Ketvirtadienį Šilutės rajono policijos komisariate įvykusiame susitikime su Šilutės mieste ir rajone veikiančių Saugios kaimynystės grupių atstovais pasirašytos bendradarbiavimo sutartys.

Susitikimo dalyviai aptarė sutarties sąlygas, numatė efektyvesnio bendradarbiavimo galimybes, sutarė dėl aktualios prevencinės informacijos viešinimo gyvenvietėse.

Saugių kaimynysčių atstovams policijos pareigūnai priminė apylinkės inspektorių kontaktinius duomenis, taip pat įteikė informacinių bukletų apie policijos rėmėjų veiklą, gyventojai paraginti su policija bendradarbiauti įstojant į policijos rėmėjų gretas.

Šiuo metu Šilutės mieste ir rajone veikia aštuonios Saugios kaimynystės grupės. Tokias kaimynystes įkūrę gyventojai įsipareigoja stebėti savo gyvenamąją aplinką, bendradarbiauti tarpusavyje ir su policija pranešant apie pastebėtus teisės pažeidimus, aktyviai rūpintis ne tik savo, bet ir savo kaimynų saugumu, nes Saugi kaimynystė – tai visų pirma bendradarbiavimas, kuris remiasi principu „Saugus kaimynas – saugus ir aš“.

Parengta pagal Tauragės AVPK inf.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Pernykščiam Šilutės ištakų – Šilokarčemos vietovės paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 500 metų jubiliejaus ir Lietuvos kultūros sostinės renginių šurmuliui vis labiau grimztant į užmarštį savo miesto (iš viso krašto) ateičiai neabejingi žmonės imasi iniciatyvos formuoti tolesnę pamario krašto kultūros politiką plačiąja prasme.

Penktadienį Šilutės Vydūno gimnazijoje įvyko pirmoji apvaliojo stalo diskusija, kurios metu pamėginta identifikuoti krašto kultūrinės (ir ne tik) raidos trūkumus, pradėtos plėtoti mintys, kaip suteikti naują impulsą Šilutės gyvenimui.

Šio susitikimo iniciatorius buvęs Šilutės Vydūno gimnazijos, vėliau Europos mokyklos Olandijoje direktorius Jonas Jatautas, pristatydamas pokalbio temą, sakė, kad jam kaip piliečiui ir kultūros žmogui rūpi žinoti, kokiu keliu toliau pasuks Šilutė.

- Reikalinga erdvė, kurioje piliečiai galėtų keistis mintimis, kur Šilutei toliau eiti, – teigė J. Jatautas, – nes iš vietinės valdžios tokios iniciatyvos vargu ar kada nors sulauksime.

Pedagogo ir aktyvaus visuomenės veikėjo Anatolijaus Žibaičio nuomone, stipriausia Šilutės miesto kultūros įstaiga yra viešoji F. Bajoraičio biblioteka, mat čia, kaip niekur kitur, gausu visokių renginių, o muziejus jam atrodo kiek per uždaras visuomenei. Pašnekovas gerai įvertino kaimiškose seniūnijose veikiančių keturių etnokultūros centrų veiklą. Tačiau A. Žibaičiui skaudu matyti, kaip rajono kaimuose viena po kitos uždaromos mokyklos, kurioms, jo giliu įsitikinimu, ne tik turėtų būti išsaugotos jų pagrindinės funkcijos, bet jos turėtų tapti dar ir kaimo žmonėms taip reikalingais kultūros židiniais. „Deja, paprasto žmogaus nuomonės niekam nebereikia, – apgailestavo A. Žibaitis, – todėl Lietuvoje vis labiau ir įsivyrauja žmonių nusivylimas…“

Rusnės bendruomenės „Rusnės sala“ pirmininkas Raimondas Plikšnys, šiek tiek oponuodamas prieš tai kalbėjusiajam, atkreipė dėmesį į tai, kad rajone, ypač kaimiškose vietovėse, pastaraisiais metais pastebimai mažėja ne tik vaikų, bet ir apskritai gyventojų, o tuo pačiu mažėja ir kultūros vartotojų. Tačiau, anot jo, tai visai nereiškia, kad nereikia nieko daryti. Anaiptol, juolab kad Šilutės kraštas turtingas ne tik vandens ir gamtos, bet ir kultūros paveldu.

Pratęsdamas mintį, J. Jatautas sakė esąs įsitikinęs, kad kultūros paveldą negana vien tik turėti, jį reikia daugiau išnaudoti.

Taip bediskutuojant visų žvilgsniai nukrypo į kaip tik pradedamą tvarkyti Šilutės miesto puošmeną H. Šojaus dvaro pastatų kompleksą.

Šilutės r. savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė trumpai pristatė savivaldybės viziją – įkurti H. Šojaus dvare Mažosios Lietuvos kultūros centrą su ekspozicijų ir konferencijų salėmis, amatų centru ir kita.

Tačiau iškilo klausimas, ar to bus gana, kad dvaras taptų labiau gyvybingu kultūros centru?

Todėl čia pat buvo pradėta generuoti idėjas, kaip suteikti dvarui daugiau gyvybės, kad jis vėl taptų, jeigu ir ne centrine, tai bent viena iš pagrindinių ašių, aplink kurią suktųsi miesto gyvenimas, pasidalyta mintimis apie kitų miesto objektų ir erdvių sutvarkymą bei panaudojimą kuriant kultūrinę ir estetinę aplinką.

Apskritojo stalo dalyviai sutarė, kad į kitą diskusiją jie ateis jau su konkretesniais pasiūlymais.

