Neringos savivaldybės nuotr.

Kuršių marių poledinės žūklės žvejai sako, kad tokių laimikių, kokiais džiaugiasi šią žiemą, nebuvę mažiausiai porą dešimtmečių, praneša LTV naujienų tarnyba ir lrt.lt.

Kuršių marias kaustantis ledas jau beveik savaitę, net ir darbo dienomis, mirguliuoja nuo poledinės žūklės mėgėjų gausybės, praneša LTV naujienų tarnyba.

Kol kas jų dar tik šimtai, tačiau kaip ir kasmet, savaitgaliais į Neringą suvažiuoja tūkstančiai žvejų.

Daugiausia mėgėjai buriasi ties Preila – į nerštavietes Nemuno žemupyje plaukiančios stintos čia kimba geriausiai.

Nuo ryto ant ledo tupintys žvejai sako per keletą valandų sugaunantys iki šimto stintų, tačiau geriausias kibimas – naktį. Kai kurie neslėpė sugavę net iki 14 kilogramų agurkais kvepiančių žuvų.

Kai kurie žvejai žuvį gaudo ne viena ir ne dviem meškerėmis,o keliolika. Jų teigimu, neretai pasitaiko visas būrelis stintų. Tad su viena meškere esą nieko nepeši – žuvis greitai nuplaukia. Gamtosaugininkai leidžia žvejoti tik su dvylika kablių. Ribojamas ir laimikis.

Žvejų negąsdina ir ne juokais žandus gnaibantis šaltukas.

Pasak specialistų, žvejoti saugu, kai ledo storis siekia 12 centimetrų. Dabar marias kausto beveik 20 centimetrų ledas, tačiau žvejai visada turi būti budrūs.

Marija Gabrienė, LTV naujienų tarnyba, lrt.lt

Nesvarbu, ar lengva, ar sudėtingesnė situacija, pakilimas ar ekonominė krizė, Šilutės ligoninė išlieka rimta ir solidžia įstaiga, teikiančia kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas Pamario krašto ir aplinkinių rajonų žmonėms, rašoma laikraštyje “Lietuvos sveikata”.

Pernai ligoninė žengė dar vieną tvirtą žingsnį tobulėjimo link – įvykdė regioninei ligoninei keliamus reikalavimus. Stiprią ir gerą ligoninę vertina pacientai, apie ją gerai atsiliepia paslaugų finansuotojas – teritorinė ligonių kasa, aplinkinių ligoninių vadovai.

Tačiau svarbiausias pasiekimas yra tas, kad 2011 metais Šilutės ligoninėje buvo padėti pagrindai regiono statusui gauti.

Skaityti daugiau…

V. Rauktys dar žinomas kaip tradicinis amatininkas - medžio drožėjas. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

LR kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymu Šilutės muziejaus muziejininkei Idalijai Ragelienei ir restauratoriui Vytautui Raukčiui skirtos 10 bazinių socialinių išmokų dydžio – 1300 litų – vienkartinės edukacinės valstybinės stipendijos profesiniam meistriškumui tobulinti.

I. Ragelienė stažuosis P. Gudyno restauravimo centro Tekstilės restauravimo skyriuje, V. Rauktys tame pačiame centre tobulins polichrominės medžio skulptūros restauravimo įgūdžius.

Janina visą kaimą apmezgė, o paskutinieji jos darbai iškeliaus į Ameriką - anūkėlėms. (Eimanto Chachlovo, 'Vakarų ekspresas', nuotr.)

Šylių kaime (Šilutės rajonas) gyvenančių Janinos ir Stanislovo Janonių namuose, augalų karalijoje, tarp milžinų ir nykštukų jau dvi savaites raudonų atspalvių taurės formos žiedu švyti gigantiškasis amorfofalas. Kiek save atsimena, buvusi agronomė ir vaikų darželio auklėtoja puoselėja gėles ir savame kieme.

Janina ir Stanislovas Janoniai, jau tiek metų besidžiaugiantys vienas kito draugija, moka ir mintimis susikalbėti, o kai jau įsišneka, nesiginčija ir nesipyksta. Sako, jeigu taip būtų, gėlės namuose nuvystų.

Tarp dramblialapės ir auksaūsio

“Man labiausiai patinka svogūnai, nes jie sodinami per mano vardadienį”, – juokavo Stanislovas ir dėjosi pykstąs, kad palangės apkrautos kaktusais, o šie duria katinėliui, kai šis stebeilija į zyles lesyklėlėje.

Įstabioji gėlė, kurios lotyniškas pavadinimas yra Amorphophallus titanium, auginta kelerius metus, praėjusiųjų gruodį sukrovė pumpurą, kuris kasdien paaugdavo po 5 centimetrus. Liaudiškas gražuolės pavadinimas – Velnio liežuvis arba Lavongėlė, nes kvapelis jos išties pritrenkiamas. Kai lankėmės, jis jau buvo prislopęs, mat gėlės žydėjimo laikas ėjo į pabaigą.

Moteris savo pomėgio nemistifikuoja ir su gėlėmis nesikalba, greičiau jau praktiškai į jas, sudovanotąsias, žiūri. Antai susipjausčiusi indiškąjį svogūną ir užpylusi degtine naktimis, kai skauda operuotą nugarą, patrina juo. Imuninę sistemą stiprina auksinis ūsas. Veši įspūdingas dramblialapis, remiantis lubas. Jei tik būtų leista, jis ir namo stogą praaugtų.

Moteris mėgaujasi spalvingomis agavomis, ir stebisi, kad kažkodėl jos namuose neprigyja jokios rūšies paparčiai. Daigais keičiasi su kaimynėmis, pasigaili tų gėlių, su kuriomis nebenori vargti kiti.

Kiemo tvenkinyje žuvelės plaukioja tarp nuostabių lelijų. Lauke vasarą žydi ir aibė vienadienių gėlių, parsisiųsdintų pagal katalogą, o, tupinėdama apie vieną jų, parkritusi net susilaužė ranką.

Rūpestį augalais atperka jų skleidžiami kvapai ir grožis, nors gėlininkė sako, kad jos augintinės nėra lepios. Vieną pavasarį sugrįžusi iš kelionės kieme suskaičiavo 240 tulpių, kurių žiedai priminė vaikų veidelius.

Janina turi dar vieną pomėgį – megzti sukneles ir sijonus, jos pirštams paklūsta įvairiausi siūlai bei raštai. Gal kada ir nuotakai suknelę numegs.

Palikę gimtą lizdą

“Trys katės, trys šunys, karvė, kiaulė – štai ir visas ūkis. Penki vaikai jau užauginti. Vasarą jau bus penkeri metai, kaip dukra Ilona su trimis vaikais gyvena Amerikoje. Sūnus Arūnas – Anglijoje”, – atsiduso vyras.

