ketvirčio amžiaus Šilutėje prasidėjo visai kitokie dalykai, paniekinant ne vien Mažosios Lietuvos paveldą, bet ir Atgimimo laikų entuziastų ir Lietuvos patriotų pastangas. Vien pastaraisiais metais išgarsėta tokiais barbariškais žygiais kaip kova su esą senais medžiais ir senųjų gyventojų (evangelikų liuteronų) kapinėmis. Netenka girdėti apie kokią pozityvią paveldosauginę veiklą, visiškai ignoruojami anksčiau atlikti darbai. Iš Šilutės kultūros darbuotojų buvo brutaliai išstumta Roza Šikšnienė, tiek daug nuveikusi viso Šilutės krašto kultūros labui, sugebėjusi atkurti H. Šojaus dvaro sodybos reikšmingą dalį.
Stulbina tiesiog absurdiškas sumanymas didžiąsias Šilutės evangelikų liuteronų kapines, kur nuo XIX a. palaidota tūkstančiai vietos gyventojų, paversti esą smagių pramogų teritorija, per kapavietes nutiesiant kelius ir takus, ten statant amžinojo poilsio vietai visiškai netinkamus įrenginius ir kt. Visai tai barbariškai veiklai skiriamos didžiulės sumos pinigų iš Europos Sąjungos lėšų. Dabartiniai Šilutės vadovai turbūt vaizduoja, kad nežino, jog tai – didžiausias ir vertingiausias Lietuvos Respublikoje išlikęs Mažosios Lietuvos tradicinių kapinių paveldo kompleksas, kad tos kapinės buvo inventorizuotos, tirtos ir įvertintos. Šilutės savivaldybė savo užmačioms vykdyti pasitelkė kažkokius neatsakingus projektuotojus, įžūliai ignoravusius kultūros paveldo vertybes, jau atliktus tyrimus, ir pateikusius nemokšiškus ir neprofesionalius sprendinius. Dar daugiau – pats dabartinis Šilutės rajono meras grasina teismais visuomenininkams ir paveldosaugininkams, atseit, trukdantiems sparčiai ir be jokių skrupulų naikinti Mažosios Lietuvos kultūros paveldo vertybes. Už tokius akibrokštus atsakomybė tenka ir esą nepamainomai Šilutės raj. kultūros vadovei V. Griškevičienei, daugelį metų kovojančiai prieš Mažosios Lietuvos kultūros paveldą ir jai neįtinkančią šio krašto istoriją bei kultūrą.
Tenka priminti, kad tokią barbarišką veiklą Europos žmogaus teisių teismas ir kitos institucijos gali įvertinti kaip konfesinės mažumos (nykstančios evangelikų liuteronų bendruomenės) persekiojimą, jos esminių vertybių prievartinį naikinimą, už tai iš Šilutės raj. savivaldybės priteisdamas milžiniškas kompensacijas. Šilutė pasaulyje plačiai išgarsėtų ir neteisėtu Europos Sąjungos lėšų panaudojimu tikslams, kurie visiškai prieštarauja europinėms vertybėms ir siekiams.
Ar iš tiesų p. V. Laurinaitis siekia išgarsėti kaip Mažosios Lietuvos kultūros paveldo naikintojas, kurio vadovavimo laikais vykdyta tiek tamsuoliškų dalykų? Ar bus kada nors atsitokėta? Ar Šilutė toliau grims į korupcijos, neatsakingumo ir gūdaus tamsuoliškumo liūną?
Valstybinės J. Basanavičiaus premijos, Dr. Vydūno premijos, Martyno Jankaus premijos, Ievos Simonaitytės premijos, „Sidabrinės nendrės“ premijos laureatai, nuo 1980 m. tiriantys Šilutės apylinkių kultūros paveldą doc. dr. Martynas Purvinas ir architektė Marija Purvinienė
Patinkantis. Įvertink komentarą: 20 9
Nemėgstamas. Įvertink komentarą: 8 20
Patinkantis. Įvertink komentarą: 21 2
čia buvęs tikras tikroje, dabar, beabejo nuo mūsų tolstančio (iš Šilutės per pjautynes -visai) juoko darbas…
Įvertink komentarą: 0 0
-Neverk, rados, nepasdžiauk an marselio pamatęs prarastojo laiko beieškant…
Įvertink komentarą: 0 1
Patinkantis. Įvertink komentarą: 4 0
Patinkantis. Įvertink komentarą: 33 10
Biurokratus Vulgaris pasdabojis nudaigojo cielus 2 prisimetėlius uosiais Juosialapius Klonus (vieno šių anųjų – patiltės razbainiko nepakaina dūšia palei Geltonąjį rauda).