Tikimasi, kad prie pirmąjį žingsnį šį penktadienį žengusio Šilutės piliečių fodumo prisijungs daugiau miesto ir viso krašto gyventojų.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Egidijaus Jankausko, 'Vakarų ekpsresas', nuotr.

Lietuvoje pirmą kartą pradėtas gręžti skalūnų dujų ir naftos paieškinis gręžinys – tokiam žingsniu ryžosi “Minijos nafta”. Skalūno dujų ir naftos penktadienį pradėta ieškoti netoli Švėkšnos esančiame Kalnalių kaime.

Tiesa, nėra jokių garantijų, kad pirmas bandymas bus sėkmingas. Pasak “Minijos naftos” generalinio direktoriaus Thomo M. Haseltono, tik po kelių mėnesių darbų pavyks paimti mėginį, kurį ištyrus laboratorijoje ir paaiškės, ar toje vietoje galima išgauti skalūno dujas arba naftą.

Neslepiama, kad bendrovę labiausiai pradžiugintų galimybė išgauti skalūno naftą.

Vien į paieškinį gręžinį įmonė investuos 6,5 mln. litų.

“Tai yra rizika, bet tokia jau naftos pramonės specifika. Tačiau mes tikime, kad Lietuva turi didžiulius resursus skalūno angliavandenilio ir tai ištirti yra ne ką mažiau svarbu nei kalbos apie atominę elektrinę. Jei mums pavyktų išgauti skalūno dujas ir naftą, valstybės biudžetas pasipildytu milijardu litų”, – pabrėžė T. M. Haseltonas.

Paieškinį gręžinį pasamdyta atlikti Lenkijos bendrovė “Poszukiwania Naftowia Diament”, kurios vyriausias mechanikas Janusz Galczak pasakojo, kad įrangą į Kalnalių kaimą atvežė net 50 sunkvežimių. Įranga buvo sumontuota vos per 10 dienų, o gręžimo darbai pradėti vakar.

“Įprastai per vieną valandą pavyksta pragręžti 3-4 metrus, o iš viso gali tekti pragręžti ir iki 3 kilometrų. Iš patirties galiu pasakyti, kad maždaug po 50-60 dienų paaiškės, ką rasime ten po žeme”, – pasakojo J. Galczak.

Pasak jo, Lenkijoje jau yra 20 tokių gręžinių, kur ieškoma skalūnų dujų ir naftos. Skaičiuojama, kad šių išteklių šaliai turėtų pakakti net 100 metų.

Skalūnų dujų paieškoms pritaria ir Lenkijos vyriausybė, įsitikinusi, jog šis projektas šaliai yra itin reikšmingas. Politikai mano, jog šis projektas leis ne tik šaliai apsirūpinti pigesniu apšildymu, bet ir tapti mažiau priklausomai nuo kitų dujų tiekėjų iš užsienio.

Jei optimistinės prognozės pasitvirtins ir paaiškės, jog skalūnų dujų ar naftos kiekiai Kalnalių kaime yra pakankami, tuomet “Minijos nafta” spręs, ar pradėti pramoninę šių gamtinių išteklių gavybą Lietuvoje.

Edita Gudavičė, “Vakarų ekspresas”

savasbliudas.blogas.lt nuotr.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad Šilutėje pradėtas tyrimas dėl ūmios žarnyno infekcijos – salmoneliozės protrūkio. Pirminiais duomenimis, blogai pasijuto keturi praėjusį savaitgalį viename pobūvyje dalyvavę asmenys, du iš jų paguldyti į ligoninę, dar du nukentėję asmenys gydosi namuose.

Šilutės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, gavusi pranešimą apie susirgusius asmenis, nedelsiant patikrino svetainę „Rūta“ (Tilžės g.23), kurioje vyko pobūvis.

Patikrinimo metu šiurkščių personalo ir patalpų higienos pažeidimų nenustatyta, tačiau maisto tvarkymo patalpoje, kur pjaustomas ir serviruojamas pagamintas ir atvežtas maistas, trūko rankų ir paviršių dezinfekavimui skirtų medžiagų, nebuvo kontroliuojama šaldytuvų temperatūra. Taip pat nustatyta, kad patiekalai pobūviui buvo gaminami tiems patiems savininkams priklausančioje kavinėje „Klumpė“ (Gluosnių g. 13C), kurios patikrinimo metu inspektoriai taip pat neturėjo priekaištų personalo, patalpų higienai, savikontrolės sistemai. Patikrinimo metu tyrimams buvo atrinkti vandens, plovinių, bei patiekalų mėginiai.

„Įvertinus pobūvį aptarnavusių viešojo maitinimo įmonių patikrinimų duomenis, galima įtarti, kad ūmi žarnyno infekcija kilo dėl pačių pobūvio dalyvių atsineštų produktų – kreminių tortų ir karšto rūkymo žuvies,“ – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Rita Sadūnaitė.

Pasak specialistės, kiekvienais metais šalyje yra užregistruojama po kelis ūmių žarnyno infekcijų protrūkius, kilusius ne dėl maisto tvarkymo įmonių, o dėl pačių vartotojų kaltės.

Specialistė pataria ypač atsargiai vartoti greitai gendančius produktus – kreminius tortus ar pyragaičius, mažai termiškai apdorotus žuvies, paukštienos gaminius ir pan.