“Ilgiuosi vaikų, pagalvoju, kad gal tų, kurie gyvena svetur, jau ir nepamatysiu. Mes neturime laimės praturtėti. Dukra, atrodo, išvažiavo vieneriems metams į Ameriką, bet susirado pradinių klasių mokytojos darbą, amerikoną vyrą, dirbantį terapeutu senukų globos pensione, ir pasiliko. Įsivaizdavau, kad tas Niu Džersis, kuriame dukra gyvena, nedidelis, bet per televiziją pamačiau ir išgirdau, kad ten gyvena 9 milijonai žmonių. Gerai, kad toje vietovėje nebūna didelių stichijos bėdų.

Sūnus Arūnas buvo sugrįžęs iš Anglijos, kur gamykloje prižiūrėjo įrenginius, ketino likti, bet, patyręs, jog sunku bus išgyventi iš 700 litų saugos tarnybos darbuotojo algos, vėl išvyko.

Pernai Janonių kaimynė ieškojo anties, kurią, pasirodo, vanagas buvo sudraskęs. Jai padėti pasišovė Deividas. Per Velykas upė buvo patvinusi, prie skardžio palinkęs ir įsmuko, paniro visas, kepurę nunešė vanduo, o vaikas įsikibo į pasvirusį medį. Visa laimė, kad kaimynė ištraukė.

Šiuo metu vaikas įniko rankomis lipdyti iš molio žvakides – namelius, domisi ginklais. Seneliams teko jam net nuo Kalėdų Senelio kartu su dovanėle perduoti laišką, kuriame rašoma: “Tebūnie pasaulyje taika, meskim ginklus.”

Mažytė praeities nostalgija

Janinai kartais atrodo, kad Šylių kaimas traukte susitraukė. Ji sakė, kad anuomet kaimas gyvas buvo, dabar jaunimas išvažinėjo į didelius miestus arba užjūrius, kas gėrė – nusigėrė. Yra vos keli tikri ūkininkai, kurie laiko daug gyvulių, o kiti – senukai ir vargetos. Yra kaime ir ištuštėjusių sodybų, numirė per 100 žmonių, kuriuos buvo radę, kai čion atsikėlė daugiau nei prieš porą dešimčių metų. Stanislovas buvo paskirtas partinės organizacijos sekretoriumi, vėliau – tarybinio ūkio direktoriumi.

“Užsidarius dešimtmetei, vėliau – aštuonmetei mokyklai, kai liko vos kelios pradinės klasės, maitinau vaikus ir kartu buvau direktorės pavaduotoja ūkio reikalams. Po sunkių ir nepavykusių dviejų stuburo operacijų nebegalėjau grįžti į darbą, džiaugiuosi, kad dar galiu vaikščioti, nors pusiausvyrą sunkiai išlaikau. Kūrenu, sėju ar raviu daržą, melžiu karvę”, – pasakojo moteris.

Susigyveno ji su daugeliu šyliškių. Kai moteris sirgo ar ranką buvo susilaužiusi, kaimynės atskubėdavo vaistų suleisti, karvę pamelžti, kiaulę pašerti, indus suplauti, burokų pasodinti.

“Man gaila žiūrėti, kad iš fermų, dirbtuvių liko tik “epizodai”, viskas išardyta, išnešiota. Ūkis anksčiau kultivavo gyvulininkystę ir žemdirbystę, gaudavome premijas už pašarų gamybą, bulvių derlius. Ūkis nebuvo iš stipriausių rajone, tačiau žemdirbiai važiuodavo į ekskursijas po Šiaurės Kaukazą, Bulgariją, Kazachstaną”, – sakė inžinieriumi – hidrotechniku dirbęs, numelioruotais plotais rūpinęsis pokalbininkas.

Vyras vadovauti ūkiui buvo paskirtas kaipsyk tada, kai dėl tuberkuliozės teko sunaikinti didelę produktyvią karvių bandą ir pirkti naują “veislinį branduolį”. Vyras prisiminė ir tai, kaip tarybiniais metais teko gaudyti ir “auklėti” naminukę variusius kaimiečius.

“Aš pats – aukštaitis, man skaniau alus. Naikinome per reidus su milicininkais “bravorus”, juos sudaužydavome tiesiog kirviais. Pigus tuomet buvo “samagonas”. Randi, būdavo, “bravorą”, o prie jo sėdi ne pats naminės varytojas, o samdytas sargas. Sykį vienas “verslininkas” pasipiktino, kad sunaikinome įrangą – ąžuolinę statinę. Tada sakiau: “Rašyk pareiškimą, kad tavo “fabriką” sunaikinome – gal kompensuos”, – juokėsi Stanislovas.

Dabar jo pramogos – meškeriojimas, poledinė žūklė, rudenį – grybai. Juokiasi nuolat savo krauju maitinantis erkes. Esąs vienišius, nereikia jam kompanijos. Kartą kaimynas pasigyrė pasienio su Kaliningrado sritimi muitininkams, kad Šyliai – grybų kraštas. Kai tie atvažiavo, kaimynas sutriko, nes tų grybų jis net nepažįsta, ir priprašė Stanislovą nenuslėpti raudonikių nei baravykų augimviečių.

Ivona ŽIEMYTĖ, “Vakarų ekpresas”

Muitinės inspektorius įtariamas tuo, jog už didelį kyšį padėjo iš posto pavogti vilkiką su sulaikytomis kontrabandinėmis cigaretėmis.

Generalinė prokuratūra Klaipėdos apygardos teismui perdavė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje septyni Lietuvos piliečiai kaltinami didelės vertės svetimo turto pagrobimu, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Vienas įtariamųjų, buvęs Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio posto inspektorius G. Z., taip pat kaltinamas ir didelės vertės – per 93 tūkst. litų – kyšio paėmimu.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2010-ųjų spalio pabaigoje Klaipėdos teritorinės muitinės mobiliosios grupės pareigūnai pasienyje su Rusija išaiškino didelio masto kontrabandą. Jie sulaikė vilkiką su puspriekabe, kuriame po šokolado glazūros dėžėmis buvo paslėptos cigaretės su rusiškais mokesčių ženklais, kurių vertė per 2 mln. litų.

Automobilis su užplombuotu kontrabandiniu kroviniu buvo saugomas Panemunės kelio poste. Praėjus kelioms savaitėms paaiškėjo, kad minėtas vilkikas iš saugomos teritorijos yra dingęs ir rastas Šilutėje, tačiau be kontrabandinių cigarečių.