Rados Atstovas sulig stoto ir rango de batuose pričiupens net 3: (Betulus-beržulus Peraugulus-80, Kormorąnus smirdalus Uost. ir Meldinukę Nendrėse naminuke Guost.) Alia čia, kaip jau prieš kelis metus sakė, tada dar žalias, dabar sako mūsų žinovas, tai tik minkštoji beabjo dalis.
Budrus Marių krašto kultūrbundininkas prie atatinkamos ministerijos andais savotiškoje kavoje su kapelanu ir su jam vienam būdingu atsidavimu atsivėrimui ir regimu protarpy betarpiškumu su dideliu gailesčio apgailestavimu minėjo tiesiog neįmanomą “Didžiosios Katalikų Šventovės” (negalimą po Šatrijos palaikais) nebūtąjį praradimą.
Ministerija šio atradimo kol kas ničniekaip nei patvirtino nei panegė. Greičiausiai mąsto. Kam radybų pagal radybininkų lietuvininkų radybavimo vilties nuostolių rėdymo nendrėse nuostatus palei įstabius atsikatinavimo morčiuje įstatus. Greičiausiai gerai…
Dėl Boguševskio Bauchauzo paduoto Invazumu Sovietofilum ir apdainuoto to paties Miturabarbaruos griovėjo fitilyje greičiausiai KuMa nemąstė. Paneigė ir patvirtino. Greičiausiai blogai…
KąGIS lauksimės Senvazės tęsinio…
sekant Krantą- išeis GODOBE laukan.
Nemėgstamas. Įvertink komentarą: 0 9
taigi turi didžiulį nepamatuojamą nesupratimą ir kaip kiekvienas, ex ty biski nirštas, skvere parke ar kapinėse -vienodai rodo, atvirai pachamnas tuom didžiuojasi… Juob lab palaikininkų ap100jeN…
Įvertink komentarą: 2 4
O norite,kad netyktu.
Įvertink komentarą: 0 1
Patinkantis. Įvertink komentarą: 20 11
Svarstytinas. O kaip tu manai? 5 3
Ir kai gražiai akis užmerkiame, tai mus palaidoja labai gražiai.
Vytautas Kernagis
Patinkantis. Įvertink komentarą: 14 3
Senjorita bonasseras…
Irones graciosos
Cumpassadobile
Teribalde est
Esperantonova
Įvertink komentarą: 0 2
Patinkantis. Įvertink komentarą: 25 21
Patinkantis. Įvertink komentarą: 28 4
SenŠyšėj, pašišėj Šyšos, užsi-prisi ir apie Šišikę.
Gal gi bent kapuose galėtų nurimt in V e r i t a s nekultūros vertybės per į(si)savinimą tvėrėjai – nekūrėjai – savų kūrmių aplinkoj aniems visata neverta…
Nemėgstamas. Įvertink komentarą: 0 3
ten, čia ir po apačia anais, dabar bergždžiai ieškavoja grūdo (anas greičiausiai jau bus anoj sušutęs, arba anot pačiaus- merskai beabjo sugižęs), “nors meras parengė projektą ir viską suderino su atsakingomis institucijomis”.
Visai neatsakingai ir ataitinkamai nederinusiai Šilutę mylinčiai draugei (Šilutės gražinimo, Hermano Zudermano draugijose, laisvų piliečių “SOS Šilutės medžiai” ir Lietuvos meno kūrėjų asociacijoj ar Pėtnyčios apsivalymo skaidria Božole ir pnš. klube, nebūtinai bile kubile) visai nekeista skaityti iš “tokių anal-taigių ir staigių”, skant įtaigių lūpų tokių absčių uoliai geranoriškų ditirambų “merinams ir profanams”.