VMVT inf.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Antradienį, gegužės 22 d., 15 val. Šilutės seniūnijos salėje organizuojamas seniūnijos seniūnaičių, registruotų bendruomenių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovų, taip pat pavienių bendruomenės narių, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ar Savivaldybės institucijų ir įstaigų atstovų susirinkimas, kuriame bus renkama vietos bendruomenės taryba (toliau – VBT) ir jos valdymo organai.

Šiai VBT, po to, kai jos sudėtį patvirtins savivaldybės administracijos direktorius, bus patikėta organizuoti ir vykdyti projektus, finansuojamus pagal respublikinę Vietos bendruomenių savivaldos 2012 metų programą.

Pagal šią programą Šilutės rajonui skirta iš viso 93 900 litų, iš jų beveik 29 tūkst. Lt turėtų atitekti didžiausios rajone pagal gyventojų skaičių Šilutės seniūnijos bendruomenių projektams.

Šiais pinigais galės būti finansuojamos veiklos, tenkinančios vietos bendruomenių viešuosius poreikius: vaikų ir jaunimo užimtumo skatinimas, viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimas, sportas ir sveikatinimas, bendruomeninės veiklos organizavimas, kitos vietos bendruomenės gyvenimo kokybę gerinančios iniciatyvos.

Kam ir kiek skirti pinigų, turės nuspręsti VBT. Savo posėdžio protokolą su siūlomų finansuoti veiklų aprašymu ir sąmatomis iki birželio 8 d. ji turės pateikti savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti.

Visi projektai turės būti įgyvendinti iki šių metų galo.

Vilkyčių kaimelyje jau keletą savaičių netyla kalbos apie Šilutės rajono savivaldybės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Vilkyčių filiale vykstančią parodą “Galaktikos šviesuliai”.

Matę šią parodą žmonės vieni kitiems pataria apsilankyti bibliotekoje ir pasigrožėti 8-tos klasės mokinio Vytauto Jocaičio, jaunojo menininko, darbais.

Įžengus pro bibliotekos duris į akis iškart krenta spalvingi piešiniai, kurie įvairaus amžiaus žmonėms gniaužia kvapą taip, kad jie įsižiūrėję į ant sienos sukabintus berniuko darbus, pamiršta pasisveikinti su bibliotekos darbuotoja.

Džiaugiamės Vilkyčių pagrindinės mokyklos mokinio V. Jocaičio pavykusia paroda, kuri stebina kiekvieną bibliotekos lankytoją. Kviečiame užsukti į Vilkyčių biblioteką ir pasigrožėti nuostabiais tapybos darbais, kurie Jus nukels į galaktikos šviesulių kampelį.

Oresto Lidžiaus nuotr.

Šilutės rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje pasirašė bendradarbiavimno sutartį su energetiškai efektyvių sprendimų plėtra šalyje besirūpinančia Nacionaline pasyvaus namo asociacija (toliau – NPNA).

Simboliška, kad ši sutartis buvo pasirašyta Šilutėje šį ketvirtadienį, kai čia pirmą kartą buvo surengta Energetikos diena, kurios tikslas – skatinti krašto gyventojus ir įmones labiau domėtis ekologiška, tausojančia klimatą, taupančia energiją ir inovatyvia energetika bei jos panaudojimo galimybėmis.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Šilutės r. savivaldybės meras Virgilijus Pozingis ir NPNA direktorius Aidas Vaičiulis.

Pagal šią sutartį NPNA įsipareigojo teikti Savivaldybei informaciją apie pastatų energetinį efektyvumą bei susijusius sprendimus, peržiūrėti ir pateikti pirmines rekomendacijas Savivaldybes projektų, studijų ir projektavimo užduočių rengimui, Savivaldybei pageidaujant teikti pasiūlymus ir konsultacijas svarstant bei sprendžiant Šilutės rajono energetinio naudingumo planus ir vystymą, tarp jų ir infrastruktūros planų sudarymo, kitus Šilutės rajono ir verslo bendruomenei ir piliečiams aktualius energetinio efektyvumo klausimus ir kita.

Savivaldybė savo ruožtu turės informuoti asociaciją apie inicijuojamus ar rengiamus Šilutės r. savivaldybės tarybos sprendimų projektus, susijusius su Šilutės rajono ekonomine, verslo plėtra, investicijomis, apie rengiamą Bendrąjį planą, strateginius plėtros dokumentus, taip pat bendradarbiauti rengiant ir įgyvendinant energetinio efektyvumo programas, ekonominės plėtros ir verslo sąlygų gerinimo projektus, dalyvauti rengiamuose renginiuose sprendžiant bendrus su abiejų Šalių kompetencija susijusius klausimus, informuoti NPNA atstovus apie numatomus Šilutės rajono energetinių tinklų ir objektų poreikį bei plėtrą ir, žinoma, laiku mokėti 5000 litų kasmetinius asociacijos nario mokesčius.

Tačiau sutarties su NPNA pasirašymas tebuvo vienas iš Energetikos dienos Šilutėje akcentų. Tvarios energetikos populiarinimui skirti renginiai prasidėjo dar išvakarėse – trečiadienio pavakarę pliaupiant lietui vyko dviračių žygis „Mes už tvarią energija!“ Na, o ketvirtadienį nuo pat ryto iki vėlyvos popietės mieste šurmuliavo įvairūs renginiai – nuo aktualių pranešimų savivaldybėje, iš kurių net viskuo besidomintys šilutiškiai turėjo progos sužinoti kažką naują, pavyzdžiui, kad „Šilutės autobusų parko“ veiklos planuose jau radosi vietos ir aplinką tausojantiems hibridiniams autobusams, iki edukacinių užsiėmimų ir viktorinų rajono moksleiviams bei darželinukams, apdovanoti moksleivių kūrybinių darbų konkurso „Antrasis pramonės gaminių gyvenimas“ laureatai ir kita.