Pasak tyrimo grupės vadovo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Mindaugo Dūdos, septyni asmenys, dalyvavę šiame nusikaltime, jau anksčiau buvo perduoti teismui ir sulaukė teisinio įvertinimo. Praėjusių metų spalio mėnesį Klaipėdos apygardos teismas baudžiamuoju įsakymu kaltinamiesiems skyrė nuo 17 550 Lt iki 35 100 litų baudas.

Šiuo metu teismui viso perduota jau keturiolika asmenų.

Dėl kitų dar nenustatytų asmenų ikiteisminis tyrimas tęsiamas.

“Vakarų ekspresas”

V.Pozingis kaltinamas melagingai apkaltinęs melu A. Jaką. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Virgilijų Pozingį, Šilutės rajono savivaldybės merą rajono tarybos etikos komisijai apskundė Tarybos narys, buvęs meras Arvydas Jakas.

Seimo rinkimams kartu su Artūro Zuoko sąjunga „Taip“ besirengiantis A. Jakas kaltina savivaldybės vadovą melagingai apkaltinus jį melu.

Anot Etikos komisijos pirmininko socialdemokrato Alfonso Vanago, Tarybos narys apskundė merą dėl to, kad šis per pastarąjį Tarybos posėdį, kuriame A. Jakas vien tik rajono valdančiosios kaolicijos balsais buvo nušalintas nuo Kontrolės komiteto pirmininko pareigų, neva suklaidino Tarybą, pareiškęs, kad jis – A. Jakas – tame pačiame Tarybos posėdyje melavo, tvirtindamas, jog pasirašė paskutinio Kontrolės komiteto posėdžio dokumentus.

Pasak A. Vanago, A. Jakas ir toliau tvirtina, kad minėto posėdžio protokolą pasirašė, ir esąs įsitikinęs, kad V. Pozingio jam mestas kaltinimas galėjo turėti įtakos Tarybos balsavimui dėl jo nušalinimo nuo Kontrolės komiteto pirmininko pareigų.

Su pačiu A. Jaku susisiekti nepavyko.

Šilutės r. savivaldybės meras, krašto valstiečių ir žaliųjų lyderis V. Pozingis mano, kad A. Jakas paskubėjo kreiptis į etikos sargus. Mero teigimu, Taryboje jis kalbėjo ne apie Kontrolės komiteto posėdžio protokolą, bet apie šio komiteto veiklos programą, ant kurios A. Jakas esą tikrai nebuvo padėjęs parašo.

„Tegul A. Jakas pirma išsiaiškina, ant ko pasirašė, o tik paskui puola ieškoti priekabių, – telefonu sakė V. Pozingis. – Kita vertus, tai nebuvo pagrindinis argumentas jį nušalinti nuo komiteto pirmininko pareigų. Yra ir rimtesnių argumentų, – tvirtino meras. – A. Jakas turėjo du mėnesius laiko, skaičiuojant nuo valdančiosios daugumos jam pareikšto nepasitikėjimo dienos. Galėjo ateiti pasikalbėti, kaip toliau dirbti ir organizuoti komiteto veiklą. Tačiau jis nepasirodė. O paskui dar apkaltino mus, kad apie jo nušalinimą nuo komiteto pirmininko pareigų jam niekas iš anksto nepranešė, – neslėpė nusistebėjimo savivaldybės vadovas. – Bet jis ne tą oponentą pasirinko kovoti prieš rinkimus į Seimą. Juk aš ten nesiruošiu. Todėl manau, kad A. Jakas šį kartą nieko nepeš“.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Viešųjų pirkimų tarnybos atliktas tyrimas rodo, kad neskaidriausios viešųjų pirkimų sritys, tiekėjų nuomone, yra statyba ir medicina, o atlygis už garantijas laimėti viešuosius pirkimus įvairiose veiklos sferose dažniausiai siekia nuo 6 iki 10 procentų pirkimo sutarties vertės.

Rizikingiausių viešųjų pirkimų proceso sričių, kuriose didžiausia piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi tikimybė, tyrime iš viso dalyvavo 852 tiekėjai, užsiregistravę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.  Aktyviausiai apklausoje dalyvavo labai mažos įmonės, kuriose dirba iki 9 darbuotojų, o įmonės metinės pajamos neviršija 6,9 mln. litų. Didžioji dalis (44,5 proc.) visų anketas užpildžiusių įmonių veikia Vilniaus apskrityje, aktyviausiai apklausoje dalyvavo prekybos ir statybos sektoriams priklausančių įmonių atstovai.

Beveik trečdalis (27,3 proc.) apklausoje dalyvavusių įmonių viešųjų pirkimų organizavimą Lietuvoje vertina palankiai arba labai palankiai, 32,43 proc. – nepalankiai arba labai nepalankiai, o daugiau nei 40,4 proc. apklaustųjų neturi nuomonės.

Palankiausiai viešųjų pirkimų organizavimą vertina vidutinės įmonės, nepalankiausiai – didelės. Pagal įmonių veiklos rūšį, nepalankiausiai viešuosius pirkimus vertina profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (teisinė ir apskaitos, architektūros ir inžinerijos veikla, konsultacijos, rinkos tyrimai, moksliniai tyrimai) bei viešinimo paslaugų atstovai, palankiausiai – žemės ūkio ir miškininkystės srityse veikiančios įmonės.

Svarbiausios priemonės kovojant su korupcija viešuosiuose pirkimuose yra elektroniniai pirkimai ir įstatyminės bazės tobulinimas. Taip mano daugiau nei 40 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.

VPT

V. Kainovaitis: 'Ši programa gali būti naudinga tik tiems, kas tam ruošėsi iš anksto ir turi užtektinai pinigų.' (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Grabupių kaime netoli Šilutės miesto gyvenančio rajono savivaldybės tarybos nario Vlado Kainovaičio nuomone, Žemės ūkio ministerijos šalies kaimo gyventojams siūloma asbestinės stogo dangos keitimo programa gali būti naudinga tik tiems, kas tam ruošėsi iš anksto ir turi užtektinai pinigų.

„Priešingu atveju žmogaus laukia ilga kelionė per kopas, pradedant pinigų paieška, – ketvirtadienį, po seminaro besidomintiems asbestinės stogo dangos keitimu Šilutės r. savivaldybėje sakė tarybos narys. Mat 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (bet ne daugiau kaip 10 000 litų vienam stogui) gyventojams bus kompensuojama tik užbaigus visus darbus. – Bet jeigu turi užtektinai pinigų, tai, mano manymu, dalyvauti šioje programoje apsimoka – vienas kitas tūkstantukas vis tiek sugrįš. Jau nekalbant apie ekologinę naudą, išvežus utilizuoti senąją asbestinę dangą.“

Panašios nuomonės po seminaro buvo ir Šilutės rajono savivaldybės Saugų vaikų globos namų direktorius Eugenijus Judeikis.