Sakoma juk neveltui- kukliamklimaxliuksklianiui ten ribų nėra…
Ir čia galimai labai gerai…
Ajaijai dabar užsitvenktų…
Estum homines ištikti kadais užtrunka…
Te plaukie kanalu tapšnotojai šnopuodami Pievų G. vakarop nuo galų pro šalį K.
Parymosiu Juozapu Klevu ant Kranto.
Satelitai praneš Kikiliu:
7 pėdos po kyliu.
Tikiu.
Įvertink komentarą: 3 3
Patinkantis. Įvertink komentarą: 16 2
Patinkantis. Įvertink komentarą: 14 5
Nezinau, jeigu jau nuomone tokia, kad tegu buna kapines tokios kokios yra, na tai aptverkite kapiniu teritorija 2metru aukscio nepermatoma siena ir tegu ten veši dziunglynas. O jeigu kam grazu kasdien ziureti i apleistas kapines, isvartytas tvoreles, nepataisomai suniokotus antkapius ir sudauzytus paminklus, jeigu kas su nostalgija prisimena rusu laikus “kaip smagu buvo myžti ant vokiečio kapo”, tai siulau eiti velniop ir kuo skubiau atsigulti kariu kapinese.
Is ties reikia gerai pagalvoti ka daryti su tomis kapinemis, bet taip kaip yra, buti nebegali. Taip ten istorines kapines, bet tvarka kuri ten yra, yra sovietine. O mes, kaip zinia, senai nebe sovietai.
Nemėgstamas. Įvertink komentarą: 10 14
Patinkantis. Įvertink komentarą: 13 3
pasilikti kurnuejes.
Zoviesai tamystos vingiose nesutepti nuos solidolo laiku sulig kiekvienu krustelejimu cia karsteleja beabejo yr dabar nelabai igalūs netgi sitokiai menkai perkrovai, vargiai betinkami perprogramavimui “kaip smagu būtų myŽti anto ruso kapo”. Zoviesinis slovidolas baigės.
O jau išsitiesus,:-”Is ties reikia gerai pagalvoti ka daryti su tomis kapinemis (proto), bet taip kaip yra, buti nebegali.
Įvertink komentarą: 1 1
Cad jau tai yra ne garazu siuksles.
Nesikrūmyk rūmuose.
Kuletūringai paprociauk.
Tocannu nesdauzyk.
Anei dazytuos antkapiuos
-Vok kituos.
Ir nei rusvuos rudziu laiku kario.
Nevilk nuo tegubunu laikepilkiu siusiuksliu
an pernykscio arti mojo savo.
Įvertink komentarą: 0 1
cia susiruosime susirusuosime ir submarinus suburberius su subarboriais no sorbus oberriu aptversimes, istaisysimes briau non brauna spyna su pirsto pagaveles acadcodu adverssumes.
Pa laikinai – palaikei, paputej – pataikei.
Ne laikinai – esi pasiputei -rusin palaikų.
Įvertink komentarą: 0 1
PAŽINTiS PRIE REIKALO
#Autoritetas įstatyme čia jaučia ir dabar meiliai susipažintų su panele Fantazija liuosvam flirtui su EUR€voliut įsisavinimu be bereikalingų petnešinių sttabilume nusipareigojimų pakasynoms.
Lauksiantį ant kapų statybos aikštelėj iš to lo… atsipažinsi iš žaliojojo VasiukuosdeHamno majestoto kai varpas išmuš… silmayday medžiai – palej šv. Oną.
Jusiū be pri sraips nes,
Kissa Liolekbek PozingoVyč Vorobijaninof (mūsiškai – Mussa Extikraz II)
Įvertink komentarą: 1 1
Patinkantis. Įvertink komentarą: 9 0
o kaifas, be a be jo dislaikinis, tikram rinktiniam musai, ko nepanešt eiliniammanuivumei,
kad neseka rajono politinės realijos. greičiausiai nesupranta , kad gyvatės ne tik ant saulės šildosi ir ne tik pavasarį….
Įvertink komentarą: 0 2