Mero V. Pozingio nuomone, Energetikos dienos renginiai parodo, kad pamario krašto bendruomenei iš tikrųjų rūpi ekologija ir švari energetika. Konferencijos Savivaldybėje dalyviams jis priminė apie europinį Merų paktą, kurį, beje, Šilutės r. savivaldybė pasirašė viena iš pirmųjų Lietuvoje, tuo pačiu įsipareigodama ne tik pasiekti, bet ir viršyti Europos Sąjungos nustatytą tikslą iki 2020 m. sumažinti CO2 išlakas 20 proc., savo administracinėje teritorijoje didinant energijos vartojimo efektyvumą ir atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą.

Šilutė jau yra nemažai pasiekusi: bemaž 80 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama naudojant nuolat atsinaujinantį biokurą, o pastačius (iki kitų metų) centrinėje miesto katilinėje dar vieną biokuro katilą bus galima iš viso atsisakyti mazuto; rajone sparčiai kyla vėjo jėgainių parkai – 2010 m. jose pagaminta maždaug 10 proc. Šilutėje per metus suvartotos elektros energijos; verslo atstovai jau kuria ir derina planus, kaip pakinkyti saulės ir žemės gelmių energiją, taip pat biodujas, išsiskiriančias iš „Grabupėlių“ kiaulininkystės bendrovės rezervuaruose kaupiamų srutų; šiltinamos mokyklos ir kitos biudžetinės įstaigos; nors ir pamažu, bet vis dėlto plečiamas dviračių takų tinklas ir kita.

Apie pasyvų namą…

Apie Pasyvaus namo asociaciją…

Daugiau apie Merų paktą…

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Vėsa ir lietūs pamažu trauksis iš Lietuvos. Šiąnakt dar daugelyje rajonų lis, kai kur, didžiausia tikimybė šiaurės rytiniuose rajonuose, lis smarkiai.

Tačiau rytoj dieną ir savaitgalį lietaus jau nebenumatoma, naktimis vietomis galimos šalnos, praneša Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba.

Aukščiausia temperatūra penktadienį 10–15 °C, šeštadienį 14–19 °C, sekmadienį 18–23 °C. Kuršių nerijoje bus keletu laipsnių vėsiau.

Kitos savaitės pradžioje plūstelės dar šiltesni orai.

LHMT

Būtent šis ironiškas posakis toptelėjo galvon, šiandien savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komitete klausantis „darbiečio“ Sauliaus Stankevičiaus viešo „prisipažinimo“, kad jam, išsilavinusiam verslininkui, kaip pats dažnai pabrėžia, ir politikui, besiruošiančiam didžiajam žygiui į Seimą, vis dar sunkiai sekasi suprasti lietuvišką raštą.

Tikiuosi, ne visi dar pamiršot, kaip prieš nepilnas tris savaites, balandžio 26 d., Taryba balsavo dėl nepritarimo naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) programai. Tačiau dėl visa ko priminsiu: 12 Tarybos narių balsavo už tai, kad tai PAV programai nebūtų pritarta, prieš tokį sprendimą pasisakė du politikai, 12 nebalsavo (susilaikė). Asmeniniai balsavimo rezultatai – str. „Išdavystė: Šilutės tarybos opozicija „dėjo“ ant Kintų bendruomenės“.

Iki šiol negaliu pamiršti ir kai kurių Tarybos narių viešos atgailos, kurią, kaip teko nugirsti, išprovokavo šis asmeninių balsavimo rezultatų paviešinimas.

Man paskambinęs liberalcentristas Vytautas Laurinaitis, kurio balsas irgi galėjo turėti lemiamos įtakos priimant sprendimą, teisinosi, kad klaidingai suprato Tarybai pateiktą svarstyti sprendimo projektą, todėl balsuodamas neva paspaudė ne tą balsavimo pultelio mygtuką. Plačiau str. „Po kintiškius šokiravusio sprendimo – Šilutės politikų atgaila“.

Kiek vėliau vieno Šilutėje leidžiamo laikraščio puslapiuose V. Laurinaičio bendrapartietis Algirdas Gečas pamėgino išpirkti savo kaltę, teigdamas, kad „greičiausiai opozicija tiesiog užsipolitikavo“…

Šiandien pasižymėjo S. Stankevičius.

Nežinau, ar jis buvo nuoširdus, ar tik mėgino kažką suvaidinti, tačiau, patikėkit, stebint jo „pasirodymą“ iš šalies, taip ir norėjosi paklausti: „Žmogau, ką tu čia veiki?“

Šiandien komitetui buvo pateikti du alternatyvūs sprendimo projektai dėl naftininkų užsakymu parengtos PAV programos: viename projekte buvo siūloma pritarti PAV programai, antrajame, kaip ir prieš nepilnas tris savaites, – nepritarti. Komitetas balsuodamas turėjo nuspręsti, kurį sprendimo projekto variantą teikti Tarybai svarstyti.

Aiškiau, regis, ir būti negalėtų.

Tik ne S. Stankevičiui.

Pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise kalbėti pirmam (komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė šiuo metu serga, todėl posėdyje nedalyvavo), S. Stankevičius pirma pažėrė pretenzijų dėl neva blogai suformuluoto baladžio 26 d. sprendimo projekto (toliau panašiai kaip V. Laurinaitis), o vėliau, jau baigiantis diskusijai, kurį sprendimo projektą teikti Tarybai, ir kai visiems kitiems komiteto nariams jau viskas buvo aišku, arba jie dėjosi viską supratę, Šilutės „darbiečių“ lyderis neiškentė nepridūręs, kad jam „iš tų dviejų tekstų niekas neaišku“…

Dar labiau nustebino S. Stankevičiaus klausimas Kintų bendruomenės nariui Andriui Varnui (galbūt juokais?): „O ką daryti, kad jie (naftininkai) labai nori (gręžti žemę prie Kintų)?“

Didelio noro ginti savo kaimynų kintiškių interesų neparodė ir Ventėje gyvenantis Šilutės rajono konservatorių lyderis Šarūnas Laužikas. Jis siūlė komitetui teikti Tarybai abu sprendimo projekto variantus, teigdamas, kad “tada bus viskas aišku”. Tačiau su tuo nenorėjo sutikti mero pavaduotojas “tvarkietis” Vaidas Pavilonis, nes, jo nuomone, tokiu atveju būtų “dar daugiau neaiškumo”.

Š. Laužikui taip pat buvo paaiškinta, kad komitetas Tarybai turi teikti tik vieną sprendimo projekto variantą.

Viskas baigėsi tuo, kad komiteto nariai, nors kai kurie iš jų ir nelabai noriai, bet vis dėlto vienbalsiai nusprendė teikti Tarybai antrąjį sprendimo projekto variantą, kuriame juodu ant balto parašyta „Nepritarti UAB ,,Minijos nafta“ naftos gavybos Gargždų licencinio ploto pietvakarinėje dalyje (Kintų objekte) poveikio aplinkai vertinimo programai“.

Tad viskas spręsis kitą ketvirtadienį, gegužės 24 d.

O pabaigai noriu priminti Tarybos nariams seną posakį, kad už viską bus atlyginta. Anksčiau ar vėliau.

Kaip visada be pykčio,
Orestas

Kanceliarinių prekių prekyba besiverčianti UAB „Šilutės raštinė“ prisijungė prie respublikinės skaidrumo versle iniciatyvos „Baltoji banga“.

Prie šios iniciatyvos per pastarąjį pusmetį prisijungė iš viso 10 Lietuvos įmonių.

Iškilmingos ceremonijos Vyriausybėje metu atvykusiems įmonių atstovams Premjeras įteikė specialius pažymėjimus.

Simbolinis įteikimas buvo akcijos „Šioje šalyje nėra vietos „šešėliui““, kurią organizavo iniciatyva „Baltoji banga“ ir Investuotojų forumas, dalis.

„Baltoji banga“ yra iniciatyva, vienijanti įmones ir organizacijas, remiančias skaidrią ir atsakingą verslo praktiką.

Šiandien ši iniciatyva jungia daugiau kaip 40 Lietuvos įmonių, tarp jų TEO LT, Rimi Lietuva, Omnitel, VSA Vilnius, Energetikų mokymo centras, Traidenis ir daugelį kitų.

Daugiau apie „Baltąją bangą“…

Policijos pareigūnai kliūčių ruože. (Policijos nuotr.)

Antradienį paaiškėjo geriausi 2012 metų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos pareigūnai: geriausiu apylinkės inspektoriumi išrinktas Šilutės r. policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas Gedas Zagorskas, geriausias policijos patrulių komanda pripažinta Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių būrio patruliai Rasa Trapaitė ir Rolandas Rimkus.

Dėl geriausiųjų vardo rungėsi 6 apylinkės inspektoriai ir 6 policijos patruliai iš Tauragės, Šilalės, Šilutės ir Pagėgių policijos komisariatų.

Apylinkių inspektoriams teko išbandyti jėgas šaudymo ir taktikos rungtyse bei išspręsti teorinių žinių patikrinimo testą. Patruliai rungėsi šaudymo bei administracinio teisės pažeidimo protokolo formavimo rungtyse, jie taip pat turėjo įveikti kliūčių ruožą.

Parengta pagal Tauragės AVPK inf.

Šiandien, gegužės 16 d., 18 val. nuo Šilutės kultūros ir pramogų centro startuoja simbolinis dviračių žygis „Mes už tvarią energiją!“.

Tai tarsi įžanga į rytoj, gegužės 17 d., Šilutėje vyksiančią Energetikos dieną, kurios programoje gausu įvairių renginių ir susitikimų.

Energetikos dienos programa…

Susiję str.: “Šilutė – už tvarią energetiką”

D. Plikšnienė (nuotraukoje su sutuoktiniu R. Plikšniu) nuo šiandien pradeda eiti Seimo nario A. Endzino padėjėjo pareigas. (Plikšnių asmeninio archyvo nuotr.)

Lietuvos liberalų sąjūdžio kandidato į LR Seimo narius vienmandatėje Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje Raimondo Plikšnio sutuoktinė Daiva Plikšnienė nuo šiandien, gegužės 16 d., pradeda eiti antrą kadenciją Lietuvos parlamente baigiančio Seimo nario Audriaus Endzino padėjėjo pareigas.

D. Plikšnienė šiose pareigose pakeitė ilgametį šilutiškio parlamentaro padėjėją Stasį Mėlinauską.

A. Endzinas turi Šilutėje iš viso du padėjėjus.

Seimo nariui dar talkina Šilutės rajono savivaldybės tarybos narys Jonas Purlys.

silutesetazinios.lt archyvo nuotr.