„Man atrodo, kad tai visai nesudėtinga ir, ko gero, net ekonomiškai naudinga programa. Juolab kad neliko reikalavimo samdyti įmonę senai stogo dangai nuimti ir naujai užkloti – visa tai gali ir pats padaryti, – kalbėjo dalyvauti šioje programoje besirengiantis saugiškis. – Tačiau man neramu dėl to, kad sudalyvauti šioje programoje galės tik dalis čia susirinkusių žmonių, nes tų 60 – ties milijonų, numatytų stogų dangoms atnaujinti, visiems tikrai neužteks“.

Į Žemės ūkio ministerijos surengta seminarą Šilutės r. savivaldybėje susirinko daugiau kaip 100 rajono gyventojų, besidominčių asbestinės stogo dangos keitimu. Iš jų tik vienas kitas nesulaukė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyvios veiklos skyriaus vyr. specialistės Nomedos Padvaiskaitės pranešimo pabaigos.

Pamario krašto gyventojai ir po seminaro neskubėjo skirstytis – vieni apgulė ŽŪM ir Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistus, kiti savo būreliuose dalijosi įspūdžiais ir pastebėjimais: jeigu su naujos stogo dangos kainomis viskas aišku – ŽŪM yra patvirtinusi maksimalias kompensuojamas jų kainas pagal rūšis, tai su asbestinės dangos nuvežimo į regioninį sąvartyną ir jos utilizavimą gali dar visko nutikti. Baiminamasi, kad prasidėjus stogų dangos keitimo vajui, minėtos paslaugos gali gerokai pabrangti.

Paraiškas dalyvauti stogų dangos keitimo programoje NMA priima nuo sausio 16 d. Iki šio trečiadienio, vasario 1 d., 10 agentūros teritorinių skyrių sulaukė tik 81 paraiškos.

Informuojame, kad VšĮ „GABRIELIUS“, esanti Šilutės r. sav., Juknaičių sen., Vyžių k., spaudžiant speigui, sutiko minimaliomis sąlygomis priimti nakvoti asmenis, kuriems nereikia medicininio gydymo. Asmenys gali savarankiškai atvykti nurodytu adresu.

Specialiosios tarnybos taip pat informuotos apie šią galimybę.

Kontaktiniai telefonai:

iki 15.30 val. skambinti Jūratei tel. 8 603 08 428, Simonai – iki 17 val. tel. 8 655 94 785, budintis vakare ir naktį tel. 8 646 42 912.

Kviečiame bendruomenės narius nelikti abejingiems šalia esantiems ir pagal galimybę suteikti pagalbą šalčių metu.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

E. Grinčinaitienė tvirtina nebijanti jokių auditų. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

Dėl europinių milijonų Šilutėje žvanginami ginklai.

ES fondų milijonus skirstančios Šilutės rajono vietos veiklos grupės (VVG) asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkei Editai Grinčinaitienei prasideda neramios dienos: viena iš asociacijos steigėjų ir partnerių – Šilutės rajono savivaldybės administracija, VVG pirmininkės veikloje įžvelgusi galimą viešųjų ir privačių interesų konfliktą, LR Žemės ūkio ministerijoje užsakė “Lamatos žemės” veiklos ir finansinį auditą.

E. Grinčinaitienė savo ruožtu tvirtina esanti švari kaip kūdikio ašara, todėl nebijanti jokių auditorių. Jos nuomone, Savivaldybė užsimojo prieš ją tik todėl, kad kažkam labai parūpo „pasišildyti“ europiniais milijonais.

Užsakė auditą

„Šaltasis karas“ tarp asociacijos „Lamatos žemė“ vadovybės ir Šilutės r. savivaldybės tęsiasi ne pirmus metus. Tačiau rajono valdantiesiems, vietos veiklos grupės valdyboje turintiems tik du balsus iš devynių, iki šiol sunkiai sekėsi primesti jai savo valią.

Galimybė pakutenti padus asociacijos pirmininkei atsirado po to, kai Žemės ūkio ministerija 2011 – ųjų gruodį išplatino išaiškinimą, jog VVG pirmininko pareigos yra nesuderinamos su vykdomų projektų vadovo pareigomis.

Kadangi asociacijos “Lamatos žemė” pirmininkė E. Grinčinaitienė yra dar ir šios asociacijos įgyvendinamos Šilutės rajono vietos plėtros 2007 – 2013 m. strategijos “Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse” projekto vadovė, todėl Šilutės r. savivaldybė kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu atlikti “Lamatos žemės” veiklos ir finansinį auditą.

Ministerijos auditoriai nedelsdami ėmėsi darbo: Savivaldybės prašymas į ministeriją buvo nuvežtas praeitos savaitės pradžioje. Šį antradienį ŽŪM Vidaus audito departamento Kaimo plėtros fondo paramos audito skyriaus vedėja Jolanta Čironienė telefonu patvirtino, kad asociacijos „Lamatos žemė“ veiklos ir finansinis auditas jau pradėtas vykdyti.

„Tvarkiečiai“ gviešiasi milijonų?

Asociacijos „Lamatos žemė“ pirmininkės E. Grinčinaitienės manymu, Šilutės valdantieji paskubėjo su skundu dėl galimo interesų konflikto jos veikloje. Esą ŽŪM išaiškinimas tėra rekomendacinio pobūdžio, o diskusija, ar VVG pirmininkai gali tuo pat metu eiti ir projekto vadovų pareigas, dar tik prasidedanti – šis klausimas bus svarstomas Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos krypties „Leader metodo įgyvendinimas“ įgyvendinimo koordinavimo grupės prie ŽŪM artimiausiame posėdyje kartu su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos specialistais.

Vis dėlto E. Grinčinaitienė neatmeta galimybės, kad Savivaldybei minėtasis ŽŪM išaiškinimas tėra priemonė pradėti specialią susidorojimo su ja akciją.

- Vis dėlto, jūsų manymu, ar yra bent menkiausia tikimybė, kad auditas jūsų veikloje ką nors atskleis? – be užuolankų paklausėme E. Grinčinaitienės.

- Žinoma, kad ne.

- Kiek man žinoma, rajono valdantiesiems labai kliūva „Rusnės šeimos“ projektas (R. Grinčinaitienė yra viena iš šios Rusnės bendruomenės narių, šios bendruomenės projektui skirtas daugiau kaip 660 tūkst. litų finansavimas iš „Lamatos žemės“ įgyvendinamos strategijos lėšų – aut. pastaba). Galbūt šioje vietoje galima būtų prie ko nors prikibti?

- Na, tai gal kas nors ir būtų, Bet, klausykit, jeigu gyveni kažkokioje teritorijoje ir ruošiesi joje gyventi, ir dalyvauji kažkokioje veikloje, tai yra nusikaltimas? Visi kiti gali, o mūsų aplinka, ar mūsų bendruomenė, ar mūsų vietovė negali? Tai yra nesąmonė.