Ilgametė Komskio „tvarkiečių“ politinių kovų bendražygė Dainora Butvydienė, buvusi Pagėgių savivaldybės tarybos narė, vėliau – administracijos direktorė, ten įgytas politinio elgesio tradicijas mėgina perkelti į Šilutę: nuo praeitų metų pavasario eidama Šilutės rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, 2011 – ųjų gegužės 19 d. ji balsavo už savo paskyrimą į savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojus.

Panašiu būdu savo politinę karjerą praeitų metų pavasarį lipdė D. Butvydienės bendrapartietis Pagėgių savivaldybės administracijos direktorius Vaidas Bendaravičius. Pastarasis, būdamas išrinktas į Pagėgių savivaldybės tarybą, 2011 – ųjų balandžio 11 d. dalyvavo jo paskyrimo į administracijos vadovus procedūrose.

Praeitų metų spalio 18 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK) konstatavo, kad kad V. Bendaravičius, dalyvaudamas tarybos posėdyje svarstant jo kandidatūrą ir už ją pasisakydamas, buvo veikiamas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nurodyto interesų konflikto, kuris kilo iš asmeninio jo suinteresuotumo gauti vadovo darbą valstybės tarnyboje ir įgyti solidų statusą.

V. Bendaravičius šią VTEK nutartį apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tačiau išplauti savo mundurą jam taip ir nepavyko – teismas Pagėgių „tvarkiečio“ skundą atmetė, palikdamas galioti VTEK sprendimą.

2011 – ųjų gegužės 19 d. posėdyje dalyvavo visi 27 tarybos nariai, tačiau slaptame balsavime dėl D. Butvydienės paskyrimo į pareigas dalyvavo vien tik valdančioji koalicija – 15 politikų, visi jie, taip pat ir pati D. Butvydienė, balsavo už jos paskyrimą administracijos direktoriaus pavaduotoja.

PAGD nuotr.

Sinoptikai prognozuoja, kad gegužės 16-osios dieną perkūnijos metu numatomas škvalas ir kai kuriose šalies vietose vėjo greitis gali siekti nuo 15 iki 20 metrų per sekundę. Be to, rytinėje Lietuvos dalyje vietomis prognozuojama kruša.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja gyventojus būti atsargius ir primena, kaip elgtis esant pavojingoms meteorologinėms sąlygoms.

Pučiant stipriam vėjui, gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties.

Išvykstant gelbėtojai rekomenduoja išjungti elektrą, užsukti dujas, vandens sklendes, uždaryti langus, langines, duris. Išnešti iš balkonų daiktus, kuriuos gali pakelti vėjas arba juos gerai pritvirtinti. Nestovėti po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais. Neliesti ir ant laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, nes jie gali sukelti pavojų gyvybei.

Žaibuojant ir griaudžiant taip pat patartina pasilikti namuose, uždaryti langus, duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacines angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.

Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas, nekalbėti telefonu.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų, namo lauko sienų, už kurių auga dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo ir automobilis, tik reikia įtraukti anteną, užsidaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke, rekomenduojama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų ar pastatų sienų, neieškokite prieglobsčio šalia žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų, venkite aukštesnių atvirų vietų.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių. Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant patariama skubėti į krantą.

Griaudžiant nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Pamačius kamuolinį žaibą, reikia elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinkite, nebandykite paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nereikia bandyti nuo jo bėgti, nes oro srovė gali jį pritraukti prie jūsų.

PAGD inf.

Šilutės r. savivaldybės nuotr.

Šilutės rajono savivaldybėje 2012 m. gegužės 11 d. vyko jau antroji Lietuvos mokslų akademijos (toliau – LMA) diena Šilutėje po to, kai buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis (2010 m. birželio 1 d.), informuoja savivaldybės Komunikacijos skyrius.

LMA ir Savivaldybės bendradarbiavimo sutartyje numatyta remti bei skatinti tarpusavio ryšius, keistis aktualia informacija, mokslinio darbo rezultatų pritaikymu Savivaldybėje.

Taip siekiama bendromis jėgomis, išanalizavus padėtį, surasti perspektyviausius regiono plėtros
variantus.

Į Šilutę ir šį kartą atvyko gausus būrys akademikų, garbių mokslininkų, kurie skaitė pranešimus Šilutės kraštui aktualiais klausimais, lankėsi Savivaldybės įstaigose, susitiko su bendruomenės nariais, specialistais, diskutavo bei konsultavo juos. Bendradarbiavimo tradicijos, kaip numatyta sutartyje, ir toliau aktyviai tęsiamos.

Skaityti daugiau…

Nuotraukos…

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) kartu su apskričių priešgaisrinėmis gelbėjimo valdybomis rengtame mokinių piešinių ir nuotraukų konkurso ,,Išmokime padėti sau ir kitiems“ 1–5 klasių grupėje Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos 4 – tos klasės moksleivis Valdas Endrulis (mokytoja M. Zimkienė) užėmė pirmąją vietą.

Šis konkursas buvo skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai, kuri minima birželio 1 – ąją. Jo tikslas – supažindinti moksleivius su pavojais, skiepyti jiems saugaus elgesio įgūdžius, skatinti nelaimės atveju padėti kitiems.

Departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas leitenantas Jūris Targonskas pažymėjo, kad tokie konkursai skatina vaikus jau nuo pat pirmųjų klasių susimąstyti apie savo ir kitų saugumą ir pagalvoti, kaip galima būtų padėti į nelaimę patekusiam draugui ar artimajam.

Konkurse dalyvavo bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokiniai. 1-5 klasių moksleiviai konkursui siuntė piešinius, 6-12 klasių mokiniai – nuotraukas.

Konkursas vyko trimis etapais. Iki balandžio 15 d. konkurso dalyviai darbus siuntė apskričių priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms, ten buvo nustatyti I-III vietų laimėtojai, o jų darbai buvo pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Iki gegužės 13 d. jie buvo eksponuojami departamente. Juose turėjo būti pavaizduota, kaip reikėtų saugiai elgtis patiems ir padėti kitiems įvykus nelaimei. Darbai buvo vertinami atsižvelgiant į temos aktualumą, idėjos originalumą, išradingumą, jos įgyvendinimą bei meninę raišką. Pagaliau nustatyti ir nugalėtojai.

1–5 klasių grupėje pirmoji vieta atiteko 4 klasės mokiniui Valdui Endruliui iš Šilutės rajono Švėkšnos ,,Saulės“ gimnazijos (mokytoja M. Zimkienė). Antrąją vietą užėmė penktokė Dominyka Liachovič iš Vilniaus Naujininkų vidurinės mokyklos (mokytoja A. Jarusevičienė). Trečioji vieta atiteko 3 klasė mokiniui Lukui Bobojevui iš Ignalinos rajono Vidiškių gimnazijos Mielagėnų skyriaus (mokytoja R. Bielinienė).

Konkurso nugalėtojai bus apdovanoti fotokameromis, antrųjų vietų laimėtojai – MP3 grotuvais, trečiąsias vietas užėmę moksleiviai – telefonais. Visiems prizininkams taip pat bus įteikti ir diplomai.

Parengta pagal PAGD inf.

S. Mėlinauskas (kairėje) A. Endzino padėjėju dirbo beveik dvi Seimo kadencijas. (silutesetazinios.lt archyvo nuotr.)

…Eina, skuba, bėga žmogus per gyvenimą. O kokio ryškumo pėdsakai lieka biriame, laiko posūkių pustomame, daugybės padarytų ir nespėtų padaryti darbų smėlyje? Kažkas eidamas net nepastebės jų, jau vėjo užpustytų, kažkas bandys priklaupęs pirštais užčiuopti, rasti, nes jam jie labai svarbūs, įsimintini… Svarbiausia, kad jie liktų ir bylotų apie svarbiausius gyvenimo darbus, kiekvienam savus – apie išpuoselėtą tėviškę, branginamą šeimą, su meile užaugintus vaikus, pasodintą sodą, su nuoširdžiausiu jausmu mylimą Tėvynę…

Deja, sudėtingas tas Tėvynės meilės apibūdinimas. Nežinai, kiek jau nueita, kiek dar liko, kas už kito posūkio tyko.

Vis nerimsta Stasys, su begaliniu užsidegimu triūsia vardan laisvos ir išdidžios Lietuvos. Kartu su tais žmonėmis, kurie tiki ir pasitiki.

Nors ir dvejojama, iš kur kilęs Mažvydas, bet akmuo, bylojantis apie jo šaknis, stovi netoli Gardamo. Iš tų kraštų kilęs ir Stasys Mėlinauskas. Matyt, nulemti tokie sutapimai. Per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų tautinio gyvenimo formos – valstybė, raštas… Ir kadaise spaudos gimimo priešaušryje, ir vėliau sovietizmo laikais – kiek savyje reikėjo rasti stiprybės, kad galėtum ryžtis būti tuo Lietuvybės kariu? Reikėjo nugalėti baimes ir imti plunksną į rankas, kad pasakytum kitam žodį ir prakalbintum širdis. Kaip Mažvydas rašė: „Broliai seserys, imkit mane ir skaitykit ir tatai skaitydami permanykit…“

Prieš akis turiu Stasio prašymą atleisti iš mano padėjėjo pareigų. Bet prieš pasirašydamas noriu jam padėkoti už pasitikėjimą ir pagalbą, už labiau gyvenimo užgrūdinto ir patyrusio žmogaus taktiškus patarimus, kartais ir paraginimą vienam ar kitam darbui.

Ačiū Tau, Stasy, už bendrą darbą, už žmogišką supratimą ne tik sėkmingu, bet ir sudėtingu metu. Tavo veikla padėjo ne tik rinkimų peripetijose, bet ir leido atsidėti pagrindiniam darbui LR Seime, žinant, kad visada Šilutėje laukia nuoširdi ir profesionali pagalba.

Ačiū Tau už neišsenkantį optimizmą, šypseną ir draugišką palaikymą dirbant savo kraštui ir Tėvynės labui.

Su nuoširdžia pagarba,
LR Seimo narys Audrius Endzinas

Užsakymo Nr. 2012.05.14

Šarūnės Saldauskaitės nuotr.

Šilutės pirmąją gimnaziją praėjusį penktadienį sudrebino „Metų apdovanojimų“ ceremonija. Ypač laukiamas renginys prasidėjo 16:30val gimnazijos aktų salėje ir truko apie dvi valandas. Čia sugūžėjo didelis mokytojų, mokinių ir svečių būrys.

„Metų apdovanojimams“ buvo kruopščiai ruošiamasi. Visa mokykla bruzdėjo. Gimnazistai balsavo už 13 nominacijų kandidatus. Tarp nominantų buvo mokytojai, gimnazistai, mokyklos administracijos ir bendruomenės nariai.