Žinoma, kad gali (rengti projektus – aut. pastaba). Aš nesu bendruomenės pirmininkė, aš nesu viešųjų prikimų komisijoje, nesu projekto vadovė. Aš tik esu „Lamatos žemės“ pirmininkė. Todėl negali būti užkirsti visi keliai. Tai čia irgi būtų nusikaltimas, jeigu nebūtų galima mums niekur judėti, krutėti.

Ir jeigu yra gražios idėjos, yra darbai, jeigu pastoviai dirbame su jaunimu, kodėl reikia žlugdyti?

Man tai skaudžiausia tai, kad per politikų puolimą prieš mano asmenį bendruomenės žmonės turi turėti nuoskaudų, abejoniu ir nerimo.

- Tai kokia gi ta tikroji, jūsų manymu, priežastis, kad Savivaldybė į jus dabar taip kimba?

- Šiandien (pirmadienį, sausio 30 d. – aut. pastaba) aš jiems pasakiau, ir jie žino. Šiandien jie man prikišo ir mano siūlomas asociacijos vidaus tvarkos taisykles, ir „Rusnės šeimą“. Tačiau tai tik priedanga, kuria sumaniai laviruojama. Bet viskas ne dėl to. Visi suprantam, dėl ko.

- Kažkam parūpo europiniai milijonai?

- Rūpi ir labai rūpi. Tiesiai šviesiai: iš paskutinių keturių stambių objektų du objektus kažin kodėl laimėjo „Meliovesta“ (Pagėgių UAB, vadovaujama „tvarkiečio“ Bronislovo Budvyčio – aut. pastaba), vieną laimėjo Steponas (S. Kazlauskas, UAB „Žibai“ vadovas, Šilutės r. savivaldybės tarybos narys, liberalcentristas – aut. pastaba), o kitas – Ramučių objektas stabdomas – norima jį užtrumpinti, galbūt ir „Meliovestai“ atiduoti.

- Žiūrint formaliai, čia nėra prie ko prikibti – įmonė pasiūlė geriausią kainą ir laimėjo…

- Tai ir sėkmės… Dar ir Ramučius tegul „Meliovesta“ paima, ir bus viskas tarsi gražu. Ir kadangi man ne tarsi gražu, todėl aš esu nepalanki, tiesiai šviesiai sakau, kam…

Bet nepasakė, tik leido suprasti, kad kalba apie „tvarkiečius“ su Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotoju, krašto „tvarkiečių“ lyderiu ir Seimo nario Kęsto Komskio patikėtiniu Vaidu Paviloniu.

Įžvelgia interesų konfliktą

V. Pavilonis (su juo kalbėjome šį antradienį, sausio 31 d. – aut. pastaba) neigė R. Grinčinaitienės išsakytus įtarimus dėl galimų „tvarkiečių“ interesų asociacijoje „Lamatos žemė“, tvirtindamas, kad „Meliovestos“ atėjimas į Šilutės rajoną ir jam buvusi didelė staigmena, ir pateikė savo versiją apie pastaruosius įvykius.

- O kas toliau? – paklausėme V. Pavilonio.

- Laukiam audito išvadų. Pažiūrėsim, jeigu jos bus normalios, tada dirbam toliau. Bet jeigu jos bus nenormalios, tada bus eiga tokia: Taryba atšauks savo įgaliotus atstovus asociacijoje – mane ir Remigijų Budriką. Tada sustos veikla, bus kviečiamas visuotinis narių susirinkimas, skaitomos išvados, žiūrima, kokie pažeidimai. Aš manau, tada ponia (E. Grinčinaitienė – aut. pastaba) turėtų pasirinkti – arba lieka asociacijos pirmininkė, arba projekto vadovė.

- O kaip dėl trečiojo varianto?

- Apie trečia kol kas negalvojam.

- Paminėjote R. Budriką. Jis dirba Savivaldybėje, vadovauja Planavimo ir plėtros skyriui, bet tuo pačiu metu dirba ir apmokamą darbą „Lamatos žemėje“ ir yra šios asociacijos pirmininko pavaduotojas. Ar jo veikloje neįžvelgiate interesų konflikto?

- Tuos dalykus turėtų aiškintis pati asociacija. Jeigu asociacija jį prisiėmė, – Savivaldybė jį tik delegavo atstovu į valdybą, – tai pati asociacija tegul ir sprendžia.

Bendruomenės spaudimo nepatiria

V. Pavilonio teiginį, kad Šilutės „tvarkiečiai“ nesigviešia „Lamatos žemės“ skirstomų europinių milijonų, iš dalies patvirtino Šilutės rajono bendruomenės, kurios šiuo metu jau pradeda arba dar tik ruošiasi įgyvendinti projektus pagal Šilutės rajono vietos plėtros 2007 – 2013 m. strategijos “Gyvenimo ir darbo kokybės gerinimas Šilutės rajono savivaldybės kaimo vietovėse”.

Vainuto seniūnijos Balčių kaimo bendruomenės „Kivylių žiburiai“ pirmininkė Kristina Užpelkienė telefonu sakė, kad rangos konkursas jų bendruomenės namams suremontuoti (skirta iš viso beveik 750 tūkts. Lt – aut. pastaba) jau įvyko, penktadienį buvo atplėšti vokai su įmonių pasiūlymais. Geriausią kainą pasiūlė jau minėtoji Pagėgių UAB „Meliovesta“.

K. Užpelkienė sakė galinti ranką prie širdies pridėjusi prisiekti, kad organizuojant viešąjį rangos darbų pirkimą, nepatyrė jokio spaudimo nė iš vienos pusės.

Tą patį tvirtino ir Katyčių seniūnijos Stubrių kaimo bendruomenės pirmininkė Alytė Stirbienė. Jų bendruomenės skelbtą rangos konkursą mažojo golfo aikštynui įrengti (apie 480 tūkst. Lt) laimėjo S. Kazlausko UAB „Žibai“.

„Šiai dienai nejaučiame jokio spaudimo, – telefonu teigė ir Juknaičių seniūnijos Pašyšių kaimo bendruomenės, besirengiančios plėsti savo kaime socialines paslaugas, pirmininkė Elena Venckienė. – Esame paskelbę viešąjį pirkimą ir dirbame tik su konsultantais“.

Beje, šios pašnekovės gerai atsiliepė ir apie E. Grinčinaitienę, ir apie kitas „Lamatos žemės“ administracijos darbuotojas.