Mokykloje nebuvo tokio žmogaus, kuris nežinojo apie artėjantį renginį, nes jis buvo reklamuojamas ir skelbiamas per radiją, taip pat mokykloje kabėjo plakatas vis pranešantis apie likusių dienų skaičių. Penktadienį mokyklos bendruomenę nustebino žinia, jog mokykloje svečiuojasi muzikos grupės „DAR“ nariai: Vudis, Grūdas ir Anatolijus.

Skaityti daugiau…

Šilutės ligoninę ministrui R. Šukiui ir Seimo nariui A. Valinskui aprodė vyr. gydytojas D. Steponkus (centre)(Oresto Lidžiaus nuotr.)

Susitikime su Šilutės ligoninės gydytojais šį pirmadienį sveikatos apsaugos ministras Raimodas Šukys pažadėjo išrūpinti pinigų tolesniam šios gydymo įstaigos pastatų atnaujinimui. Tuo tarpu naujo Seimo nario mandato Šilutės – Pagėgių rinkimų apygardoje šį rudenį sieksiantis parlamentaras Arūnas Valinskas sakė, jog norėtų konkrečiais darbais prisidėti prie regioninės ligoninės statusui išlaikyti taip reikalingo gimdymų skaičiaus didinimo.

Ministro R. Šukio delegacija, kurioje, be prieš tai paminėto Seimo nario, buvo ir ministro patarėjas Jonas Jučas, lydima bendrapartiečių – liberalcentristų Šilutės rajono savivaldybės tarybos narių Stepono Kazlausko bei Vytauto Laurinaičio, taip pat mero Virgilijaus Pozingio ir Šilutės regioninės ligoninės vyr. gydytojo Dariaus Steponkaus, apžiūrėjo ir įvertino VšĮ „Šilutės ligoninė” pastarųjų metų veiklą, teikiamas paslaugas, bendravo su šios gydymo įstaigos vadovais ir kolektyvu.

Šilutės ligoninei, kuri įvykdė Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus dėl operacijų ir gimdymų skaičius, šių metų balandį buvo suteiktas aukštesnis statusas – iš rajoninės ji tapo regionine ligonine, o jos vadovui D. Steponkui, minint Medicinos darbuotojų dieną, buvo suteiktas garbingas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.

Ministro R. Šukio teigimu, D. Steponkus į Lietuvos geriausiųjų sveikatos apsaugos darbuotojų klubą buvo priimtas ne tik todėl, kad būtent jam vadovaujant Šilutės ligoninei buvo suteiktas aukštesnis statusas, bet ir dėl čia stebimų tendencijų bei vadybos dinamikos.

„Šilutės ligoninės pajamos 2011 metais siekė per 18 milijonų litų ir buvo gerokai didesnės nei geriausiais 2008 – aisiais (17,6 mln. Lt). Pastaruosius dvejus metus ligoninė dirbo pelningai, didėja vidutinis gydytojų darbo užmokestis, jis jau beveik grįžo į 2009 – ųjų lygį, – lenkė pirštus ministras, kalbėdamas apie Šilutės ligoninės pasiekimus ir privalumus. – Čia gerėja ir paslaugų struktūra bei kokybė“.

Kalbėdamas apie valstybės investicijas gydymo aplinkai gerinti, R. Šukys pažadėjo, kad kitų metų šalies biudžete bus numatyta lėšų ir Šilutės ligoninei, kurioje, ministro manymu, žūtbūt reikia atnaujinti akušerijos korpusą, apšiltinant jį, remonto prašosi ir terapijos skyrius.

Prisimindamas, kaip Šilutė siekė regioninės ligoninės statuso, ministras pažymėjo, kad pamariečiai anksčiau jo pasiekti negalėjo dėl vienintelės „smulkmenos“ – trūko vos kelių gimdymų per metus, kad atitiktų Vyriausybės nustatytus kriterijus.

„2009 metais iki minimalaus 300 skaičiaus trūko viso labo keturių gimdymų, 2010 – aisiais – trijų, o pernai „ištraukė“ vienas vienintelis gimdymas – buvo užregistruotas 301 gimdymas, todėl ši ligoninė atitiko visus regioninei ligoninei keliamus reikalavimus, – pasakojo ministras. – Labai tikiuosi, kad šis statusas suteiks jums jėgų bei stimulo ir toliau gerai dirbti, ir žmonės norės čia gydytis, ir moterys gimdys…“

Vis dėlto, anot ministro R. Šukio, šilutiškiams nederėtų pamiršti, kad kažko pasiekti dažnai būna lengviau nei tai išlaikyti, juolab kad Lietuvos gydymo įstaigoms suteikti statusai kas dvejus metus yra peržiūrimi.

Pavyzdžiui, šiemet dvi Lietuvos ligoninės – Šilutės ir Radviliškio buvo pakeltos į aukštesnį lygį, iš kitų dviejų(?) regioninį statusą, deja, teko atimti.

Švelninti kriterijus ligoninėms, ministro manymu, niekas nesiims. „O ar bus jie dar labiau griežtinami? – reikia palaukti…“ – sakė ministras.

Žodžio kišenėje niekada neieškantis dviejų sūnų tėvas A. Valinskas iš tribūnos teigė turintis vienintelį pažadą Šilutės ligoninei.

Šmaikštaus žodžio, pasirodo, nestokoja ir Šilutės regioninės ligoninės vyr. gydytojas D. Steponkus. Dėkodamas salėje susirinkusiems žmonėms su baltais chalatais – gydytojams, be kurių vargu ar būtų tiek pasiekta, D. Steponkus sakė, kad su visais jais drąsiai eitų ne tik į žvalgybą, bet ir į Seimą…