Vicemerė užčiuopė pažeidimą

V. Pavilonio ir visų jo vadovaujamų „tvarkiečių“ naudai byloja dar ir tas faktas, kad apie visus viešuosius pirkimus asociacijai „Lamatos žemė“ priklausančios kaimo bendruomenės, kaip dera, skelbia veišai prieinamame Centriniame viešųjų pirkimų portale internete – bent jau teoriškai tai turėtų sumažinti galimybių kažkam iš šalies paveikti viešųjų pirkimų rezultatus.

Tuo tarpu „Lamatos žemės“ pirmininkės laukia dar viena nemaloni staigmena: V. Pavilonio kolegė, antroji mero pavaduotoja Stasė Skutulienė atkasė, kad V. Grinčinaitienė, asociacijos valdyboje atstovaudama Rusnės bendruomenei „Rusnės šeima“, praeitų metų spalio 6 d. Vietos projektų atrankos valdybos posėdyje balsavo už 598 tūkst. litų skyrimą „Rusnės šeimos“ projektui „Viešosios erdės Rusnės saloje įrengimas, pritaikant inovatyviam laisvalaikiui“.

Manydama, kad E. Grinčinaitienė taip galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus, S. Skutulienė artimiausiu metu žada kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje ketvirtadienį priimtas rekomendacinio pobūdžio sprendimas nevesti penktadienį pamokų visose rajono mokyklose.

Pasak švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Žemailienės, toks sprendimas priimtas, atsižvelgus į pastarosiomis dienomis dėl šalčio sumažėjusį mokyklas lankančių vaikų skaičių, – ketvirtadienio rytą Šilutėje oro temperatūra vietomis buvo nukritusi iki minus 22 laipsnių, todėl dauguma pradinukų liko namuose, – bei dar žvarbesnius orus žadančias sinoptikų prognozes.

Rimtesnių problemų pamario krašto gyventojams šaltis, regis, dar nesukėlė. Bendrovės „Šilutės vandenys“ direktoriaus Alfredo Markvaldo teigimu, praeitą žiemą įmonę išvarginusių vandentiekio avarijų Šilutės rajone dar nebuvo kilę. Tačiau apie pavienius vamzdžių užšalimus individualiuose namuose direktorius sakė jau girdėjęs.

Daugiabučius namus Šilutės rajone administruojančios bendrovės „Šilutės butų ūkis“ direktorius Aleksas Kvederis taip pat teigė, kad rimtų vandentiekio avarijų įmonės prižiūrimuose namuose kol kas neįvyko, o galimos grėsmės šalinamos, papildomai šildant bendrojo naudojimo vamzdynus atskiruose namuose, sustiprinta visų administruojamų namų vandentiekio sistemų kontrolė.

Susiję straipsniai: “Perspėjimas: artimiausiomis dienomis laukiama speigo”

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Nematydama jokių prošvaisčių, kad biodegalų gamyba artimiausiu metu vėl imtų nešti pelną, Šilutės AB „Biofuture“ ruošiasi atnaujinti maistinio spirito gamybą. Tai patvirtino šios įmonės pardavimų ir finansų direktorius Gediminas Kvaraciejus.

Pradėti gaminti maistinį spiritą bendrovė norėtų jau nuo šių metų vidurio. Tačiau, anot G. Kvaraciejaus, viskas priklausys nuo naujos įrangos gamybos terminų ir papildomų investicijų dydžio.

AB „Biofuture“ planuoja gaminti daugiau kaip 120 tūkst. litrų maistinio spirito per parą. Jis būtų tiekiamas klientams, pasiūliusiems geriausią kainą ir atsiskaitymo sąlygas, tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Ar Šilutėje dar bus gaminami bioedegalai, G. Kvaraciejaus teigimu, priklausys nuo tolesnės valstybės politikos – jeigu bus remiama bioetanolio gamyba, ir situacijos biodegalų rinkoje.

Kadangi biotenalio ir maistinio spirito gamybos technologijos panašios, todėl, pasak AB „Biofuture“ pardavimų ir finansų direktoriaus, įmonės personalo permainos neturėtų paliesti.

Bioetanolis koncernui „MG Baltic“ priklausančioje Šilutės bendrovėje buvo gaminamas nuo 2004 metų balandžio mėnesio. Įmonės gamybiniai pajėgumai siekė 40 tūkst. tonų per metus.

Beje, praeitų metų gruodžio 29 d. iš „Biofuture“ generalinio direktoriaus pareigų buvo atleistas ilgametis šios įmonės vadovas Antanas Samoška – G. Kvaraciejaus teigimu, darbdavio ir darbuotojo tarpusavio sutarimu. Nuo kitos dienos į jo vietą buvo paskirtas bendrovės vyriausiasis inžinierius Benediktas Degutis.

VSAT nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) Aviacijos rinktinės pilotai, sraigtasparniu vykdydami su sienos apsauga susijusius skrydžius ir užduotis, pamato ir nekasdieniškų vaizdų. Vieno patrulinio skrydžio metu pasienyje su Rusija jie užfiksavo ir mariose įlūžusį žvejų keturratį, ir ketvertą gulbių Nemuną baigiančiame sukaustyti lede.

Šilutės rajone, Kuršių mariose, apie 400 metrų nuo kranto, iš oro buvo pastebėtas keturratis motociklas su priekaba, įlūžę lede. Juos jau buvo suskubę traukti keli žvejai. Informaciją apie tai pasieniečiai iš sraigtasparnio perdavė kolegoms iš Neringos užkardos.

Šie vėliau laivu ant oro pagalvės “Christina” nuvyko į įvykio vietą, tačiau nelaimėlių čia jau nebuvo – jiems pavyko savo jėgomis ištraukti keturratį.

VSAT pilotams tai pasirodė šiek tiek keista, nes paprastai skrendant sraigtasparniu jo garsą ant žemės išgirdę paukščiai pakyla.

Pasieniečiai apie gulbes pranešė aplinkosaugininkams, kurie paneigė galimybę, kad gulbės gali įšalti lede. Kiek vėliau vietoves nuo kranto žvalgę Pagėgių rinktinės Vileikių užkardos patruliai gulbių nepastebėjo.

VSAT informacija ir nuotr.

Ugniagesiai gelbėtojai grandininiais pjūklais išpjovė ledą iš abiejų įšalusio tinklo pusių per visą jo ilgį. Tačiau, vos tik pajudinus ledo luitus, bandant juos ištraukti, tinklas nutrūko ir nugarmėjo į tamsų dugną. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

Mažųjų laivų uoste lede įšalęs keliasdešimtiems metrų ilgio pinto valo žvejybinis tinklas, vos tik pajudintas, bandant jį ištraukti, nugarmėjo į dugną su visa į jį įsipainiojusia žuvimi.

Uosto akvatorijoje įšalusį tinklą pastebėjo antradienį pačiuožinėti ant ledo čia susirinkę miestelėnai. Siekdami apsaugoti Šyšos upės žuvis nuo žūties, įsipainiojus į tinklą, čiuožimo mėgėjai apie radinį pranešė Šilutės rajono aplinkosaugininkams. Pastarieji tą pačią dieną pasirodė ant prieplaukos ledo kartu su Šilutės ugniagesiais gelbėtojais, ginkluotais grandininiais pjūklais ir metaliniais basliais ledui kirsti. Tačiau greitai sutemo, todėl žuvų gelbėtojams teko nutraukti operaciją.

Darbai buvo atnaujinti trečiadienio rytą.

Ugniagesiai gelbėtojai grandininiais pjūklais išpjovė ledą iš abiejų įšalusio tinklo pusių per visą jo ilgį. Tačiau, vos tik pajudinus ledo luitus, bandant juos ištraukti, tinklas nutrūko ir nugarmėjo į tamsų dugną.

Šilutės mažųjų laivų uostą administruojančios UAB „Šilutės vandens turizmo centras“ komercijos direktoriaus Petro Daniaus teigimu, žiemą prieplaukoje budi vienas uosto kapitonas. Tačiau tik dieną. Todėl P. Daniaus manymu, žvejybinis tinklas akvatorijoje greičiausiai buvo užmestas naktį prieš pat didžiuosius šalčius, o spustelėjus šaltukui tinklas įšalo, ir „vaikinai“ liko ant ledo tiesiogine žodžio prasme.

Oresto Lidžiaus ir Edvardo Jurjono nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vasario 2 – 5 dienomis šalyje numatomas stichinis meteorologinis reiškinys – speigas, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Žemiausia temperatūra vasario 2 d. sieks minus 23 – 28 ºC, vietomis (didžiausia tikimybė Rytų Lietuvoje) iki minus 31 ºC, vasario 3 d. – minus 24 – 29 ºC, vietomis minus 30 – 33 ºC, vasario 4 d. daugelyje rajonų minus 30 – 34 ºC, vasario 5 d. minus 24 – 29 ºC, kai kur minus 30 – 32 ºC.

Kaip elgtis per šalčius

„Modeliu tapau trylikos metų, vieną eilinį savaitgalį. Tądien su tėvais laiką leidome „Akropolyje“, o kaip tik tuo metu vyko modelių agentūros atranka, ir vienas fotografas pasiūlė man toje atrankoje dalyvauti,“ – Šilutės Vydūno gimnazijos tinklapyje apie savo, kaip modelio, veiklą pasakoja 1g klasės mokinė Karolina Toleikytė.

„Dabar dirbu su šiais dizaineriais: Sandra Straukaite, Diana Kuzmickaite ir Aušra Urbanavičiūte, Egle Žiemyte [D.EFECT] (Lietuva), Cunnington & Sanderson (Didžioji Britanija), Irakli Nasidze (Prancūzija), Grosser Heinrich (Vokietija). Priklausau UNO (Ispanija), BRAVO (Japonija), M4 (Vokietija) ir Baltic Model Management (Lietuva) agentūroms.

Rugsėjo 2 dieną dalyvavau „Mados naktis 2011“ modelių atrankoje ir tapau kompanijos pirmuoju veidu. Iškart po šio konkurso dalyvavau kosmetikos parduotuvių tinklo „Sarma“ reklaminėje fotosesijoje. Neseniai pozavau gruodžio mėnesio žurnalo „Ieva“ viršeliui. Sausio 7 dieną dalyvavau dizainerio Liutauro Salasevičiaus vestuvinių suknelių kolekcijos katalogo fotosesijoje. Šios fotosesijos nuotraukos spaudoje pasirodys vasario mėnesį „Vestuvės.lt“ žurnale. Kaip vyko ši fotosesija, galite pamatyti čia: http://www.youtube.com/watch?v=Udt8B-0sB-s“.

vydunas.lt

Tik Lietuvoje savivaldos reitinge 51 poziciją užimančios savivaldybės vadovas geriausių šalies merų rinkimuose gali pakilti į 8 vietą.

Tik Šilutės rajono savivaldybės tarybos nariai, kas mėnesį deklaruojantys maksimalias su Tarybos nario veikla susijusias išlaidas – 1000 Lt, savo metinėse veiklos ataskaitose gali sau leisti parašyti, kad tris kartus susitiko su gyventojais.

Tik Šilutėje geri norai paskatinti žmones daugiau rūšiuoti komunalines atliekas vienu piršto mostu paverčiami niekais.

Tik Šilutės politikai, „Šilutės vandenų“ bendrovės Stebėtojų tarybos posėdyje pritarę 59 procentų didesnei geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainai, po savaitės rajono tarybos posėdyje sugeba balsuoti prieš vandens branginimą.

Tik Šilutės rajono savivaldybė gali sugalvoti siųsti į Lenkiją gausią delegaciją penkioms dienoms pasirašyti vienos kultūrinio projekto įgyvendinimo sutarties.

Tik Šilutė turi Jaką, Savivaldybės durų trenksmais kovojantį prieš didėjančią Pagėgių įtaką pamario krašte.

Ir taip toliau, ir panašiai…

———————-

…šalis, kur miega kapuos (deja) didvyriai…

Kaip visada be pykčio
Orestas

A. Kantminui – jau 76 – eri, bet jis vis dar tvirtai stovi ant pačiūžų. (Oresto Lidžiaus nuotr.)

„Mat tik 76 – eri,“ – šypsosi Antanas Kantminas, trumpam nustojęs pačiūžomis raižyti Šilutės miesto H. Šojaus parko tvenkinio ledą, ant kurio, kaip netrukus paaiškėjo, jis pats, nuvalęs dalį sniego, ir įsirengė čiuožyklą.

„Skaityti knygas nusibosta, televizorių irgi tiek težiūriu – tik vakare. Tai kodėl gi gražią žiemos dieną nepačiuožinėjus ant ledo? – retoriškai klausia garbaus amžiaus čiuožėjas. – Ateinu čia du kartus per dieną ir čiuožinėju po valandą. Tai tikras malonumas, – nė akimirkai nenustoja šypsojęsis A. Kantminas. – Gaila, mano anūkai nemėgsta pačiūžų, o bendraamžiai bičiuliai jau pritingi pajudėti. O taip norėtųsi dar ir pakalbėti su kuo nors…“

Prieš kurį laiką A. Kantminui teko pagyventi Vokietijoje. Ten, sako, žiemos čiuožyklos, nors ir mokamos, bet labai populiarios – žmonės traukia į jas šeimomis.

A. Kantminas sakė esąs įsitikinęs, kad jauni tėvai čia tikrai atsivestų savo vaikus pačiuožinėti. Bet ar tai jo vieno jėgoms nukasti sniegą nuo viso tvenkinio ledo?..

Oresto Lidžiaus nuotr.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Žurnalo „Veidas“ ketvirtą kartą surengtuose geriausių Lietuvos merų rinkimuose Šilutės r. savivaldybės vadovas, krašto Valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriaus pirmininkas Virgilijus Pozingis įsitvirtino 8 – oje vietoje.

V. Pozingio kolegos ir kiti anoniminėje apklausoje dalyvavę respondentai jam skyrė 65 balus. Nuo septintą vietą reitinge užėmusio Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko jis atsiliko vos dviem balais.

Geriausiu 2012 metų Lietuvos meru išrinktas Neringos savivaldybės vadovas Antanas Vinkus (138 balai). Kitų su Šilutės rajonu besiribojančių savivaldybių – Pagėgių, taip pat Klaipėdos, Šilalės ir Tauragės rajonų vadovai į geriausiųjų 30 – uką nepateko.

Antroje vietoje liko Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas (112 balų), trečioje – Kauno rajono savivaldybės vadovas Valerijus Makūnas (79).

Geriausius 2012 metų merus rinko patys merai, visų ministerijų viceministrai ir kancleriai, departamentų, kuruojančių regionų reikalus, direktoriai, Vyriausybės atstovai apskrityse, Seimo kontrolieriai bei dvidešimties pagrindinių šalies verslo asociacijų atstovai – iš viso 180 respondentų.

Įdomu pastebėti, kad pati Šilutės r. savivaldybė šalies savivaldos reitinge teužima 51 vietą.

2010 metais V. Pozingis Lietuvos geriausių merų rinkimuose užėmė 7 – tą vietą, tačiau pernai jo reitingas buvo nusmukęs iki trečio dešimtuko – dalijosi 20 – 22 vietas su Kupiškio ir Švenčionių rajonų vadovais.

koalicija.org nuotr.

Bėgom nuo sovietų ir komunistų, bet nubėgom labai netoli. Savotiška rezistencijos forma laikytas visuotinis „kombinavimas“, tempimas namo ir vogimas iš valstybės niekur nedingo ir atkūrus nepriklausomą valstybę, kurios šeimininkai yra ne kažkokie okupantai, bet mes patys.

Tačiau mentalitetas pasikeitė labai neženkliai. Vienas iš aiškių pavyzdžių yra net pakankamai inteligentiškų ir išsilavinusių žmonių palaikoma nelegali tabako, alkoholio ir degalų prekyba bei šių produktų vartojimas.

Dar įdomiau, kad viešosios nuomonės apklausose dalis gyventojų kontrabandinių cigarečių, rusiškos ar baltarusiškos degtinės ir rusiško kuro naudojimą vadina kerštu valdžiai.

O dabar tik keli pastebėjimai apie „kerštą“. Pirkdami kontrabandines prekes (tabaką, alkoholį, kurą) pirmiausia remiate ne „bobutę“ ar kaimyną, kuris taip prisiduria prie algos, bet už to stovintį organizuotą nusikalstamumą, kuris be šitų „versliukų“ neretai užsiiminėja prekyba žmonėmis, narkotikais, ginklais ir t.t.

Pirkdami rusiškas, baltarusiškas, ukrainietiškas kontrabandines cigaretes, kurios kitose šalyse dažniausiai būna nupirktos legaliai, tik pas mus realizuojamos nesumokėjus mokesčių, remiate Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos ekonomiką. Mūsų valdžiai tokiu būdu tikrai neatkeršysit, nes pinigus pavagiat iš savęs ir savo vaikų, nes savo vaikų, nei Rusijoje, nei Baltarusijoje į mokyklą neleidžiate, jiems tos šalys neperka vadovėlių, Rusija netiesia kelių Lietuvoje, kuriais kas dieną važinėjate, Rusija nemoka pensijų ir t.t. Nemokėdami mokesčių tokiu būdu atimate teisę tais pinigais pasinaudoti savo pačių vaikams ir artimiesiems. Jei norite atkeršyti valdžiai ateikit į rinkimus ir daugiau neberinkit Seimo narių pagal fotografijas rinkiminėse apygardose ir pasidomėkite jų darbais bei mažiau tikėkit rožiniais pažadais.

Negalima nuolat vogti ir tikėtis didelių socialinių išmokų ar puikiai suremontuotų mokyklų. Gerai gyvenančių šalių gyventojai seniai suprato, kad vogdamas vagi ne iš valdžios, o iš savęs. Ten klesti ne kalėjimo, o civilizuoto pasaulio kultūra. Ten pranešimas apie pažeidimą yra suvokiamas kaip savo paties ir savo vaikų bei artimųjų apsauga, o ne skundimas. Lietuvoje pranešimas vadinamas „skundimu“, o pranešėjai „stukačiais“, „gaidžiais“ ir panašiais epitetais.

Tai yra į normalią visuomenę perkelta kalėjimo kultūra. Keista, bet neskųsti vaikus jau nuo trijų metų moko net auklėtojos. Esą turi išmokti susitvarkyti pats. O paskui stebimės, kad atsiradus smurtui ir patyčioms vaikai tyli ir nieko nesako.

Ilgą laiką svajojome apie sistemą, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas galėtų pranešti apie nelegalios prekybos tabaku, alkoholiu, narkotikais ir degalais taškus. O taip pat apie vietas, kur naktį prekiaujama alkoholiu, kur cigaretės ir alkoholis parduodamas nepilnamečiui ir pan. Pagaliau tokia galimybė atsirado. Policijos departamentas, skirtingai nei sveikatos sistema sugebėjo pinigus ne iššvaistyti, bet panaudoti pagal paskirtį ir skirtingai nei sveikatos sistemoje, kur e-sveikatos sistemos laukti teks dar ne vienerius metus, e-policija jau funkcionuoja.

Todėl norime paraginti ir pakviesti visus, kuriems rūpi jūsų pačių, jūsų vaikų ir artimųjų saugumas ir gerovė, prisidėti prie tos gerovės kūrimo ir sistemingai pranešinėti policijai apie pažeidimus. Tą padaryti galima tiek anonimiškai, tiek identifikavus savo tapatybę tinklapyje www.epolicija.lt. Atsidariusio tinklapio kairės pusės viršuje yra nuoroda Pranešti policijai. Ten galite suvesti duomenis apie pažeidimą. Jei registruositės ir suvesite duomenis apie save, gausite žinutes apie tai kaip vyksta tyrimas. Tačiau norint pranešti, savęs identifikuoti nebūtina. Toje sistemoje galite sužinoti ir apie tai, kokie nusikaltimai ar pažeidimai nustatyti jūsų gyvenamojoje vietoje (gatvėje).

Kviečiu visus aktyviai naudotis sistema ir aktyviai paraginti tą daryti savo draugus ir artimuosius.

Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga